- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-854-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36920-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- F. K., J. K.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų F. K. ir J. K. ieškinį atsakovui A. Č. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo ir teisės pripažinimo gauti statybą leidžiančius dokumentus be bendraturčio sutikimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai F. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Č., kuriuo prašė: 1) pripažinti teisę ieškovams gauti statybą leidžiančius ir kitus su rekonstrukcija susijusius dokumentus, reikalingus atlikti jiems nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal architekto M. P. parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 2018-TP06 be atsakovo sutikimo; 2) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. vasario 22 d. UAB „GEODEZINIAI ir TOPOGRAFINIAI DARBAI“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą; arba nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „GEODEZINIAI ir TOPOGRAFINIAI DARBAI“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą.
2. Nurodė, kad ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams taip pat nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai ir atsakovas yra gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovai siekia rekonstruoti jiems priklausantį butą pagal architekto M. P. parengtus projektinius pasiūlymus, todėl jiems yra reikalingas atsakovo sutikimas, kad galėtų gauti statybą leidžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovams priklausantis butas būtų rekonstruojamas, ieškovai taip pat siekia nusistatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal vieną iš jų alternatyviai parengtų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planų.
3. Nurodė, jog siekdami įsitikinti, ar jų projektas nepažeidžia atsakovo interesų, kreipėsi į teismo ekspertę, kuri pateikė išvadą, jog ieškovų projektinis pasiūlymas atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus ir nepažeidžia atsakovo interesų. Ieškovai net du kartus kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti sutikimą leisti atlikti rekonstrukcijos darbus, tačiau iš atsakovo jokio rašytinio atsakymo nėra gavę. Atsakovas žodžiu nurodė, kad jis vilkins šias procedūras, tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu. Kadangi atsakovo atsisakymas duoti sutikimą nėra motyvuotas, nėra pagrįstas, neatskleidžia projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio, nenurodo jokios grėsmes jo, kaip bendraturčio, teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, atsakovo atsisakymas išduoti sutikimą dėl pastato rekonstrukcijos yra neteisėtas ir nepagrįstas.
4. Ieškovai dubliko reikalavimo dalyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos kaip pirmą (pageidautiną) alternatyvą nurodė 2020 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. Č. atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Pagrindinis atsakovo nesutikimo argumentas – ieškovų ketinami atlikti rekonstrukcijos darbai numatyti žemės sklypo bendro naudojimo dalyje. Tarp atsakovo ir kitų bendraturčių 2018 m. balandžio 11 d. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, apie kurią ieškovai, įgydami šio žemės sklypo dalį, žinojo. Ieškovai visiškai neseniai įgiję dalį bendrojoje nuosavybėje, siekia pakeisti nusistovėjusią tvarką, siekdami išimtinai savo interesų ir visiškai nepaisydami ir pažeisdami atsakovo interesus ir teisėtus lūkesčius.
6. Atsakovas nurodė, jog ieškovai, norėdami atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, siekia sumažinti bendro naudojimo žemės sklypo dalį, nes keisis rekonstruojamos pastato dalies išoriniai matmenys, todėl tiesiogiai bus pažeisti atsakovo interesai. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovai atliktų savo namo dalies rekonstrukciją, tačiau tik ne bendro naudojimosi žemės sąskaita.
7. Nurodė, jog ieškovų siūlymas įrengti du privažiavimus tokiame mažame žemės sklypo plote yra neracionalus, nes objektyviai neegzistuoja galimybė numatyti privažiavimo prie atsakovo sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies. Mano, kad patekimui tiek į ieškovų, tiek į atsakovo naudojamas sklypo dalis yra racionalu palikti vieną įvažiavimą ir išnaudoti bendro naudojimo ploto žemę, kaip tai yra numatyta 2018 m. balandžio 11 d. naudojimosi tvarkoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Leido ieškovams F. K. ir J. K. be atsakovo A. Č. sutikimo gauti statybą leidžiančius ir kitus su rekonstrukcija susijusius dokumentus, reikalingus atlikti pastato – buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją ir statybą pagal architekto M. P. parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 2018-TP06. Pakeitė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. 2018 m. balandžio 11 d. patvirtintą bendraturčių susitarimu nustatytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „GEODEZINIAI ir TOPOGRAFINIAI DARBAI“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Priteisė iš atsakovo A. Č. ieškovams 2725,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad ieškovams F. K. ir J. K. bei atsakovui A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovams taip pat nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2018 m. balandžio 11 d. patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka.
10. Teismas nurodė, kad ieškovai nuosavybės teise įsigiję butą, adresu (duomenys neskelbtini), siekia jį rekonstruoti pagal architekto M. P. parengtus projektinius pasiūlymus ir pakeisti 2018 m. balandžio 11 d. notaro patvirtintą bendraturčių susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
11. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovų planuojama atlikti pastato dalies rekonstrukcija sumažins bendrai naudojamo žemės sklypo plotą, kadangi pagal 2019 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, žemės sklypas būtų valdomas tokiomis dalimis: ieškovų savarankiškai valdoma žemės sklypo dalis: 237 m²; atsakovo savarankiškai valdoma žemės sklypo dalis: 251 m²; bendro naudojimo žemė: 208 m². Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad pastatas bus praplečiamas ne bendrojo naudojimo žemės sąskaita, o pačių ieškovų savarankiškai valdomos žemės sklypo dalies sąskaita (dalis, kurią ieškovai pasiima iš bendro naudojimo žemės pastato praplėtimui yra grąžinama į bendro naudojimo žemę iš jų savarankiškai valdomo žemės sklypo dalies).
12. Dėl atsakovo argumento, kad nėra jokių teisinių sąlygų pakeisti 50 metų nusistovėjusią tarp atsakovo ir buvusių bendrasavininkų sudarytos 2018 m. balandžio 11 d. notaro patvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje.
13. Teismas nurodė, kad šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojos A. S. parodymus, jos pateiktą specialisto išvadą, sprendė, jog pagal šiuo metu galiojančią naudojimosi tvarką atsakovas neturi galimybės privažiuoti iki savo sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu 2. Tuo tarpu abiejuose alternatyviai teikiamuose ieškovų žemės sklypo naudojimosi tvarkos planuose šis trūkumas yra ištaisytas. Teismo vertinimu, susiklosčius konfliktiškiems santykiams tarp dabartinių žemės sklypo bendrasavininkų, sudarius atsakovui galimybę privažiuoti prie savo sklypo dalies, bus išvengta galimybės ateityje kilti ginčams.
15. Teismo vertinimu, ieškovų siūloma 2019 m. lapkričiu 22 d. projektinio pasiūlymo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, sumažins ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje.
16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų atsakovui nepatogi. Pažymėjo, kad nustačius tokią naudojimosi tvarką, atsakovas ateityje galės taip pat praplėsti savo nuosavybės teise valdomo buto plotą ta pačia linkme kaip ieškovai.
17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiam butui reikalinga rekonstrukcija ir jis yra netinkamas gyventi, patvirtino byloje apklausti liudytojai A. S. ir M. P.. Teismas įvertino liudytojos A. S. paaiškinimus, kad esant tokiai pastato būklei, ieškovai turėtų kreiptis dėl pastato pripažinimo avarinės būklės ir gauti leidimą nugriauti esamą pastatą. Ieškovams pasirinkus esamo pastato rekonstrukciją, praplečiant esamas pastato ribas, šias aplinkybes teismas pripažino svarbiomis, rodančiomis objektyvią būtinybę keisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, ginčydamas teisės rekonstruoti pastatą įgyvendinimo būdą, turėjo įrodyti, kad ieškovų pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų ir protingų motyvų, atsisakydamas duoti sutikimą. Sutiko, kad atlikus rekonstrukciją, atsakovui bus labiau užstotas vaizdas pro virtuvės langą. Tačiau byloje nesant duomenų, kad dėl ieškovų planuojamos rekonstrukcijos pablogės esamos atsakovo naudojimosi turtu sąlygos, sumažės natūralus apšvietimas, pasikeis atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, oro taršos, teismo vertinimu, buvo pagrindas pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovams, kaip bendraturčiams, įgyvendinti rekonstrukciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliantas (atsakovas) A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. nors teismas sprendime pirmiausia sprendė klausimą dėl galimybės vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo, tačiau, atsakovo nuomone, pirmiausia šioje byloje turėjo būti išspręstas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo klausimas, nes tik išsprendus šį klausimą teigiamai, ieškovams atsirastų teorinė galimybė į reikalavimo vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo patenkinimą. Tuo tarpu atmetus reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, ieškovų reikalavimas vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovų pateiktas rekonstrukcijos projektas prieštarauja dabar tarp šalių galiojančiai žemės sklypo naudojimosi tvarkai.
19.2. Teismas sprendime citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurios šiai bylai yra neaktualios.
19.3. Teismas sprendime nurodė, kad pagal 2018 m. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovas neva neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo dalies. Tokį argumentą teismas parėmė liudytojos A. S. parodymais ir jos išvadoje nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Nurodė, jog keista, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovas turi privažiavimą į savo žemės sklypo dalį pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, vadovavosi ne šia tvarka patvirtintu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, o kitų asmenų nuomone apie šį planą. Jei teismas būtų vadovavęsis šiuo žemės sklypo planu, tai būtų akivaizdžiai pastebėjęs, kad privažiavimas prie atsakovo žemės sklypo dalies pagal galiojančią naudojimosi tvarką akivaizdžiai egzistuoja bendro naudojimosi žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“ ties tašku „11“ ir šiuo metu egzistuojančia pastato sienos pradžia, plane pažymėta indeksu „21“ apie 2,5 m pločio palei šalims priklausantį gyvenamąjį namą iki atsakovo sklypo dalies pažymėtos indeksu „B“, tarp bendrojo naudojimo žemės ribos plane pažymėtos indeksu „12“ ir pastato sienos pažymėtos indeksu „16“.
19.4. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų bendraturčiui (atsakovui) nepatogi. Šiuo atveju teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje.
19.5. Atsakovas neginčija ieškovų teisės rekonstruoti jiems priklausančią pastato dalį, tačiau nepažeidžiant jo teisių, t. y. nekeičiant nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir neplečiant ieškovų pastato dalies į atsakovo pastato dalies pusę. Nurodė, kad asmuo, kuris ilgą laiką naudojosi tam tikra žemės sklypo dalimi ir tam tikra bendro naudojimosi žeme, turi teisėtą lūkestį, kad pasikeitus kitam bendraturčiui, tokia naudojimosi tvarka išliks, o bendro naudojimosi žemės vietoje neatsiras naujo bendraturčio statinys. Šių teisėtų lūkesčių pažeidimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos keitimas prieštarauja atsakovo interesams.
19.6. Teismo nurodomas ieškovų noras rekonstruoti statinį jų nurodytu būdu yra ne svarbi priežastis keisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau tik jų pačių interesų tenkinimas, neatsižvelgiant į atsakovo aukščiau paminėtus teisėtus lūkesčius.
19.7. Ieškovų planuojamas savo statinio praplėtimas į atsakovui priklausančio statinio dalies ir jo langų pusę, faktiškai užstotų atsakovui šviesos patekimą pro jo langus ir net minimalią erdvę prieš langą. Iš pateikto projekto matyti, kad ieškovai, rekonstruodami savo pastato dalį, planuoja savo pastatą išplėsti apie 2 metrus į sklypo pietinę pusę (bendrojo naudojimosi žemės sąskaita) ir apie 1,5 metro į atsakovo langų pusę (taip pat bendrojo naudojimosi žemės sąskaita), taip palikdami nuo savo pastato sienos iki atsakovo langų tik 1,2 metro atstumą. Toks situacijos pasikeitimas, vertinant per nesuinteresuoto asmens požiūrį, turėtų būti suprantamas kaip gyvenimo sąlygų pablogėjimas, nes visiškai užstojamas atsakovo langas, langas tampa nefunkcionalus, nes prieš jį 1,2 metro atstumu atsiduria aklina siena, kuri dar ir prasitęsia į pietų pusę 2 metrus. Taigi, šis teisių pažeidimas teismo turėjo būti įvertintas kaip pažeidžiantis atsakovo interesus ir įgalinantis jį nesutikti su siūlomu statinio rekonstrukcijos projektu.
19.8. Ieškovams nebuvo jokių kliūčių pasiūlyti tokį rekonstrukcijos projektą, kuris niekaip nepažeistų atsakovo interesų ir teisėtų lūkesčių.
Atsiliepimas
20. Ieškovai J. K. ir F. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Ieškovų pagrindinis reikalavimas šioje byloje buvo prašymas išduoti leidimą pastato rekonstrukcijai be atsakovo sutikimo. Reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo šioje byloje buvo išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, kadangi neišdavus leidimo atlikti pastato rekonstrukciją, prašymas nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką netektų prasmės. Nepaisant to, ar yra reiškiamas reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ar toks reikalavimas nėra reiškiamas, bendraturtis, atsisakydamas išduoti leidimą pastato rekonstrukcijai atlikti, bet kuriuo atveju turi tokį atsisakymą motyvuotai pagrįsti, todėl atsakovo argumentai, jog teismas vadovavosi šiai bylai neaktualia kasacinio teismo praktika, yra nepagrįsti.
20.2. Priešingai nei nurodė atsakovas, ieškovas, prašydamas pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, niekaip nepažeidė jokių atsakovo teisėtų interesų. Be to, siekdamas užtikrinti tai, kad atsakovo teisės nebūtų pažeistos, teikė ne vieną galimą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą bei siūlė atsakovui teikti savo siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimo projektą. Ieškovai niekada neslėpė, kad jie sieks rekonstruoti jiems priklausančią pastato dalį. Žemės sklypo naudojimo tvarkos keitimui bei projektuojamos rekonstrukcijos projektus pateikė vertinti kvalifikuotai teismo ekspertei. Su ekspertės išvada atsakovas buvo supažindintas iki teisminio ginčo pradžios, tačiau nepateikė jokių savo pastabų.
Atsiliepimas
20.3. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam išėjus iš nuosavybės teise priklausančio buto, porą žingsnių tektų pakeisti judėjimo trajektoriją einant link pagrindinio kelio. Jokių kitų objektyvių priežasčių ar argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka prieštarautų atsakovo interesams, atsakovas nenurodė. Atsakovas lygiai taip tokių priežasčių nenurodė ir jo pateiktame apeliaciniame skunde.
20.4. Atsakovas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu tik dėl formalių priežasčių, t. y. dėl to, jog teismas pakeitė jau nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką. Vis dėl to atsakovas niekaip nepaaiškino, kokiu būdu šiek tiek pakeista žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo interesus. Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų bendraturčiui nepatogi.
20.5. Būtent atsakovas privalo pagrįsti nesutikimo išduoti leidimą pastato rekonstrukcijai priežastis, kurių jis šioje byloje nenurodė. Dėl šių priežasčių, priešingai nei nurodo atsakovas, teismas šioje byloje teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas.
20.6. Pagal žemės sklypo ir jame išdėstymo pastato schemą, ieškovai neturi kitos galimybės praplėsti jiems nuosavybės teise priklausančio pastato dalį, nepraplečiant jos į dabar bendrai naudojamo žemės sklypo dalį. Vienintelį įmanoma praplėtimo (pastato rekonstrukcijos) būdą parinkę ieškovai nesumažino nei atsakovo naudojamą žemės sklypą, nei jo dalį - bendrai naudojame žemės sklype, kadangi tiek, kiek sunaudoja bendro naudojimo žemės sklypo dalį savo gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tiek perduoda savo žemės sklypo dalį į bendrojo naudojimo žemės sklypą. Atsakovo gyvenamojo namo padėtis žemės sklype leidžia jam jį praplėsti tiek į bendro naudojimo, tiek į jo asmeniškai naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovo gyvenamojo namo dalies langai, priešingai nei ieškovų, yra nukreipti į rytinę ir pietinę puses, todėl nėra jokio faktinio pagrindo tvirtinti, kad ieškovams rekonstravus jų gyvenamojo namo dalį, pablogės atsakovo gyvenamojo namo apšvietimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
21. Byloje kilęs ginčas tarp nekilnojamojo turto bendrasavininkių dėl vieno jų teisės į statybą įgyvendinimo.
22. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą ( Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4, 7 punktai). Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai, siekdami rekonstruoti jiems priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi į architektą M. P., kuris parengė projektinius pasiūlymus Nr. 2018-TP06.
24. Atsakovo pagrindiniai atsisakymo argumentai yra tokie, kad ieškovams atlikus rekonstrukciją pagal architekto M. P. parengtus projektinius pasiūlymus, reikės pakeisti nusistovėjusią ir notariškai patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką, be to ieškovai siekia atlikti rekonstrukciją bendrai naudojamo žemės sklypo dalies sąskaita ir ieškovams pastatą išplėtus į atsakovo lango pusę, bus visiškai užstotas atsakovo langas, kuris taps nefunkcionalus.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nesutikimo argumentai yra nepagrįsti.
26. Architektė A. S., kuri ieškovo užsakymu atliko projekto ekspertizę, tiek specialisto išvadoje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovų gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas nepažeidžia žemės sklypo, gyvenamojo namo bendrasavininkio interesų, kaip juos numato Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, projektas atitinka Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytus reikalavimus statinio architektūrai: statinio esama techninė būklė nepabloginama; neužtveriama galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves; paliekama esama galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo reikalavimai išsaugojami ir nepabloginami; asbestinis šiferis dalyje namo pakeičiamas į ekologiškas medžiagas, atitinkančias ES reikalavimus; gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytos saugos priemonės paliekamos esamos, kai kuriais atvejais pagerinamos – nauji kaminai vietoje susidėvėjusių senų, naujos medžiagos, dengtos antipirenais ir pan.
27. Apklausta teismo posėdyje A. S. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pastatas akivaizdžiai yra netinkamas gyventi, jis neatitinka elementarių sanitarinių reikalavimų, esant tokiai pastato būklei, ieškovai turėtų kreiptis dėl pastato pripažinimo avarinės būklės ir gauti leidimą nugriauti esamą pastatą, tačiau ieškovai pasirinko rekonstruoti esamą pastatą, vos praplečiant esamas pastato ribas, todėl jai yra nesuprantamas atsakovo nesutikimas pastato rekonstrukcijai, kuri atsakovo gyvenimo sąlygų niekaip nepablogins. Paaiškino, kad virtuvės lango užstatymas atitinka reikalavimus insoliacijai, nes šiam langui nėra teisės aktuose numatytas nuolatinės saulės šviesos užtikrinimas. Šį argumentą patvirtino ir architekto M. P. atliktas rekonstrukcijos projektas bei pats M. P., apklaustas teismo posėdyje, nurodęs, jog rekonstrukcijos projektas visiškai neįtakoja 4 iš 5 atsakovo buto langų, o virtuvės langui, esančiam arti rekonstruojamos buto sienos, yra užtikrinama 2,11 val. insoliacija. Taigi, atsakovo nurodoma aplinkybė dėl virtuvės lango nefunkcionalumo, nelaikytina svaria priežastimi, dėl kurios pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti išduoti leidimą pastato rekonstrukcijai, juolab, kad šiam langui bus užtikrinama būtina insoliacija.
28. Atsakovo teiginys, kad namo rekonstrukcija bus atliekama bendrai naudojamo žemės sklypo dalies sąskaita, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš dabartinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, žemės sklypas yra valdomas tokiomis dalimis: tiek ieškovų, tiek atsakovo savarankiškai valdoma žemės sklypo dalis sudaro po 251 m2, o bendro naudojimo žemė – 194 m². Pagal 2019 m. lapkričio 22 d. UAB „GEODEZINIAI ir TOPOGRAFINIAI DARBAI“ atliktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas būtų valdomas tokiomis dalimis: ieškovų savarankiškai valdoma žemės sklypo dalis - 237 m², atsakovo savarankiškai valdoma žemės sklypo dalis - 251 m² (tai yra tokia pati), o bendro naudojimo žemė - 208 m² (tai yra daugiau, nei pagal dabartinę tvarką). Iš pateikiamų duomenų matyti, kad pastatas yra praplečiamas ne bendrojo naudojimo žemės sąskaita, o pačių ieškovų savarankiškai valdomos žemės sklypo dalies sąskaita ir žemės sklypo dalis, kurią ieškovai pasiima iš bendro naudojimo žemės pastato praplėtimui yra grąžinama į bendro naudojimo žemę iš jų savarankiškai valdomo žemės sklypo dalies.
29. Kaip matyti iš sklypo plano ir jame esančio pastato išdėstymo schemos bei teismo posėdyje duotų architektės A. S. paaiškinimų, ieškovams priklausanti pastato dalis, priešingai nei atsakovo, yra sklypo krašte, todėl ieškovai neturi kitos galimybės praplėsti jiems nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, nepraplečiant jos į dabar bendrai naudojamo žemės sklypo dalį. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų pasirinktas pastato rekonstrukcijos planas niekaip nepablogins atsakovo padėties, nes ieškovai nesumažins nei atsakovo naudojamo žemės sklypo, nei jo dalies bendrai naudojame žemės sklype, kadangi tiek, kiek sunaudos bendro naudojimo žemės sklypo dalies savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, tiek perduos/atiduos savo žemės sklypo dalies į bendrojo naudojimo žemės sklypą.
30. Apelianto teiginys, kad pirmiausia šioje byloje turėjo būti išspręstas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo klausimas ir tik po to rekonstrukcijos, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog yra būtina leisti ieškovams atlikti jų pastato dalies rekonstrukciją, buvo įvertintas rekonstrukcijos projektas ir nustatyta, jog būtina keisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.
31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įvertino aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, ir konstatavęs būtinumą leisti ieškovams rekonstruoti jiems priklausančią pastato dalį, sprendė, kad tai yra svarbi priežastis keisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, vadovaujantis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad atsakovas nepaaiškino ir neįrodė, kokiu būdu pakeista žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo interesus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovui išėjus iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, reikės šiek tiek pakeisti judėjimo trajektoriją einant link pagrindinio kelio, nėra jokia objektyvi priežastis nekeisti nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos, kuri yra būtina, norint rekonstruoti ieškovams priklausančią pastato dalį. Atsakovo teisėtas lūkestis nekeisti ilgametės žemės sklypo naudojimo tvarkos negali būti aukščiau už ieškovų teisėtą lūkestį gyventi tam tinkamoje, saugioje aplinkoje, kadangi šie lūkesčiai yra lygiaverčiai.
32. Taigi, vien formalios priežastys (ilgametė tvarka) nekeisti nustatytos žemės sklypo naudojimo tvarkos, negali būti pripažintos pagrįstomis. Aplinkybė, kad ieškovai, pirkdami žemės sklypą ir pastatą, žinojo apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nereiškia, jog jie prarado teisę į namo dalies rekonstrukciją, kuri, nagrinėjamu atveju, galima tik keičiant nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką tiek dėl pastato ypatybių, būklės, tiek dėl pastato išdėstymo sklype.
33. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka būtų bendraturčiui nepatogi.
34. Kadangi apeliantas, ginčydamas teisės rekonstruoti pastatą įgyvendinimo būdą, žemės sklypo naudojimo tvarką, turi įrodyti, kad ieškovų pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, pastarajam to neįrodžius, nepateikus pagrįstų atsisakymo duoti sutikimą motyvų, byloje nesant duomenų, kad dėl ieškovų planuojamos rekonstrukcijos pablogės esamos atsakovo naudojimosi turtu sąlygos, kad keičiama žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeis atsakovo interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovams, kaip bendraturčiams, įgyvendinti rekonstrukciją.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai apie galimai pažeistinas rekonstrukcijos atlikimu ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimu atsakovo teises yra deklaratyvūs, nepaneigiantys ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.
36. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
37. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 842,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Apelianto (atsakovo) A. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) A. Č. ieškovams F. K. ir J. K. 842,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.