- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- I-2021-168/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Eurokompetencija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. G., atsakovo atstovui Deividui Velkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Eurokompetencija“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – Inspektorius) 2012-12-11 sprendimą Nr. SPR-130, kuriuo pripažino pareiškėjo A. G. skundą dėl publikacijoje „110 ha nebuvo išsinuomavę, o paraiškas tūkstantinėms ES išmokoms gauti rašė...“ („Šilokarčema“, 2012-06-08, Nr. 44/1704) paskelbtos informacijos“ (toliau – publikacija) nepagrįstu bei pripažinti pareiškėjo 2012-06-29 skundą, adresuotą Inspektoriui, pagrįstu.
Pareiškėjas skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Inspektorius privalėjo atsižvelgti, ar publikacijoje paskleista informacija yra nuomonė, ar žinia, tačiau to nepadarė. Kadangi publikacija šiuo aspektu išanalizuota nebuvo, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra neišsamus ir neobjektyvus. Pareiškėjo manymu, skundžiamoje publikacijoje paskleista informacija atitinka žinios sąvoką, nes paskelbtiems faktams turi būti taikomas tiesos kriterijus. Žinia turėjo būti paskleista objektyviai, t. y. turėjo būti įvardyti nuosprendžio motyvai. Skleidėjas turėjo galimybę įvardyti, kad kitų nukentėjusiųjų asmenų teisės nebuvo pažeistos, nes teismas tai pripažino. Inspektorius nepagrįstai pateisino skleidėjo veiksmus ir įvardijo juos teisėtais. Skleidėjas privalėjo patikrinti informaciją, ar nuosprendis yra įsiteisėjęs. Be to, publikacijoje buvo išsamiai analizuotas apeliacinės instancijos teismo sprendimas civilinėje byloje, todėl buvo galima padaryti klaidingą nuomonę, kad buvo rašoma apie įsiteisėjusį pareiškėjo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Informacijos skleidėjo veiksmai yra nesąžiningi, visi nutylėjimai ir netikslumai buvo padaryti sąmoningai, siekiant pažeminti ir įžeisti. Pareiškėjo nuomone, žodžiai publikacijoje negali būti vartojami kabutėse, nes tuomet skaitytojas priverstas numanyti, ką autorius turėjo galvoje.
Pareiškėjas pažymėjo, kad asmens atvaizdas yra laikomas asmens duomenimis ir gali būti skelbiamas tik šio asmens sutikimu. Nesutinka su Inspektoriaus išvada, kad pareiškėjo atvaizdo paskelbimas turėjo visuomeninę reikšmę.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikraščio publikacija pažeidžia ne tik jo, bet ir visos šeimos – nepilnamečių vaikų ir žmonos – garbę ir orumą.
Pareiškėjo teigimu, skleidėjas pažeidžia ir Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Minėti publikacijos teiginiai yra žinios, nes yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio, tad gali būti įrodymo priemonėmis patikrinti tiesos požiūriu. Viešosios informacijos rengėjui ne tik tenka pareiga įrodyti, kad jo paskleistos žinios atitinka tikrovę (žinių paskelbimo atveju), bet ir tai, kad, informuodamas visuomenę, jis nepiktnaudžiavo informacijos laisve.Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) laikraštis „Šilokarčema“ akivaizdžiai pažeidė sąžiningumo principą, įtvirtintą teismų praktikoje, etikos normas ir Konstituciją.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspektorius atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–27). Atsiliepime paaiškino, kad nuomonės ir žinios atskyrimas nebuvo toks svarbus, kadangi viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) viešai skelbė informaciją apie teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias konkrečių bylų, susijusių su žemėtvarkos projektų rengimu, aplinkybes. Be to, sprendime nėra nurodyta, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skleidė nuomonę. Inspektorius, turėdamas pareiškėjo skundą, negalėjo ignoruoti objektyviai egzistavusios bei tikrovę atitinkančios aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu 2012-04-17 jau buvo priėmęs atitinkamą jam nepalankų nuosprendį baudžiamojoje byloje. Viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nėra draudžiama informuoti apie asmens atžvilgiu priimtus teismo sprendimus, tačiau privalu informuoti visuomenę, jei asmens kaltė nėra įrodoma. Publikacijoje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodė, kad sprendimą priėmė pirmosios instancijos teismas. Toks informacijos pateikimas skaitytojui yra pakankamas pagrindas manyti, kad sprendimas dar gali būti skundžiamas. Apie tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, niekur neskelbė ir to neakcentavo, pareiškėjo atžvilgiu išlaikė deramą neutralumą ir skelbiamoje informacijoje neformulavo savarankiškų išvadų apie jo kaltę. Viešosios informacijos rengėjas publikacijoje vietoje žodžio „nuteisė“ pavartojo žodį „nubaudė“, tokiu būdu akcentuodamas ne pareiškėjo nuteisimą (teistumą), bet teismo jam paskirtą baudą. Vien ta aplinkybė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nenurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, nėra pagrindas daryti išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokios informacijos nenurodymas negali būti traktuojamas kaip klaidingas nuomonės ir žinos atribojimas ar pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas, nes buvo vertinama paskleista tikrovę atitinkanti informacija – apie Šilutės r. apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendį.
Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog ginčijamame sprendime pateiktas neteisingas įvertinimas dėl publikacijoje pavartoto žodžio „nuomą“, jį parašius kabutėse, nes paskelbtos informacijos visuma aiškiai parodo kabutėse esančio žodžio „nuomą“ reikšmę. Tikrosios šio žodžio reikšmės galėjo nesuprasti tik neatidus skaitytojas, perskaitęs vien tik užrašą po nuotrauka.
Atsakovas nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje iš esmės analizavo ne pareiškėjo, bet kito juridinio asmens – UAB „Goldengrass“, besinaudojančios valstybinės žemės sklypais, – veiklą, todėl neturėjo tikslo plačiau analizuoti pareiškėjo veiklos ir detaliau aptarinėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžio. Inspektorius, atlikęs tyrimą, nenustatė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgtųsi nesąžiningai. Pareiškėjas ir jo veikla į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) akiratį patenka nebe pirmą kartą. Pareiškėjas pats nurodė, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar 2007 metais, todėl juo buvo domimasi labiau. Sąmoningo informacijos iškraipymo ar nutylėjimo, siekiant įžeisti ar pažeminti pareiškėją, nebuvo nustatyta, o pareiškėjas dėl savo veiklos pobūdžio ir statuso turėtų nuosaikiau vertinti apie jį ir jo veiklą skelbiamą informaciją. Atsakovas paaiškino, kad Inspektorius priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl sprendimas yra teisėtas ir paliktinas galioti.
Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Inspektoriaus 2012-12-11 sprendimo Nr. SPR-130 teisėtumo ir pagrįstumo.
Vertintina, ar Inspektorius tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo skundą dėl publikacijos ir ar priėmė pagrįstą sprendimą.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad A. G. 2012-06-29 pateikė skundą Inspektoriui (2012-07-05 registracijos Nr. SK-132), prašydamas patenkinti jo skundą ir, esant pagrindui, įspėti viešosios informacijos rengėją – laikraštį „Šilokarčema“, nustačius visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pareikalauti juos pašalinti; įpareigoti neskelbti laikraštyje pareiškėjo nuotraukų be jo sutikimo; esant pagrindui, reikalauti paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią pareiškėjo ir jo šeimos garbę ir orumą žeminančią informaciją; viešai paskelbti priimtą sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje (b. l. 28–31).
Inspektorius 2012-07-12 rašte Nr. SK-132/S-625 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ kreipėsi į VŠĮ „Eurokompetencija“ direktorę - redaktorę K. T., prašydamas iki 2012-07-26 pateikti ginčo objektu esančių teiginių: „Matininkas A. G. už tokią žemės sklypų „nuomą“ jau nubaustas 23,4 tūkst. litų bauda“; „Dar kartą grįžtame prie matininko A. G. temos. „Šilokarčemoje“ rašėme, kad Šilutės r. apylinkės teismas š. m. balandžio 17 dieną paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir už nusikalstamą veiką paskyrė A. G. 180 MGL dydžio (23 400 litų) baudą. Dabar šioje istorijoje paaiškėjo ir daugiau faktų...“ ir „Tik dabar paaiškėjo, kad iš tikrųjų tie sklypai „Goldengrass“ nebuvo išnuomoti. Visą tai šiai bendrovei išaiškino Šilutės r. apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas“, atitiktį tikrovei įrodančius duomenis ir viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimus dėl susidariusios situacijos (b. l. 50–51).
Žemesnės instancijos teismas
VšĮ „Eurokompetencija“ direktorė - redaktorė K. T. atsakyme į Inspektoriaus raštą (2012-07-24 rašte Nr. 19) nurodė, kad „prieraše po nuotrauka: „Matininkas A. G. už tokią žemės sklypų „nuomą“ jau nubaustas 23,4 tūkst. litų bauda.“ žodis „nuomą“ parašytas kabutėse, todėl jo nereikėtų suprasti tiesiogine prasme. Pats A. G. žemės niekam nenuomavo, tai darė Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius, o A. G. žemės sklypus matavo ir Rusnės ūkininkams teigė, kad laisvos žemės nuomai nebėra. Už tai jis ir buvo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžiu nubaustas 23,4 tūkst. Lt bauda. Tad šis teiginys nėra išgalvotas. Nuotrauka daryta Rusnės seniūnijos salėje, kai joje 2010 m. vasarą dėl A. G. posėdžiavo Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė“. Taip pat paaiškino, kad straipsnis pradedamas žodžiais: „Dar kartą grįžtame prie matininko A. G. temos“, nes apie jį jau daug kartų rašyta ne tik trijuose Šilutės rajono laikraščiuose, bet ir respublikinėje spaudoje. Pridėjo dar keturis straipsnius apie A. G., kurie buvo išspausdinti „Šilokarčemoje“.
Nurodė, kad teiginys „Tik dabar paaiškėjo, kad iš tikrųjų tie sklypai „Goldengrass“ bendrovei nebuvo išnuomoti. Visa tai šiai bendrovei išaiškino Šilutės r. apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismai“ atitinka tikrovę. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-11-16 sprendimu pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį pirmiausia turėjo būti suformuotas žemės sklypas, todėl tikėtina, kad dėl šių aplinkybių tokia sutartis ir nebuvo sudaryta.
Dėl nuotraukos paskelbimo paaiškino, kad, remiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros pranešimu, viešąsias paslaugas žemės reformos projektų rengimo srityje teikęs A. G., pagal pareigas yra prilygintas valstybės tarnautojui. O pagal Visuomenės informavimo įstatymą, tokie asmenys yra vieši asmenys (b. l. 52).
Inspektorius 2012-12-11 priėmė sprendimą Nr. SPR-130 „Dėl publikacijoje „110 ha nebuvo išsinuomavę, o paraiškas tūkstantinėms ES išmokoms gauti rašė...“ („Šilokarčema“, 2012-06-08, Nr. 44/1704) paskelbtos informacijos”, kuriame, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 3 dalies 6 punktu, 15 dalimi, pripažino A. G. skundą nepagrįstu (b. l. 73–85).
Pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu ir teigia, kad jis yra neteisėtas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra neišsamus ir neobjektyvus, jame nenustatyta, ar paskleista informacija yra nuomonė, ar žinia.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad „nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų“, o to paties straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad „žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjo ginčijamų teiginių vertinimas pateiktas šio sprendimo skyriuje „Dėl pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo“, kuriame detaliai įvertinti ginčo teiginiai pareiškėjo garbės ir orumo bei atitikties tikrovei aspektais. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečių aplinkybių atsakovas neištyrė ir kokias Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas pažeidė.
Atsakovo nuomone, nuomonės ir žinios atskyrimas nebuvo svarbus, nes viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) viešai skelbė informaciją apie teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias konkrečių bylų, susijusių su žemėtvarkos projektų rengimu, aplinkybes. Be to, sprendime nebuvo nurodyta, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skleidė nuomonę. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu sutinka, nes teismų nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nuomonė, t. y. tam tikras požiūris ar faktų vertinimas, nes publikacijoje buvo skelbiami akivaizdūs faktai, kurie buvo žinomi ir pareiškėjui.
Pareiškėjas iš esmės netinkamu informacijos paskelbimu laiko tai, jog publikacijoje buvo paskelbta informacija apie baudžiamosios bylos baigtį, nenurodžius, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs, ir detaliai jo neaprašius.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-635/2012, matyti, kad teismas nustatė, jog A. G., teikdamas viešąsias paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Jis, rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčius pretendentus melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai, kurie vėliau buvo suformuoti UAB „GGF“. Nuosprendyje buvo nustatyta ir tai, kad nuomos sutarčių su UAB „GGF“ nebuvo sudaryta. Kvalifikuojant veiką, pareiškėjui dėl vienos nukentėjusiosios buvo konstatuota, jog buvo pažeista jos pirmumo teisė rinktis projektuoti žemės sklypus. Konstatuota ir tai, kad A. G., suteikdamas viešąją paslaugą, teisingai prilygintas valstybės tarnautojui. Teismas pripažino A. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 redakcija) ir jam paskyrė 180 MGL (23 400 Lt) baudą (b. l. 34–43).
Pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-17 nutartimi baudžiamojoje byloje 1A-120-174-2013 pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendis įsiteisėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad skleidžiama informacija Visuomenės informavimo įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus būtent jos paskelbimo metu (žr. 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1309/2012).
Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Inspektorius tinkamai įvertino publikacijoje nurodytą informaciją, ją išanalizavo Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų aspektu ir nustatė, kad publikacijoje pateikti faktai atitiko tuo metu nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, todėl tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skleidė nuomonę, kadangi žiniai taikomas tiesos kriterijus šiuo atveju nebuvo pažeistas. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad sprendime niekur nebuvo nurodyta, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skleidė nuomonę.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) praneša visuomenei apie asmeniui pareikštus kaltinimus, o vėliau asmens kaltė nėra įrodoma, viešosios informacijos rengėjas turi profesinę pareigą nedelsdamas informuoti visuomenę apie tai, kad asmuo nekaltas. Šiuo metu Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir informacijos rengėjas (skleidėjas) neturi pareigos pranešti, kad pareiškėjas yra nekaltas. Taigi, jokių neigiamų pasekmių iš tos informacijos pareiškėjui nekilo.
Iš teismo nuosprendžio matyti, kad pareiškėjo neteisėta veika buvo siejama su jo veikla, teikiant viešąsias paslaugas, t. y. kad, rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčius (nuosprendyje įvardytus) pretendentus, melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra (b. l. 35). Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nurodė, kad žodis „nuomą“ parašytas kabutėse, todėl jo nereikėtų suprasti tiesiogine prasme. Teismas sutinka su atsakovo pozicija ir išdėstytais motyvais, kad inspektorius pagrįstai įvertino, jog publikacijoje žodis „nuomą“ naudotas leistinai. Taigi, nenustatyta, kad informacijos skleidėjas (leidėjas), pavartodamas žodį „nuomą“, vertinant visą publikaciją ir neišskiriant vieno žodžio iš viso jos turinio, teiginyje „Matininkas A. G. už tokią žemės sklypų „nuomą“ jau nubaustas 23,4 tūkst. litų bauda“ pavartodamas žodį „nuomą“, būtų siekęs ne sąžiningai informuoti visuomenę, o įžeisti pareiškėją. Toks teiginys visame publikacijos kontekste nelaikytinas nepagrįstu ar įžeidžiančiu pareiškėją. Vertinant visą publikacijos tekstą, o ne vien tik užrašą po nuotrauka, aišku, kokiame kontekste suprantamas kabutėse pateiktas žodis „nuoma“, todėl darytina išvada, kad tikrosios šio žodžio reikšmės vartojimas visos publikacijos kontekste, o ne pažodinis jo vertinimas turi esminę reikšmę publikacijos turiniui.
Žemesnės instancijos teismas
Publikacijoje prie A. G. nuotraukos parašyta, kad „matininkas A. G. už tokią žemės sklypų „nuomą“ jau nubaustas 23,4 tūkst. litų bauda“ (b. l. 32). Toks informacijos pateikimas nerodo informacijos rengėjo (skleidėjo) noro pareiškėją įžeisti, nes buvo pateikta konkreti informaciją apie nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – baudą. Viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nėra draudžiama informuoti visuomenę apie asmens atžvilgiu priimtus teismo sprendimus, tačiau jis turi informuoti visuomenę, jei asmens kaltė nėra įrodoma. Šiuo atveju asmens kaltė buvo įrodyta, o nuosprendis yra įsiteisėjęs. Publikacijoje buvo tiksliai nurodyta, koks teismas ir kokį nuosprendį priėmė pareiškėjo atžvilgiu. Ši informacija atitinka tikrovę, nes Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį pareiškėjo atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad publikacijos paskelbimo metu priimtas teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, negali būti pagrindas neskleisti informacijos apie tokį sprendimą. Skelbiamoje informacijoje viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neformulavo savarankiškų išvadų apie pareiškėjo kaltę ir neteikė jokių vertinimų. Teismo nuomone, Inspektorius pagrįstai konstatavo, kad tai, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nenurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, nėra pagrindas daryti išvadą, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją. Informacija apie sprendimo apskundimą aukštesnės instancijos teismui šio ginčo kontekste vertintina kaip papildoma, tačiau neprivaloma ir nesudaranti pagrindo teigti, kad buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nes publikacijoje buvo vertinama paskleista tikrovę atitinkanti informacija – Šilutės r. apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendis. Tai, kad pareiškėjas neteisingai suprato publikaciją, kai joje nebuvo pateiktos neteisingos informacijos apie jį, negali būti laikoma, kad publikacijoje pateikta neišsami ar pareiškėją žeidžianti informacija. Supratimas priklauso nuo kiekvieno individualaus žmogaus patyrimo, tačiau tai savaime negali paneigti publikacijoje pateiktos informacijos teisingumo. Pažymėtina, kad turi būti vertinama visa publikacijoje pateikta informacija, o ne tam tikras sakinys, nevertinant viso publikacijos turinio.
Pareiškėjas skunde teigia, kad nei publikacijoje, nei Inspektoriaus sprendime neanalizuojamas teismo nuosprendis, ir nenurodyta, kad teismas jo kaltę pripažino tik vienos iš šešių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Kaip nurodė viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), kad publikacijoje iš esmės analizavo ne pareiškėjo, bet juridinio asmens – UAB „Goldengrass“, besinaudojančios valstybinės žemės sklypais, – veiklą, todėl šioje publikacijoje ir neturėjo tikslo plačiau analizuoti pareiškėjo veiklos. Iš pačios publikacijos apimties akivaizdžiai matyti, kad apie pareiškėją rašoma tik pirmame publikacijos lape ir vienoje pastraipoje, o toliau visame tekste analizuojama UAB „Goldengrass“ veikla, todėl detaliai ir išsamiai aprašyti šio teismo nuosprendžio viešosios informacijos leidėjas (skleidėjas) neprivalėjo. Be to, kaip minėta anksčiau, iš nuosprendžio pateikti duomenys buvo teisingi, faktai atitiko nuosprendyje nustatytas aplinkybes ir buvo pateikti tam tikri faktai iš nuosprendžio, nepateikiant jų vertinimo ar tam tikro interpretavimo. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi teisę nuspręsti, kaip publikacijoje pateikti faktus ir juos išdėstyti.
Pareiškėjas skunde teigia, kad visi netikslumai ir nutylėjimai ginčo publikacijoje buvo padaryti sąmoningai, siekiant jį pažeminti ir įžeisti. Teismo nuomone, anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje pateikė faktus, tačiau neturėjo tikslo pažeminti ar įžeisti pareiškėją. Inspektoriaus sprendime pareiškėjo įtarimai dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nesąžiningumo atlikto tyrimo metu nepasitvirtino. Inspektorius, atlikęs tyrimą, nenustatė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgtųsi nesąžiningai. Pateiktos publikacijos rodo, kad apie pareiškėją ir jo veiklą buvo skelbta ir anksčiau (b. l. 64–70).
Inspektorius pagrįstai skundžiamame sprendime tyrė viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklą bei sąžiningumą ir siekė nustatyti, kurie jo veiklos aspektai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Inspektorius, publikacijoje nenustatęs sąmoningos informacijos iškraipymo ar nutylėjimo, siekiant įžeisti ar pažeminti pareiškėją, skundžiamame sprendime pagrįstai ir išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjo argumentus.
Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista ne tik jo, bet ir jo šeimos garbė ir orumas, nes be jo sutikimo buvo publikuota nuotrauka.
Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje reglamentuojama privataus gyvenimo apsauga. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą“, 2 dalyje nustatyta, kad „informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka“, 3 dalyje nustatyta, kad „informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes“.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalis apibrėžia, kad „viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“. Pagal šioje įstatymo normoje viešajam asmeniui keliamas reikalavimus, pareiškėjas, teikdamas viešąsias paslaugas, Visuomenės informavimo įstatymo taikymo prasme laikytinas viešu asmeniu. Pareiškėjas iš esmės neneigė, kad publikacijos vertinimo aspektu jis yra viešasis asmuo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui (2012-05-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1500/2012).
Iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo nuotrauka buvo daryta Rusnės seniūnijos salėje, kai ten 2010 m. vasarą posėdžiavo Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė. Atsakovas nustatė, kad 2010-08-24 Rusnėje vyko Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdis, kuriame buvo svarstoma ir pareiškėjo veikla (b. l. 71). Pareiškėjui baudžiamoji byla buvo iškelta dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl veiksmų, lėmusių didelę žalą valstybei, kitiems nukentėjusiems asmenims. Jo nuotrauka buvo paskelbta informacijos apie nesąžiningą elgesį išnuomojant valstybinę žemę kontekste. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad egzistavo viešasis (visuomenės) interesas paskleisti privataus pobūdžio informaciją apie pareiškėją, šiuo atveju jo atvaizdą, todėl jo teisė į privataus gyvenimo apsaugą nebuvo pažeista. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo pažeistas ne tik jo, bet ir jo šeimos narių garbė ir orumas, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip publikacija pažeidė jo šeimos narių garbę ir orumą. Iš publikacijos matyti, kad joje pateikta pareiškėjo nuotrauka, publikacijoje rašoma tik apie jo, kaip viešąsias paslaugas teikusio matininko, veiklą, todėl toks informacijos pateikimas publikacijoje negali savaime pažeisti jo šeimos narių garbės ir orumo. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neperžengė teisės skleisti informaciją ribų ir nepažeidė pareikėjo ir jo šeimos narių garbės ir orumo.
Konstatuotina, kad Inspektorius priėmė skundžiamą sprendimą, neperžengęs jam Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje suteiktos kompetencijos ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu, todėl viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nekilo atsakomybė pagal Visuomenės informavimo įstatymą.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Inspektoriaus sprendimas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Jame detaliai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas, todėl Inspektoriaus tyrimas laikytinas išsamiu, o skundžiamas sprendimas – motyvuotu ir pagrįstu teisės normomis. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.