Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei A. V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. V. ir A. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 388279/437650 dalys pastato – komercinio pastato su integruota fotovoltine elektrine ir medicininės paskirties patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). V. V. įmonė 2007 m. vasario 1 d. Panaudos sutartimi neterminuotai naudojasi 388279/437650 dalimis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). V. V. ir A. V. pagal 2001 m. gruodžio 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N27/01-0129 naudojasi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad 388279/437650 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomoja MB „Derma Estetus“, AB „Panevėžio energija“. Komercinio pastato su integruota fotovoltine elektrine ir medicininės paskirties patalpomis nuomininkais taip pat yra UAB „Saulės vatas“ ir UAB „Nemuno 73“. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012 metų iki 2018 metų atsakovai nesumokėjo 8135,54 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 683,39 Eur delspinigių, tai patvirtina valstybinės žemės nuomos deklaracijos ir išrašas iš mokesčių mokėtojo kortelės. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama bankroto byla Nr. eB2-531-278/2019 dėl bankroto bylos V. V. įmonei iškėlimo. Pagal į bylą pateiktus duomenis, matyti, kad antstolis A. B. V. V. įmonės atžvilgiu vykdo išieškojimus. Iš 2019 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad V. V. įmonė per ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. turėjo 34 499 Eur bendrojo pelno ir išleido 11 875 Eur investicinei finansinei veiklai, iš viso surinko 19 012 Eur grynojo pelno.

Dėl skolos už valstybinės žemės nuomos mokestį priteisimo.

Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalis numato, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką.

Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, o atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ant minėto žemės sklypo esantys statiniai ir aikštelė, todėl atsakovams valstybinė žemė išnuomota be aukciono.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktas nustato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Panevėžio savivaldybės taryba 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-37-2 nustatė už ne žemės ūkio paskirties žemę 2,5 proc. žemės vertės metinį tarifą.

Nustatyta, jog atsakovai už 2012 m. mokestinį laikotarpį nesumokėjo 1355,93 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 2013 metus – 1355,93 Eur, 2015 metus - 1355,92 Eur, 2016 metus – 1355,92 Eur, 2017 metus - 1355,92 Eur, 2018 metus – 1355,92 Eur. Iš viso 8818,94 Eur.

Teismas pažymi, jog atsakovai yra valstybinės žemės naudotojai, todėl privalo laiku sumokėti žemės nuomos mokestį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie laiku sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Iš esmės ginčas tarp šalių dėl priteistinos valstybinės žemės nuomos skolos, nei jos dydžio ir apskaičiavimo tvarkos nekyla, todėl iš atsakovų solidariai priteistini 8818,94 Eur už valstybinės žemės nuomos mokestį.

Dėl delspinigių priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašą. Šio aprašo 43 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami 0,04 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po savivaldybės Tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai.

Kaip ir minėta atsakovai neginčija, kad nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypą nesumokėjo už 2012 – 2018 metus. Atsakovai už 2012 metus 1355,93 Eur dydžio nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2012 m. lapkričio 15 d., už 2013 metus 1355,93 Eur nuomos mokestį - iki 2013 m. lapkričio 15 d., už 2014 metus 1355,93 Eur nuomos mokestį iki 2014 m. lapkričio 17 d.; už 2015 metus 1355,92 Eur nuomos mokestį iki 2015 lapkričio 16 d., už 2016 metus 1355,92 Eur nuomos mokestį iki 2016 m. lapkričio 15 d.; už 2017 m. 1355,92 Eur nuomos mokestį iki 2017 m. lapkričio 15 d., 2018 metus 1355,92 Eur nuomos mokestį iki 2018 m. lapkričio 15 d. Nustatyta, jog už 2014 metus nuomos mokestis buvo sumokėtas 2016 metais, mokėjimu Nr. 2016041101667598-1. Duomenų apie valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimą už kitus metus, nėra (CPK 178 straipsnis). Delspinigiai susidarė dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2012 m., t. y. nuo 1355,93 Eur sumos, buvo paskaičiuoti pagal nurodytą ieškovės sprendimą Nr. 1-163, o būtent: 1355,93 Eur x 180 d. x 0,04 proc. = 97,63 Eur; už likusius mokestinius laikotarpius nuo 2013 m. iki 2018 m. delspinigiai paskaičiuoti analogiškai (taip pat ir už 2014 metus, nes valstybinės žemės nuomos mokestis nebuvo sumokėtas laiku).

Teismas laiko atmestinus atsakovų argumentus dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Kaip minėta, valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių dydis yra reglamentuoti specialiais teisės aktais, kurie nėra panaikinti ar pakeisti. Delspinigiai šiuo atveju yra apskaičiuoti taip kaip reglamentuota Savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendime Nr. 1-163 - delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po Savivaldybės tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino, tai yra po kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Delspinigių dydis yra 0,04 proc. ir jie skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai.

Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistini 683,39 Eur delspinigiai.

Dėl skolos ir delspinigių mokėjimo išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Kasacinis teismas yra akcentavęs ir būtinumą vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžiant šiuos procesinio pobūdžio klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinės bylose Nr. 3K-3-903/2001; 3K-3-495/2004; 3K-3-301/2006).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai, šalių paaiškinimais, sumokėjo žemės nuomos mokestį už 2019 metus, daro išvadą, jog V. V. ir A. V. galės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, jei sprendimo vykdymas bus išdėstytas. Be to, tarp šalių ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių mokėjimo išdėstymo 24 mėnesių laikotarpiui nekyla, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas išdėstyti valstybinės žemės nuomos mokesčio bei delspinigių mokėjimą atsakovams 24 mėnesių laikotarpiui. Nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, todėl atsakovų prašymas tenkintinas (CPK 284 straipsnis).

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 8135,55 (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt penkių eurų ir 55 ct) valstybinės žemės nuomos mokestį, 683,39 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 39 ct) delspinigius ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei, kodas 111104115.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 99,00 (devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 2,85 Eur (dviejų eurų ir 85 ct) pašto išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Tenkinti atsakovų V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl priteistų sumų ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei mokėjimo išdėstymo.

Išdėstyti atsakovams V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 8818,94 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų ir 94 ct) mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei, kodas 111104115, mokant ne mažiau kaip po 367,45 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 45 ct).

Nustatyti, kad atsakovai V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2020 sausio 31 d. sumoka pirmąją 367,45 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 45 ct) įmoką.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.