Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L.“, kuriai paskirta piniginė sankcija, įgaliotojo atstovo advokato Viačeslavo Ivanovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pripažinta ir perduota vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugumo skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu UAB „L.“ paskirta piniginė sankcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) UAB „L.“ paskirta 160,00 eurų bauda už tai, kad įmonei priklausantis automobilis 2022 m. rugsėjo 2 d. 5.25 val., viršijo leistiną greitį 24 km/h (leistinas greitis 50 km/h, nustatytas greitis, įvertinus paklaidą – 74 km/h), transporto priemonė, užfiksuota padariusi pažeidimą – „DAF XF 480 FT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, greitkelyje (duomenys neskelbtini), kelio 81,7 kilometre. Šiais veiksmais UAB „L.“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 10 dalį.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi, tenkinus Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą, buvo pripažinta Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugumo skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu UAB „L.“ paskirta finansinė bauda – 160,00 eurų, ir ji perduota vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

4. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364, 365¹ straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

UAB „L.“, kuriai paskirta piniginė sankcija, įgaliotojo atstovo advokato Viačeslavo Ivanovo skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir galiojantį teisinį reglamentavimą, Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą ir pateiktus dokumentus bei padarė išvadą, jog pagrindų, išvardintų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje, atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, paskirtą 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, nėra, todėl ją pripažino ir nutarė vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o tam teisinių kliūčių nėra.

7. BPK 365¹ straipsnio 1 dalis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas. Pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Remiantis aptariamo Pamatinio sprendimo 5 straipsnio nuostatomis, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo pripažįstami ir vykdomi sprendimai ir dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles.

8. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Centrinio Viešosios tvarkos policijos departamento Eismo saugos skyriaus Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro Greičio kamerų skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu UAB „L.“ paskirta 160,00 eurų bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą). Taigi, UAB „L.“ minėtu sprendimu nubausta už pažeidimą, kuris patenka į Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų sąrašą, kuriame nurodyti ir kelių eismo taisyklių pažeidimai, įskaitant ir nustatyto greičio viršijimą.

9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo atsakingo asmens kaltės požiūriu, nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo ar paskirtos sankcijos teisingumo, todėl apygardos teismas nevertina ir nepasisako dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nustatyto kelių eismo taisyklių pažeidimo bei už šį pažeidimą paskirtos sankcijos UAB „L.“ pagrįstumo, o vadovaujasi abipusiškumo ir tarpusavio pasitikėjimo principu.

10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, UAB „L.“ 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu nubausta už tai, kad įmonei priklausančia transporto priemone buvo viršytas leistinas greitis. Lietuvos Respublikoje už analogišką veiką – greičio viršijimą – taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnį. ANK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Taigi, skunde teisingai pabrėžiama, kad ANK nenumato atsakomybės juridiniam asmeniui, todėl, jei Kelių eismo taisyklių pažeidimas su uždarajai akcinei bendrovei priklausančia transporto priemone būtų padarytas Lietuvos Respublikoje, būtų privaloma aiškintis, kas vairavo transporto priemonę pažeidimo metu atsakomybę pritaikant atitinkamam asmeniui. Tačiau šiuo atveju kelių eismo taisyklių, viršijant nustatytą važiavimo greitį, buvo nesilaikyta Latvijos Respublikoje, kurioje, kaip matyti iš priimto sprendimo, pripažįstamas ir juridinių asmenų baudimo principas. Tuo tarpu, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 9 straipsnio 3 dalimi, sprendimai dėl juridiniams asmenims skirtų finansinių baudų vykdomi, net jeigu sprendimą vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šiuo atveju sprendimo vykdymui, tai yra laisvanoriškam piniginės sankcijos sumokėjimui, o to nepadarius – jos priverstiniam išieškojimui iš juridinio asmens – UAB „L.“ pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teisinių kliūčių nėra ir šiuo atveju priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas pripažindamas užsienio valstybės piniginę sankciją vadovavosi ne Lietuvos Respublikos ANK nuostatomis, o BPK 364, 365¹, 365² straipsnių nuostatomis ir atitinkamu Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reglamentavimu, taip pat ir aukščiau paminėta 9 straipsnio 3 dalimi, taigi, nesprendė juridinio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimo, o tik priėmė vykdyti jau paskirtą sankciją dėl ko ir yra priimtas aukščiau minėtas pamatinis sprendimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „L.“ yra žinoma ir apie konkretų asmenį, kuris įvykdė minėtą pažeidimą – A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. kovo 5 d. Darbo sutarties Nr. 528 pagrindu pažeidimo laikotarpiu buvo saistomas darbiniais ryšiais su UAB „L.“, taigi, įmonei sumokėjus baudą išlieka galimybė ją išsiieškoti civilinio proceso tvarka.

11. Pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus (BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktas). Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad sprendimas, kuriuo Latvijos Respublikos kompetentinga institucija paskyrė UAB „L.“ piniginę sankciją, buvo priimtas rašytinio proceso tvarka. Liudijime pažymėta, jog asmuo, kuriam buvo paskirta bauda, asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus, tačiau UAB „L.“ įgaliotasis atstovas tvirtina, kad apie priimtą minėtą sprendimą įmonė nežinojo. Nors sprendimo pripažinimas ir jo priėmimas vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nereiškia užsienio valstybės teisinės procedūros tikrinimo ir jos teisėtumo vertinimo, visgi, iš liudijime nurodytų duomenų matyti, kad sprendimas dėl UAB „L.“ nubaudimo per tris dienas nuo jo priėmimo dienos buvo išsiųstas UAB „L.“ adresu, kuris nurodytas Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacinėje sistemoje (EUCARIS). Liudijime taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai pašto siunta negali būti įteikta adresatui, visos pašto siuntos nedelsiant grąžinamos siuntėjui, nurodant neįteikimo priežastį, tačiau šiuo atveju Sprendimas negrąžintas. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijime nurodytais oficialiais duomenimis ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti kitokio esminio procedūros pažeidimo, vadovaujamasi abipusio pasitikėjimo principu. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-14-1075/2018, e3K-7-16-313/2019, e3K-3-80-403/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas ir tai, kad Sprendimas UAB „L.“ buvo siunčiamas jos buveinės adresu, kuris nurodytas viešuose registruose ir, kaip nurodyta liudijime, nebuvo grąžintas siuntėjui, nėra pagrindo manyti, kad UAB „L.“ nebuvo informuota apie administracinį procesą bei priimtą sprendimą Latvijos Respublikoje, taigi ir šiuo pagrindu skundas atmetamas.

12. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su UAB „L.“ įgaliotojo atstovo skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl pateikto prašymo sumažinti priimtu Sprendimu paskirtą baudą iki maksimalios pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį galimos skirti baudos, kas yra galima, tačiau ši aplinkybė nelaikytina esmine ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, o taip pat ir sumažinti UAB „L.“ užsienio valstybės paskirtos piniginės baudos dydį. Dėl minėto prašymo aukštesnės instancijos teismas pasisako šioje nutartyje.

13. Iš tiesų, pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už tokį patį administracinį nusižengimą, už kurį UAB „L.“ nubausta priimtu Sprendimu, galima skirti mažesnę baudą – nuo 30,00 iki 90,00 eurų. Tačiau Pamatinio sprendimo 8 straipsnio 1 dalis numato tik galimybę, o ne imperatyvą sprendimą vykdančiai valstybei sumažinti mokėtinos baudos sumą iki maksimalaus dydžio, numatyto už tokios pačios rūšies veikas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės nacionalinę teisę ir tik tais atvejais, kai: 1) sprendimas yra dėl veikų, kurios buvo padarytos ne sprendimą priėmusios valstybės teritorijoje, ir; 2) veikos priklauso sprendimą vykdančios valstybės jurisdikcijai. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir BPK 365¹ straipsnio 5 dalyje. Šiuo atveju veika, už kurią buvo paskirta piniginė sankcija UAB „L.“, buvo padaryta sprendimą priėmusios valstybės (Latvijos Respublikos) teritorijoje ir ši veika priklauso ne sprendimą vykdančios valstybės (Lietuvos Respublikos), o sprendimą priėmusios valstybės (Latvijos Respublikos) jurisdikcijai, kuri identifikuoja atitinkamas grėsmes ir numato konkrečias atgrasymo priemones, taigi, ir baudų dydžius, kuriomis siekia užkardyti tokius pažeidimus. Maksimalūs baudos dydžiai abejose valstybėse yra pakankamai artimi ir, aukštesniojo teismo nuomone, adekvatūs. Kita vertus, pažymėtina, kad UAB „L.“ laisvanoriškai neįvykdžius jai paskirtos sankcijos buvo inicijuotas tarptautinį elementą turintis procesas dėl užsienio valstybės paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, buvo pateiktas skundas ir aukštesniajam teismui, kas liudija ir apie atitinkamus abiejų valstybių kompetentingų institucijų papildomus kaštus šiai situacijai spręsti, nors tai ir nėra esminis motyvas, kodėl aukštesnysis teismas nemažina užsienio valstybės paskirtos baudos dydžio tam turėdamas diskrecijos, o ne imperatyvaus įpareigojimo teisę. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms šiuo konkrečiu atveju sumažinti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos UAB „L.“ paskirtą piniginę sankciją iki maksimalios pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus galimos už tokį patį nusižengimą skirti sankcijos dydžio, nėra teisinio pagrindo. Ir šis skundo argumentas taip pat atmetamas.

14. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

atmesti UAB „L.“, kuriai paskirta piniginė sankcija, įgaliotojo atstovo advokato Viačeslavo Ivanovo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.