Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui K. K. ir jo atstovui adv. E. M., atsakovui D. M. ir jo atstovui adv. R. Dobrovolskiui, atsakovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos atstovei L. S., neatvykus ieškovei V. K., atsakovų LR Kariuomenės atstovui, bei atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą LR atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovų V. K. ir K. K. ieškinį atsakovams: D. M., Šiaulių m. savivaldybei, LR Kariuomenei ir Seesam Insurance AS veikiančiam per filialą LR dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai V. K. ir K. K. 2016-04-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinę, prašė priteisti solidariai iš atsakovų: D. M., Šiaulių m. savivaldybės, LR Kariuomenės ir Seesam Insurance AS, veikiančio per filialą LR nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines įstatymines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-04-18 apie 19:44 val. Šiauliuose, apleistame lėktuvų pakilimo take, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, nelegalių gatvės lenktynių metu atsakovo (1) D. M. vairuojama transporto priemonė VW Vento sukdama į kairę į stovėjimo vietą nepraleido tiesiai važiavusio motociklo CAGIVA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Įvykusio eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas motociklą vairavęs ieškovų sūnus M. K., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė.

Po šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00093-14, kurio metu ieškovai V. K. ir K. K. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos buvo pripažinti nukentėjusiais.

Vėliau byla su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota Šiaulių apylinkės teismui, kur buvo užvesta ir nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015, kurioje atsakovas (1) D. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, jog 2014-04-18 apie 19:44 val. Šiauliuose, lėktuvų pakilimo take, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, D. M. vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį VW VENTO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas lėktuvų pakilimo taku bei pradėdamas sukti kairėn ir judėdamas kairiojo posūkio kreive, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, neįsitikino, kad sukti kairėn yra saugu, nedavė kelio priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui CAGIVA (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovų sūnus M. K., ir dėl to su juo susidūrė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. K. dėl kaukolės skliauto kaulų įspaustinių lūžių ir galvos smegenų sumušimo (duomenys neskelbtini) mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Taip pat Šiaulių apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-118-951/2015 nustatė, kad kaltinamojo D. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. D. M. teisme pripažino savo kaltę, teigė, kad pažeidė KET 9 p., 106 p., 114 p. Teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi kaltinamojo paaiškinimais, kuriuos taip pat patvirtino ir kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai.

2014-09-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00093-14 specialistė darė išvadą, jog įtariamojo veiksmai, o būtent, - kairiojo posūkio kreive judėdamas į lėktuvų pakilimo tako važiuojamosios dalies kairę pusę, kuria link jo priešpriešiais artėjo motociklas CAGIVA, vairuojamas M. K., tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliūtį jau paminėto motociklo, vairuojamo M. K., judėjimui, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Galiausiai, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, 2015-05-27 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad buvo visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nusprendė D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukę, o ieškovų pareikštą ieškinį atsakovui (1) D. M. priteisti jiems po dėl 28 962,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paliko nenagrinėtą.

Ieškovai ieškinio reikalavimą atsakovas teisiškai grindė 6.246 str., 6.263 str., 6.270 str., 6.271 str. ir kitų teisės aktų nuostatomis. Ieškovai patirtą žalą įvertino šiais dydžiais: 6 591,40 Eur turtinė žala ir 60 000,00 Eur neturtinė žala

Vadovaujantis tuo, kas procesiniuose dokumentuose išdėstyta, bei LR CK 6.250 str., 6.270 str., 6.271 str., LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 135 str., ieškovai teismo prašė:

1. Priteisti solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 3 462,64 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą, 12 ct) turtinės žalos ieškovo K. K., naudai.

2. Priteisti solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos - 1970,28 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt eurų, 28 ct) turtinės žalos ieškovės V. K., naudai.

3. Priteisti solidariai iš atsakovų D. M., taip pat Šiaulių miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos ir Seesam Insurance AS – 1 158,48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus, 48 ct) patirtas atstovavimo išlaidas ieškovo K. K., naudai.

4. Priteisti solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos ieškovo K. K., naudai.

5. Priteisti solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos ieškovės V. K., naudai.

6. Priteisti solidariai iš atsakovų D. M., Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos ieškovei V. K., 23 000,00 Eur (dvidešimt tris tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

7. Priteisti solidariai iš atsakovų D. M., Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos ieškovui K. K., 25 000,00 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

8. Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai savo ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, baudžiamąja byla Nr. 1-118-951/2015.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė teismo ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Pastarasis pakartojo esminius ieškinio motyvus ir laikė, kad ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas.

Atsakovas (1) D. M. atsiliepimu į ieškovų ieškinį prašė teismo ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant jų ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 4 000 Eur kiekvienam.

Atsakovas (1) savo atsikirtimams pagrįsti prašė teismo pridėti anksčiau tame pačiame teisme išnagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-118-951/2015.

Teismo posėdžio metu atsakovas (1) ir jo atstovas prašė teismo atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus atsikirtimus ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies. Papildomai nurodė, kad atsakovas artimiausiu laiku įsipareigoja sumokėti ieškovams dalį pinigų sumos ieškovų patirtai žalai atlyginti.

Atsakovas (2) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir nurodė šiuos pagrindinius atsikirtimų motyvus.

Nurodė, kad nesutinka su pareikšto ieškinio reikalavimais ir mano, jog pastarieji yra visiškai nepagrįsti realiomis ne tik faktinėmis bet ir procesinėmis aplinkybėmis.

Pirmiausia, Ieškovai baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio Nr. 1-118-951/2015 atsiėmė civilinį ieškinį ir pastarasis liko nenagrinėtu. Baudžiamojoje byloje Šiaulių miesto savivaldybei nebuvo keliami jokie reikalavimai, savivaldybė taip pat nedalyvavo suinteresuotu asmeniu, o nusikalstamą veikų padaręs asmuo buvo aiškiai nustatytas, tai yra atsakovas (I), dėl kurio kaltės kilo eismo įvykis. Iš nuosprendžio, kurį pateikė ieškovai byloje, 15 lapo paskutinėje pastraipoje matome, jog aiškiai nurodyta, kad <...>Teismas atkreipia dėmesį, kad D. M. veiksmais buvo padaryta žala, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji K. K. ir V. K. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo priteisti po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis D. M. 2015-05-07 į V. K. sąskaitą įmokėjo 2 000 Eur žalos atlyginimą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji K. K. ir V. K. nusprendė savo ieškinį atsiimti ir prašė nebespręsti jo šioje civilinėje byloje<..,>. Taigi iš to, kas pasakyta aišku, kad už žalą atsakingas yra atsakovas (1) D. M. - nusikalstamą veiką padaręs asmuo, kuris jau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savarankiškai atlygino žalą 2 000 Eur apimtyje ir tai buvo viena iš jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Šiaulių miesto savivaldybė negali būti atsakinga už kalto asmens veiksmais padarytą žalą.

Aukščiau mūsų pateiktą argumentą pagrindžia ir pačių ieškovų ieškinyje nurodyti argumentai, kai ieškovai nurodo, kad kadangi nepakanka draudiko žalos atlyginimo dydžio, taip pat, atsižvelgiant, kad atsakovas D. M. atlygino (2 000 Eur), todėl iš atsakovo D. M. ieškovės V. K. naudai priteistina neturtinė žala 23 000 Eur (ieškinio 2.2.2. punktas paskutinė pastraipa). Ieškovai dėstydami ieškinio aplinkybes šį reikalavimą kelia asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl įvykio.

Patys Ieškovai prie ieškinio prideda Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m, balandžio 23 rašto Nr. S-l 103-11 „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją, kuriame pateikta aiški informacija, kad susisiekimo komunikacijos - oro uosto taikai, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šalia (duomenys neskelbtini) g, (buvusio (duomenys neskelbtini).) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybė neturėjo rūpintis jai nepriklausančiu turtu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.37 straipsnyje numatyta, kad kiekvieno savininko pareiga yra įgyvendinti nuosavybės teisę, kad nebūtų pažeisti įstatymai bei kitų asmenų teisės ir interesai, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šiaulių miesto savivaldybė neturėjo pareigos prižiūrėti jai nepriklausančio turto. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose naudojimo būdas priskirtas prie teritorijos krašto apsaugos tikslams.

Šiaulių miesto savivaldybė bendrai su kitomis institucijomis bendradarbiavo dėl saugumo, atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 23 d. Šiaulių VPK Kelių policijos biuro raštą Nr. 40- S-16760 „Dėl inžinerinių priemonių įrengimo“ bei jame suformuotus prašymus dėl galimybės užkardyti nelegalias transporto priemonių lenktynes ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir imtis veiksmų bei inžinerinių priemonių pagalba užtverti lenktynių trasą ir apriboti bet kokį patekimą į ją. Tuo pagrindu, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai kartu su Kelių policijos biuru dalyvavo sudarytoje komisijoje ir atlikę apleisto pakilimo tako apžiūrą nusprendė įrengti du vienetus kelio ženklų Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ir užblokuoti keturis įvažiavimus į apleistą pakilimo taką betoniniais blokais. Šio apžiūros akto pagrindu visi takai buvo užtverti gelžbetoniniais blokais, o prie visų įvažiavimų įrengti kelio ženklai Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“.

Kaip nurodo ieškovai, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo II straipsnio 1 dalyje numatyta savivaldybių ir kitų asmenų pareiga užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių saugias eismo sąlygas, įgyvendinant juose eismo saugumo priemones. Tačiau reikėtų pastebėti, kad minėtas teisės aktas nustato eismo saugumo automobilių keliais teisinius reikalavimus, tačiau šiuo konkrečiu atveju nenaudojamas lėktuvų pakilimo takas negali būti laikomas automobilių eismui skirtu keliu, todėl šio teisės akto nuostatos neturėtų būti taikomos.

Ieškovai nurodo, kad LR Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatves nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Ieškovai nurodo, kad pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir valdytojai. Reikėtų pastebėti, kad vadovaujantis LR Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, gatvė - kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą, pagal to paties straipsnio 4 dalį, kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Šiuo konkrečiu atveju mano, kad lėktuvų pakilimo takas nėra skirtas motorinių transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal įstatymo 3 straipsnio 1 dalį keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietines reikšmes kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi j: 1) magistralinius kelius, Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti j Europos tarptautinį kelių tinklą; 2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas; 3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais.

Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau - fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Šiuo konkrečiu atveju nenaudojamas lėktuvų pakilimo takas negali būti priskiriamas prie atitinkamo kelio Kelių įstatymo prasme, todėl tai yra dar viena priežastis dėl kurios Šiaulių miesto savivaldybė nėra ir nebuvo atsakinga už šį tako, kaip kelio ar gatvės priežiūrą.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės vaidilos institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai, ir išdėstyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai; žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau matome, kad akivaizdu, kad Ieškovų reikalavimas priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą solidariai su kitais atsakovais yra visiškai nepagrįstas, nes nėra įrodyti pagrindiniai elementai: savivaldybės kaltė, veikimas (neveikimas), priežastinis ryšys tarp veikimo (neveikimo) ir pasekmių. Šiaulių miesto savivaldybė nėra atsakinga už kilusio įvykio pasekmės.

Atsakovas (2) Šiaulių miesto savivaldybė teismo prašė atmesti Ieškovų 2016 m. balandžio 1 d. ieškinį „Dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu atsakovo (2) atstovė pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo jį atmesti.

Atsakovas (3) taip pat pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.

Atsakovas (3) pažymėjo, kad Lietuvos valstybė ir Lietuvos kariuomenė nėra atsakinga už ieškovų patirtą žalą, kadangi nėra visų atsakomybės sąlygų tokiai atsakomybei kilti.

Ieškovai ieškinio reikalavimuose nurodo, kad Lietuvos Respublikos atsakomybė solidari su D. M., Šiaulių miesto savivaldybe ir draudimo bendrove Seesam Insurance AS Lietuvos filialu. LR civilinio kodekso 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nustatė, kad kaltinamojo D. M. kaltė visiškai įrodyta, nuosprendyje konstatuojama, kad jo veiksmai - kairiojo posūkio kreive judėdamas į lėktuvo pakilimo tako važiuojamosios dalies kairę pusę, kuria link jo priešpriešiais artėjo motociklas, vairuojamas M. K., tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliūtį jau paminėto motociklo vairuojamo M. K., judėjimui - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamo įvykio vieta tik Vyriausybės 2015-10-07 nutarimu Nr. 1049 pateko į Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribas, tuo tarpu nelaimingas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini).

Valstybė neatsakinga už reikalaujamą priteisti žalą, kadangi nėra valdžios institucijos - Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos karo policininkų (jos tarnautojų, pareigūnų) - neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo, nėra jų kaltės, nėra priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, žala nėra tokio veikimo ar neveikimo rezultatas, taip pat neįrodyta solidarioji prievolė. Karo policijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Karo policija - teisėsaugą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdantis Lietuvos kariuomenės padalinys. Karo policijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta karo policijos kompetencija, t. y. vykdydama šio įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, karo policija turi įgaliojimus karinėse teritorijose ir kariniame transporte - visų asmenų atžvilgiu, kitose teritorijose - karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu. Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu yra apriboti pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos 2015-03-03 rašte Nr. ŠS-2 „Dėl informacijos pateikimo“, kurį kartu su atsiliepimu j ieškinį pateikė Krašto apsaugos ministerija, pateikiami duomenys, patvirtina, kad karo policininkai veikė pagal jiems įstatymu ir kitais teisės aktais suteiktą kompetenciją. Pagal CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės institucijų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Vadovaujantis minėta LR CPK nuostata ieškovų nurodytais liudytojų parodymas paneigti minėto Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos rašto negalima, o kitų jį paneigiančių įrodymų ieškovai nėra pateikę, t. y. byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad karo policininkai tam tikrą laiką stebėjo nelegalias lenktynes ir, kad tuo metu privalėjo imtis teisės aktuose nustatytų priemonių prieš civilius asmenis ne karinėje teritorijoje, arba jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis. Priešingai, ieškovai ieškinyje patys nurodo, kad atsakovas D. M., kaip vairuotojas, grubiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepaisė kelių eismo taisyklių 9 ir 101 p. numatytų reikalavimų, dėl ko buvo sunkiai sužalotas žmogus, kuris nuo sužalojimų vėliau ligoninėje mirė.

Be šių aplinkybių atkreiptume dėmesį į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes dėl paties nukentėjusiojo M. K. neatsargaus ir rizikingo elgesio eismo įvykyje. T. y. nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusysis M. K. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti motociklą, vairuodamas motociklą nedėvėjo šalmo ir viršijo leistiną greitį, motociklas neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi, tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. LR civilinio kodekso 6.6248 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovas (3) mano, kad nėra Lietuvos kariuomenės atstovaujamos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. numatytų sąlygų, taip pat ir solidarios atsakomybės, todėl ieškovų reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą solidariai su kitais atsakovais yra nepagrįstas.

Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta ir vadovaudamiesi LR civilinio proceso kodekso 42 str., 51 str. 4 d., 111-114 str., 197 str. 2 d., atsakovas (3) teismo prašė:

- nagrinėjant bylą ir sprendžiant valstybės atsakomybės byloje klausimą, vadovautis Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos 2015-03-03 raštu Nr. ŠS-2 „Dėl informacijos pateikimo“ kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu leistinais įrodymais nepaneigtu oficialiu dokumentu ir ieškovų ieškinį (patikslintą) atsakovui Lietuvos Respublikai atmesti kaip nepagrįstą.

- šią civ. bylą 2016-09-05 10 val. posėdyje nagrinėti nedalyvaujant atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, ir jos atstovui.

Atsakovo (3) atstovui neatvykus į teismo posėdį, teismas išklausęs kitų bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas (4) atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovų ieškinį jo atžvilgiu atmesti remiantis šiais atsikirtimais.

Dėl draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atsakomybės pagrindų.

Ieškovai savo reikalavimuose nurodo, kad draudimo bendrovės atsakomybe solidari su Lietuvos Respublika ir Šiaulių miesto savivaldybe. Pažymėtina, kad LR CK. 6.6 str. 1 d. numatyta, kad skolininkų solidarioji prievolė yra nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Atkreipiame teismo dėmesį, kad Atsakovo (4) atsakomybė yra sutartinė. Atsakovas (4) padarant žala Ieškovams nedalyvavo, nebendrininkavo ir jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie Ieškovams padarytos žalos. Atsakovo (4) atsakomybė nagrinėjamu atveju gali kilti tik sudarytos draudimo sutarties pagrindu.

Nurodė, kad Draudimo bendrovė atlygindama trečiųjų asmenų eismo įvykio metu patirtą žalą privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės).

Vadovaujantis 2015-05-27 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nustatyta, kad eismo įvykio metu apleistame Zoknių oro uoste vyko gatvės lenktynės - „dragai“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus 2014-04-23 pranešime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) g. šalia apleisto pakilimo tako 2013-09 mėn. buvo įrengti 4 kelio ženklai Nr. 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015-04-23 pranešime nurodoma, kad 2014-05 mėn. visi keturi įvažiavimai į pakilimo taką buvo užtverti gelžbetoniais blokais, o prie visų įvažiavimų į pakilimo taką buvo įrengti kelio ženklai Nr. 301 „įvažiuoti draudžiama“ - 4 vnt.

Visos šios aplinkybės nurodo, kad eismo įvykio teritorijos teisinis statusas, draudė toje teritorijoje eksploatuoti transporto priemones. Taip pat faktinė baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad nagrinėjamu eismo įvykio metu vyko nelegalios automobilių lenktynės.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 3 d. nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam keliu eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti.

Draudimo sutartimi draudimo bendrovė prisiima apdraustųjų asmenų neigiamų finansinių padarinių kilimo riziką atsitikus draudžiamajam įvykiui. Akivaizdu, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi suteikiama apsauga negali būti neriboto pobūdžio, įstatymų leidėjas TPVCPADĮ 1 str. nurodo išimtis kurių metu TPVCAPDĮ nuostatos netaikomos. Viena iš jų - tai transporto priemonės naudojimas padidinto pavojaus sąlygomis - naudojant transporto priemonę oro uoste, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis transporto priemonė naudojama ties savo techninių galimybių riba, ne visuomet paisant galiojančių kelių eismo taisyklių ir/ar neatsižvelgiant į tam tikrus saugumo reikalavimus. Dėl šių, aukščiau išdėstytų argumentų, draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas mano, kad dėl analizuojamo eismo įvykio draudimo bendrovės atžvilgiu turi būti taikoma TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. išlyga.

Dėl paties nukentėjusio didelio neatsargumo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindu.

LR CK 6.253 str. 1 d. nurodoma, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: <...> nukentėjusiojo asmens veiksmų. Taisyklių 23 p. nurodoma, kad „Jeigu už padažytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir (ar) Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei, kuri nustatoma įvertinus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų (toliau vadinama - eismo įvykio dalyviai) pasirašytoje eismo įvykio deklaracijoje ar kitame įstatymo 12 straipsnyje nurodytame dokumente (toliau vadinama - eismo įvykio deklaracija) užfiksuotą eismo įvykio faktą, aprašytas aplinkybes, nubraižytą schemą ir (ar) kompetentingų teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų surašytus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę. “

Draudimo bendrovė sutinka, kad dėl nurodomo eismo įvykio tam tikra dalimi yra atsakingas transporto priemonės VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. M., tačiau analizuojamoje situacijoje teismas priimdamas sprendimą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo privalo įvertinti ir nukentėjusio veiksmus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Draudimo bendrovės nuomone, nukentėjusio asmens M. K. kaltę (didelio neatsargumo forma) dėl įvykusio eismo įvykio įrodinėtina tokiomis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis:

1) Nukentėjusysis M. K. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti motociklą;

2) Motociklo vairuotojas M. K. važiuodamas motociklu nedėvėjo šalmo;

3) Motociklo vairuotojas gerokai viršijo leistiną greitį;

4) Motociklas neturėjo galiojančios techninės apžiūros;

5) Motociklas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi, tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-08 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). CK 6.248 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti.

Dėl nuostolio dydžio.

Jei vis dėlto teismas pripažintų, kad draudimo bendrovei dėl analizuojamo eismo įvykio kyla pareiga mokėti draudimo išmokas ir draudimo bendrovės atžvilgiu TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. nuostatos negali būti pritaikomos, šiame skyrelyje išdėstome savo poziciją dėl Ieškovų patirto nuostolio dydžio.

Kaip nurodėme ankstesniame skyrelyje, draudimo bendrovės nuomone, teismas turėtų įvertinti paties nukentėjusio veiksmus dėl analizuojamo eismo įvykio. Nustačius eismo įvykio dalyvių kaltės proporciją, sutinkamai su teismo nustatyta kaltės proporcija priteistinos turtinės ir neturtinės žalos sumos.

Primename, kad TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. yra nurodyta, kad „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.“ Nagrinėjamo eismo Įvykio atveju draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atžvilgiu TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. galiojo maksimalus 5.000,00 Eur neturtinės žalos limitas nepriklausomai nuo to kiek eismo įvykio metu nukentėjo asmenų. Todėl maksimalus priteistinas neturtinės žalos atlyginimas iš draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo negali viršyti 5.000,00 Eur.

Draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas įvertino eismo įvykio nukentėjusių asmenų patirtą žalą ir mano, kad įrodymais pagrįsti nuostoliai sudaro - 3.293,85 Eur. Nuostolio dydį pagrindžiančių dokumentų už eismo įvykio metu sugadintą motociklą ieškovai nepateikė. CPK 178 str. nurodoma, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Dėl advokato išlaidų kompensavimo norime pabrėžti, kad draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atsako tik draudimo sutarties pagrindu (sutartinė atsakomybė) ir atlygina tik eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtus nuostolius. Kadangi advokato išlaidos nebuvo sąlygotos eismo įvykio, todėl K. K. nurodomos išlaidos – 1 158,48 Eur negali būti priteisiamos iš draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pateikiamus įrodymus bei vadovaudamiesi bendra procesine taisykle iuria novit curia (teismas žino įstatymus) atsakovas (4) teismo prašė:

1. Ieškovų ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą atmesti kaip nepagrįstą;

2. Priteisti iš Ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas (4) teismo prašymu atliko motociklo Cagiva Canyon 500 v.n. (duomenys neskelbtini) įvertinimą, atsižvelgiant į jo sugadinimo laipsnį.

Taip pat atsakovas (4) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį.

Ieškovų ieškinys atsakovo (1) D. M. atžvilgiu tenkintinas iš dalies, o kitų atsakovų (2,3,4) atžvilgiu atmestinas.

Byloje vyksta ginčas, ar be atsakovo (1) D. M., kurio vairuojamas lengvasis automobilis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ar tokia pat civilinė atsakomybė byloje taikytina ir kitiems atsakovams (2,3,4). Minėtame CK straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kaltė yra viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, bei numatyta, kad įstatymai ar sutartys gali numatyti šios bendrosios taisyklės išimtis. Viena tokių išimčių yra numatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi įstatymų leidėjas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtino didesnio pavojaus šaltinio (vienas tokių šaltinių yra ir transporto priemonės) valdytojo griežtą (objektyvią) civilinę atsakomybę, kuri atsiranda tiek esant ir nesant jo kaltei. Todėl šiuo atveju nėra aktualu, ar atsakingas už žalą asmuo elgėsi rūpestingai, apdairiai ir atidžiai, nes, netgi nustačius, kad jis laikėsi visų įmanomų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, nebūtų pagrindo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, kadangi šiuo atveju su skolininko kalte susijusios aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos. Pastarosios aplinkybės, tai yra kelio ženklų buvimas/nebuvimas, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo žinojimas/turėjimas ir galėjimas žinoti apie kelio ženklus, greičio viršijimas bei kitos aplinkybės, kurios pagrindžia ar paneigia didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę, yra nagrinėtinos ir vertintinos, svarstant klausimą tik dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau ne apskritai keliant klausimą dėl griežtos civilinės atsakomybės atsiradimo. Šiuo atveju vienintelės aplinkybės, kurias įrodžius egzistuojant, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės, yra nenugalima jėga arba paties nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo nustatymas yra aktualus, keliant klausimą dėl atsakovo (1) D. M. patraukimo baudžiamojon ar net administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio. Tuo tarpu keliant atsakovo (1) D. M., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės klausimą, pakanka nustatyti faktą, jog būtent atsakovo (1) valdomas didesnio pavojaus šaltinis sukėlė ieškovams žalą, ir šiuo atveju nėra aktualios aplinkybės, įrodančios atsakovo (1) kaltę, tai yra, ar eismo įvykio vietoje buvo kelio ženklai, informuojantys apie eismo galimybes nurodytoje vietoje, ar atsakovas (1) D. M. juos pastebėjo, ar turėjo ir galėjo juos pastebėti ir pan. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinio argumentas, jog jiems atsakovo (1) D. M. kaltės dėl jiems padarytos žalos įrodinėti nereikia, yra pagrįstas. Tuo tarpu pastebėtina, jog atsakovas (1) D. M., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (dėl to ginčo byloje nėra), neįrodė nė vienos aplinkybės (nenugalimos jėgos ar ieškovų sūnaus (nukentėjusio) tyčios ar didelio neatsargumo) egzistavimo, kurie sudarytų pagrindą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas (1) D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. Tuo pačiu nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovo (1) D. M. kaltė dėl LR BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis ir paaiškinimais, bei kitais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Be to Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. priimtame nuosprendyje konstatuota, jog baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo (1) D. M. veiksmai vairuojant lengvąjį automobilį buvo tiesioginiame ryšyje su 2014-04-18 autoįvykiu, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ieškovų sūnus M. K. (nuosprendžio 12 lapas). Tačiau teismui vertinant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą užfiksuotus nukentėjusiojo M. K. veiksmus, darytina išvada, kad jie gali būti vertinami iš esmės tik baudžiamosios ar administracinės teisės atsakomybės aspektu, o ne nagrinėjamos bylos civilinės atsakomybės pagrindu.

Taip pat pastebėtina, kad CPK 182 straipsnio 1d. 3 p. nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių pasekmių (prejudicinis faktas). Tačiau pagal CPK 182 straipsnio 1d. 3p. prasmę civilinę bylą dėl teisiamojo veiksmų kilusių civilinių teisinių padarinių nagrinėjantis teismas nenustatinėja tik dalies teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, t. y. nenustatinėja faktų, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti nuosprendžiu, ir ar juos padarė nuteistasis. Kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti.

Susiklosčiusi Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 1d. 3p. nuostatą teismo nuosprendis civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nuosprendžiu tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti. Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu - neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Šios aukščiau paminėtos nuostatos taikytinos vertinant į bylą pateiktą Šiaulių apygardos teismo 2015-05-27 teismo nuosprendį (b.b. Nr. 1-118-951/2015) ir Šiaulių apygardos teismo 2015-10-01 nutartis (b.b. Nr. 1A-355-282/2015).

Atskirai pažymėtina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai.

Apibendrinant visus rašytinius įrodymus, įskaitant ir oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), darytina išvada, jog nė viename iš jų nėra konstatuotas ieškovų sūnaus M. K. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovą (1) D. M., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją, nuo civilinės atsakomybės. Kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs nėra teisinio pagrindo išvadai ir dėl nukentėjusiojo asmens ieškovų sūnaus atsakomybės civilinės teisės požiūriu. Taip pat atsakovas (1) D. M. į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovų sūnaus didelio neatsargumo ar tyčios egzistavimą (CPK 12 str. ir 178 str.). Tai, kad autoįvykio metu nukentėjęs M. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo be šalmo, galimai viršijo leistiną greitį ir kt., visos šios aplinkybės kaip jau minėta sietinos su administracine, o ne su civiline atsakomybe. Priešingai, byloje esančių įrodymų visetas suponuoja išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovų sūnaus kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) dėl jam sukeltos atsakovo (1) D. M. vairuojamo automobilio žalos nėra.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų ir joje atlikto jų įvertinimo, kaip įrodymų visumos, teismas daro išvadą, kad nei atsakovas (2), nei atsakovai (3) jokių neteisėtų veiksmų (tiek veikimu, tiek neveikimu) ginčo atveju neatliko. Teismas sutikdamas su šių atsakovų atsikirtimais nurodytais atsiliepimuose į ieškovų ieškinį jų nekartoja, o tik jiems pritaria (49-55, 57-61, 130-132 b.l.). Taip pat teismas sutinka ir su atsakovo (4) atsiliepime nurodytais atsikirtimais, kurie irgi leidžia teismui daryti išvadą, jog nesant draudiminio įvykio nekyla ir šio draudiko atsakomybė ieškovams (57-63 b.l.). Teismui vertinant tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir šioje byloje surinktus įrodymus, kuomet įvyko eismo įvykis, visi jo dalyviai ar žiūrovai aiškiai suprato, kad transporto priemonių lenktynės yra neteisėtos ir jos vyksta pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus. Todėl visos iš to kylančios pasekmės pirmiausia, tenka jiems patiems, o ne atsakovams (2,3) ar atsakovui (4). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų (2,3,4) kaltės įrodymą, o iš bylose esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, jog neatsiranda šių atsakovų (2,3,4) civilinė atsakomybė ieškovams dėl jų sūnaus sunkaus sužalojimo, dėl kurio jis vėliau mirė (CPK 176-185 str.).

Atskirai pažymėtina, kad teismas pagal bylos įrodymus ne tik nenustatė faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovų (2,3,4) civilinei atsakomybei kilti. Remdamasi šia išvada, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktika, kad: „civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo”(2008 m. spalio 6 d. nutartis c.b. 3K-3-447/2008), teismas pripažįsta pagrįstais ieškovų ieškinio argumentus dėl atsakovo (1) D. M. civilinės atsakomybės, nes pastarasis neįrodė ieškovų sūnaus tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi ieškovai turi teisę į žalos, kurią patyrė dėl atsakovo (1) D. M. vairuojamo lengvojo automobilio sukelto autoįvykio, kurio metu iš pradžių buvo sunkiai sužalotas jų sūnus, kuris po to mirė ligoninėje, atlyginimą įstatymų numatyta tvarka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

LR CK 6.291 str. 1 d. numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo gyvybės atėmimu. CK 6.291 str. 1 d. numato, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tai reiškia, kad gali būti atlyginamos protingos betarpiškos asmens laidojimo išlaidos - karsto įsigijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų laidotuvių metu (išskyrus alkoholinius gėrimus 224,00 Lt/64,87 Eur), kapo tvarkymo faktinės išlaidos, kurių dydis vertinamas vadovaujantis protingumo kriterijumi (23-30 b.l.). Atskirai pažymėtina, kad gedulingų pietų praėjus tam tikram laikui po mirties ir panašios išlaidos, susijusios su mirusiojo mirties ir atminimo minėjimu (pavyzdžiui, minint mirties keturias savaites ar metus), peržengia įprastų laidojimo išlaidų, patenkančių į CK 6.291 str. veikimo sferą, ribas, t. y. nepatenka į CK 6.291 str. numatytų laidojimo išlaidų sferą, bei vadovaujantis teismų praktika panašios kategorijos bylose nėra atlyginamos (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-07-08 nutartis c.b. A.Š v P.M, Nr. 3K-3-1050/2002).

Šioje byloje ieškovai reikalauja, kad atsakovas (1) atlygintų 6 526,53 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro sūnaus laidojimo išlaidos ir sugadinto motociklo vertė, o taip pat išlaidos už teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal pateiktus rašytinius įrodymus (23-30, 38-40, 112-113 b.l.). Todėl teismas iš byloje esančių įrodymų viseto daro išvadą, kad ieškovai prašo atlyginti turtinę žalą kurią patyrė dėl to, jog jų sūnus M. K. iš pradžių buvo sunkiai sužalotas eismo įvykio metu kuomet jį partrenkė atsakovo (1) D. M. vairuojamas automobilis, o po to ligoninėje jis mirė, bei pagrindė rašytiniais įrodymais visos reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį (CPK 12, 178, 197 str.). Tuo tarpu atsakovas (1) D. M. argumentas, kad jis jau yra atsakovams atlyginęs 2 000,00 Eur nuostolių irgi laikytinas pagrįstu (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015, T.2, 171 b.l.). Todėl ieškovams solidariai iš atsakovo priteistina tik likusi neatlyginta nuostolių suma, tai yra 4 526,53 Eur. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo tarp ieškovų ir atsakovo (1) dėl atlygintino turtinės žalos dydžio nebuvo.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Bylų medžiaga tvirtina, kad ieškovai dėl atsakovo (1) D. M. valdomo automobilio sunkiai sužaloto sūnaus M. K. patyrė dvasinius išgyvenimus (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovai šiuo atveju turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į reikšmingų kriterijų visumą. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluotas teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijus – neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdis, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, t. y. turi būti nustatytas „glaudumo“ ryšys tarp nukentėjusiojo ir neturtinės žalos atlyginimo reikalaujančiųjų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2007).

Teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, yra svarbu įvertinti paties atsakovo (1) elgesį, tai yra, kad atsakovo (1) D. M. veiksmus eismo įvykio metu, kadangi toje vietoje eismas buvo iš vis draudžiamas. Tai reiškia, kad atsakovas (1) D. M. tokiu neatsargiu elgesiu, kuomet buvo sunkiai sužalotas ieškovų sūnus, sukėlė ieškovams sunkias pasekmes. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieškovų sūnus nuo sužalojimu mirė ligoninėje, o ne žuvo įvykio vietoje (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). Pastebėtina, kad ieškovai nepateikė duomenų apie jų sveikatos pablogėjimą per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. ir vėliau, kuomet jų sūnus buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). Teismas taip pat įvertina ir kitą svarbią aplinkybę, tai yra, jog ieškovai neteko sūnaus, kuomet yra žymiai jautriau reaguojama į įvairias stresines situacijas, įskaitant ir eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas M. K. dėl atsakovo (1) D. M. vairuojamo automobilio smūgio į sūnaus vairuojamą motociklą (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015). Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovai dėl eismo įvykio netiesiogiai patyrė stresą bei neigiamus dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, kas be jokios abejonės sutrikdė jų įprastą gyvenimo būdą bei sukūrė tam tikrą psichologinį diskomfortą ir įtampą, nepaisant to, kad šios pasekmės nebuvo užfiksuotos jokiuose medicininiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartyje (civilinė byla 3K-3-364/2007) yra konstatavęs, kad: „pagal Sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikata suprantama ne tik pagal tai, kad nėra ligų, fizinių defektų, bet ir atsižvelgiant į psichinę, dvasinę, socialinę asmens gerovę [...]“. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad šiuo atveju teisingas ir pagrįstas ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydis yra po 10 000 Eur kiekvienam, todėl jų reikalavimą dėl 60 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginčo teisiniams santykiams pritaikius materialinės teisės normas, pripažintina, jog ir šis ieškovų ieškinio reikalavimas atsakovui (1) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau jis tenkintinas iš dalies. Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių šį ieškovų ieškinio reikalavimą. Teismas nustatęs, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieškovų ieškiniui tenkinti iš dalies, priteisia ieškovams solidariai iš atsakovo (1) 4 526,53 Eur turtinės žalos ir kiekvienam atskirai po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje šiuos ieškovų ieškinio reikalavimus atmeta.

Kadangi ieškovams iš atsakovo (1) priteistinos žalos dydis yra didelis, dėl to atsižvelgiant į atsakovo (1) turtinę padėtį, šią piniginę kompensaciją jis įpareigotinas sumokėti ieškovams per 30 mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos (CPK 274 str.). Tuo pačiu atsakovas (1) įpareigotinas sumokėti ieškovams kiekvieną mėnesį ir 5 proc. dydžio įstatymines metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos pinigų sumos.

Ieškovams kreipiantis į teismas dėl žalos padarytos nusikaltimu atlyginimo jie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio, tačiau teismui priimant byloje galutinį sprendimą iš atsakovo (1) proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos ir valstybei su bylinėjimusi teisme susijusios išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 3 p. bei 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 str., 293 str. 4 p., 294 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovų ieškinį atsakovui (1) tenkinti iš dalies: priteisti solidariai ieškovams V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (1) D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4 526,53 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 53 ct) turtinės žalos ir kiekvienam ieškovui atskirai po 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui, iš viso: 24 526,53 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 53 ct), o kitoje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimą atsakovui (1) atmesti. Atsakovas (1) piniginę kompensaciją 24 526,53 Eur ieškovams įpareigotinas sumokėti per 30 mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos.

2. Ieškovų V. K. ir K. K. ieškinio reikalavimus atsakovams: (2) Šiaulių m. savivaldybei, (3) LR Kariuomenei ir (4) Seesam Insurance AS veikiančiam per filialą LR atmesti.

3. Priteisti iš atsakovo (1) D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 736,00 Eur (septynis šimtus trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 3,12 Eur (tris eurus 12 ct) pašto išlaidoms atlyginti, iš viso: 739,12 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 12 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.