- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-81-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Civilinis ieškovas
- UAB „Topo technika“
- Advokatai
- Marius Navickas, Antanas Jonušas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „Topo technika“ atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (2008 m. birželio 17 d. epizodas) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (2008 m. birželio 18 d. epizodas) 17 MGL (2210 Lt) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (2008 m. birželio 23 d. epizodas) 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė nustatyta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiu A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2008 m. birželio 17 d. epizodas) ir BK 300 str. 1 d. (2008 m. birželio 23 d. epizodas) išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Iš A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. birželio 17 d. 9 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas šios parduotuvės vedėju, nutylėdamas pirkėjui A. P. esmines su turto perleidimu susijusias aplinkybes, kad šiam akcijos metu įsigijus LCD televizorių SAMSUNG LE26A330 dovanojama ir namų kino sistema „SAMSUNG HTX30R“, kurios A. P. neperdavė, o ją pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo 330,40 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą.
A. P. nuteistas ir už tai, kad jis 2008 m. birželio 18 d. 17 val. 06 min. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas šios parduotuvės vedėju, nutylėdamas pirkėjai R. B.-T. esmines su turto perleidimu susijusias aplinkybes, kad šiai akcijos metu įsigijus vaizdo kamerą SAMSUNG VP MX10A dar už 1 Lt priklauso ir šaldymo dėžė „Weisman MX146B“, kurios R. B.-T. neperdavė, o ją pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo 284,16 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą.
A. P. nuteistas ir už tai, kad jis 2008 m. birželio 23 d. 10 val. 31 min. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas šios parduotuvės vedėju, nutylėdamas pirkėjui A. V. esmines su turto perleidimu susijusias aplinkybes, kad šiam akcijos metu įsigijus LCD televizorių SAMSUNG LE32A330 dovanojama ir namų kino sistema SAMSUNG HTTX25R, kurios A. V. neperdavė, o ją pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo 389,60 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš A. P. priteisti civilinio ieškovo turėtų 4000 Lt bylos atstovavimo išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad nuosprendis yra keistinas dėl bylos nagrinėjimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. Teismas, pažeisdamas BPK 252 str. reikalavimus, išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir išsprendė civilinio ieškinio klausimą nedalyvaujant nei civiliniam ieškovui, nei jo įgaliotam atstovui. Prieš 2009-11-10 9 val. turėjusį vykti teismo posėdį jis ryte paskambinęs į Šilutės rajono apylinkės teismą tiek bylą nagrinėjantį teisėją, tiek ir jo sekretorę telefonu informavo apie tai, kad į šį teismo posėdį dėl ligos atvykti neturi galimybės (buvo nustatytas plaučių uždegimas), šiuo metu gydosi, o pasibaigus gydymui nedelsdamas pateiks tiek ligą, tiek ir jos trukmę patvirtinančius dokumentus. 2009-11-24 pasveikęs po ligos (gydymas truko nuo 2009-11-10 iki 2009-11-23), norėdamas atsiųsti medicininius dokumentus bei sužinoti kito posėdžio datą jis nedelsdamas telefonu susisiekęs su Šilutės rajono apylinkės teismu, sužinojo, kad A. P. byla buvo išnagrinėta ir šioje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nepaisant to, kad šiame posėdyje nedalyvavo nei civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jis, kaip įgaliotas civilinio ieškovo atstovas, teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, priimdamas nuosprendį išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą.
Civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis ieškovas ir nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (kaltinamasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (atsakovas). Būtent dviejų šalių buvimas sudaro tinkamas sąlygas procesui dėl žalos atlyginimo vykti, įgyvendinant jame rungimosi principą. Civilinio ieškovo atstovas mano, jog nedalyvaudami teismo posėdyje, neturėjo galimybės apklausiamiems liudytojams užduoti klausimus, pabaigus įrodymų tyrimą pateikti prašymus, atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, dalyvauti baigiamosiose kalbose pagrindžiant byloje pareikštą civilinį ieškinį. Tokiu būdu buvo iš esmės suvaržytos BPK 110 str. reglamentuotos civilinio ieškovo teisės. Be to, taip buvo pažeisti ir BPK 45 straipsnio reikalavimai, kurie įpareigoja teismą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų teises, bet ir sudaryti proceso dalyviams galimybes realiai savo teisėmis naudotis.
BPK 112 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas antrą kartą kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Todėl teismas, šioje byloje nedalyvaujant nei civiliniam ieškovui, nei jo atstovui, iš dalies tenkindamas ieškinį ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimui tik simbolinę 500 Lt sumą, kartu užkirto kelią civiliniam ieškovui savo teises vėliau ginti civilinio proceso tvarka.
Be anksčiau nurodytų civilinio ieškovo procesinių teisių pažeidimo, teismas nuosprendyje netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Teismas, spręsdamas priteistinos sumos dydį, nors ir nurodė, kad atsižvelgia į kaltinamojo A. P. užimamų pareigų svarbą, tačiau deramai neįvertino to, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas A. P. visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė kitų savo pavaldinių akivaizdoje. Teismas, spręsdamas priteistino civilinio ieškinio dydį, konstatavo, kad liudytojai A. P., A. V. bei R. T. patvirtino, jog parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini), dėl patirto nesąžiningo aptarnavimo jiems pasitikėjimo nekelia. Pažymėtina, kad iš to išein, kad dėl vieno aukštas pareigas užėmusio asmens nusikalstamų veiksmų prarado pasitikėjimą visas iki šiol šioje parduotuvėje tebedirbantis bendrovės darbuotojų kolektyvas. Be to, priešingai nei nurodyta teismo nuosprendyje, liudytojai S. V. bei R. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl patirtos apgaulės jie daugiau šioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje niekada nebeapsipirkinėja ir net neužsuka, todėl nesuprantama, kuo remdamasis teismas nuosprendyje konstatavo, neva tai šie liudytojai nurodę, kad po šio įvykio pasitikėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedingo. Taip pat teismas visiškai nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo liudytojo E. R. teisme duotų parodymų apie tai, kad bendrovė nuolat investuodavo į A. P., kaip padalinio vadovo, mokymus bei kvalifikacijos kėlimą.
Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos pasekmės nėra akivaizdžios, yra itin svarbu įvertinti žalą padariusio asmens kaltę. Skundžiamame teismo nuosprendyje tik bendrais bruožais nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tačiau jie nebuvo įvertinti konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Dėl to kas išdėstyta anksčiau, yra pagrindo tvirtinti, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai skundžiamame teismo nuosprendyje buvo nurodyti tik formaliai, jų neanalizuojant, nesigilinant į konkrečios bylos aplinkybes ir išskiriant tik kai kuriuos iš CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų.
Civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio skundo teiginys, jog apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 252 str. reikalavimus, išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir išsprendė civilinio ieškinio klausimą nedalyvaujant nei civiliniam ieškovui, nei jo įgaliotam atstovui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šioje byloje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisiamjojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas M. Navickas dalyvavo pirmuosiuose dviejuose teismo posėdžiuose, kurių metu buvo ištirti beveik visi įrodymai – apklausti liudytojai E. R., A. L., R. V. (civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai), A. P., A. ir S. V., R. T. (pirkėjai), kaltinamasis A. P., perskaityti ir apžiūrėti kiti bylos dokumentai, taip pat ir civilinis ieškinys. Be to, po kaltinamojo A. P. parodymų, jog jis jokios žalos civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė, priešingai, atvedė daug klientų, civilinio ieškovo atstovas paaiškino, kad civilinis ieškinys dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, ir prašė šią sumą priteisti iš A. P.. Taip pat civilinio ieškovo atstovas atsisakė nuo civilinio ieškinio dalies dėl 260 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taigi iš esmės visi civilinio ieškinio klausimo išsprendimui reikšmingi įrodymai apylinkės teisme buvo ištirti dalyvaujant civilinio ieškovo atstovui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats civilinio ieškovo atstovas iš esmės pripažino, kad visi civilinio ieškinio klausimo išsprendimui reikšmingi įrodymai apylinkės teisme jau ištirti, kai pasisakydamas dėl teismo sprendimo iškviesti į posėdį liudytoją O. D. pareiškė, kad neturi reikšmės, ką kaltinamasis kalbėjo su savo bendradarbiais, ir prašė bylą baigti nagrinėti. Kita vertus, po pertraukos surengtame posėdyje, į kurį civilinio ieškovo atstovas neatvyko (kaip jis teigia apeliaciniame skunde, dėl ligos ir apie tai telefonu informavo teisėją ir posėdžio sekretorę, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, jų nėra pateikta ir apeliacinės instancijos teismui, dėl teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuota, kad civilinio ieškovo atstovas neatvyko, nors jam šaukimas įteiktas tinkamai, jokių pastabų taip pat nepareikšta), buvo perskaityti liudytojų O. D. ir M. G. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, baigtas įrodymų tyrimas ir išklausytos baigiamosios kalbos bei kaltinamojo paskutinis žodis, t. y. nebuvo pateikta ir nebuvo tirta jokių naujų (lyginant su tais, kurių tyrime dalyvavo civilinio ieškovo atstovas) įrodymų, reikšmingų civilinio ieškinio klausimo išsprendimui. Beje, BPK 252 str. 3 d. nustatyta, kad civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išspręsdamas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo jokių apeliaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų nepadarė.
Kolegijos nuomone, keisti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes, kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo, ir pan.
Kolegija neabejoja, kad civilinio ieškovo vadovybė ir jos kolektyvas, dirbantis (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, turėjo išgyvenimų dėl galimo bendrovės reputacijos sugadinimo ir pasitikėjimo praradimo, tačiau negali sutikti su argumentais, kad A. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sugadino civilinio ieškovo reputaciją tokia apimtimi, kokia įvertino civilinis ieškovas. Kaip jau minėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų, kad apie kaltinamojo A. P. nusikalstamus veiksmus, padarytus per trumpą laikotarpį, būtų plačiai paskelbta per visuomenės informavimo priemones ir dėl to visuomenėje būtų kilęs neigiamas rezonansas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų patyrusi esminės žalos. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstami A. P. veiksmai buvo atskleisti ne pirkėjų, kurie net nežinojo apie jiems priklausančias dovanas ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė, o paties parduotuvės kolektyvo pastangomis. Dėl šios priežasties bendrovė galėjo iškilusias problemas išspręsti viduje ir šios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims, tačiau iš jos veiksmų, kai buvo nuspręsta apie netinkamus A. P. veiksmus informuoti klientus ir padovanoti jiems priklausančius daiktus, daryta išvada, kad taip elgdamasi bendrovė įvertino, kad tokie jos veiksmai ne sugadins jos reputaciją, o atvirkščiai parodys, kad bendrovė yra patikima, sąžininga ir lojali klientams.
Kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad liudytojai S. V. bei R. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl patirtos apgaulės jie daugiau šioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje niekada nebeapsipirkinėja ir net neužsuka. Liudytoja S. V. parodė, kad dabar į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę neina, nes kol kas jai nieko nereikia, dabar ji stebi akcijas, pretenzijų A. P. neturi, ant jo nepyksta (b. l. 166). Liudytoja R. T. parodė, kad po to nieko „Topo centre“ nepirko, pirko „Aviteloje“, šiek tiek jaučiasi apgauta, kad negavo to, kas priklauso, tačiau pretenzijų A. P. neturi, jam atleidžia. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas A. P. apylinkės teisme parodė, kad nors ir jautėsi apgautas, tačiau pasitikėjimo „(duomenys neskelbtini)“ neprarado, o liudytojas A. V. parodė, kad pasitikėjimas Šilutės „(duomenys neskelbtini)“ dingo, tačiau jis dabar važiuoja į (duomenys neskelbtini), nes ten didesnis pasirinkimas. Taigi liudytojų nuomonė apie nepasitikėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra tokia kategoriška, kaip tai bando pavaizduoti civilinio ieškovo atstovas, jie vėliau nieko nepirko dėl paprasčiausių rinkos dėsnių – vienam dabar nieko nereikia, kitas perka ten, kur didesnis pasirinkimas.
Nors A. P. nusikalstami veiksmai yra tyčiniai, tačiau, kaip parodė A. P., jis nusikalto dėl savanaudiškų motyvų, nes turėjo daug finansinių įsipareigojimų. Byloje nėra jokių duomenų, jog A. P. tokiais savo veiksmais norėjo tyčia pakenkti civilinio ieškovo reputacijai, apie konfliktus su A. P. neužsiminė nei laikinai einantis pareigas bendrovės vadovas, nei jos darbuotojai, be to, kaip jau minėta, apie jo nusikalstamus veiksmus pirkėjai net nenutuokė.
Be aptartų aplinkybių, reikšminga ir tai, kad A. P. apgaule įgijo tik 1004,16 Lt vertės daiktus, kuriuos civilinis ieškovas akcijos metu buvo skyręs kaip dovanas kitų prekių pirkėjams, šiuos daiktus grąžino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ 10.4 punkte pažymėta, kad pritartina teismų praktikai, kai nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą. Kolegijos nuomone, išdėstytos nuostatos leidžia teigti, kad viena vertus, didesnė turtinė žala sukelia ir didesnius dvasinius išgyvenimus, kita vertus priteistina neturtinė žala negali būti tokio pat ar panašaus dydžio, kaip ir turtinė žala. Šią išvadą patvirtina ir formuojama teismų praktika, kai nustatomas neturtinės žalos dydis yra žymiai mažesnis lyginant su padarytos turtinės žalos dydžiu (kasacinės bylos Nr. 2K-71/2009, 2K-572/2007, 2K-136/2006).
Taigi nustatydamas neturtinės žalos dydžius, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei civilinio ieškovo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių. Kolegija konstatuoja, jog civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo priteisti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nuteistojo A. P. 4000 Lt proceso išlaidų, kurias civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėdamas advokatui už jo atstovavimą ikiteisminiame tyrime (2000 Lt) ir pirmosios instancijos teisme (2000 Lt). BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato M. Navicko sąskaitos išrašų matyti, kad atstovo paslaugoms apmokėti civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio 23 d. sumokėjo 2000 Lt, 2009 m. gegužės 6 d. – 2000 Lt (b. l. 197, 200). Kolegijos nuomone, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme yra neadekvačios atstovo darbo sąnaudoms bei nepagrįstai didelės. Byla yra nedidelės apimties, jos sudėtingumas taip pat nėra didelis, atstovo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime apsiribojo tik civilinio ieškinio pateikimu prokuratūrai (civilinys ieškinys pasirašytas civilinio ieškovo l. e. p. direktoriaus E. R.), jokių papildomų dokumentų, reikšmingų civilinio ieškinio klausimo išsprendimui nei ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei apylinkės teismui atstovas nepateikė, taip pat neprašė tokių dokumentų išreikalauti, apylinkės teisme byla buvo išnagrinėta surengiant keturis posėdžius (pertraukos buvo daromos dėl neatvykusių liudytojų), atstovo dalyvavimas apylinkės teisme vėlgi apsiribojo pakankamai trumpu pasisakymu įrodymų tyrimo metu apie civilinio ieškinio pagrįstumą, dviejuose paskutiniuose posėdžiuose (baigiamosios kalbos ir nuosprendžio paskelbimas) atstovas nedalyvavo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pasiruošimui bylai bei dalyvavimui procese gynėjui neprireikė didesnių darbo laiko sąnaudų, todėl civilio ieškovo turėtos išlaidos procese dalyvavusio gynėjo pagalbai apmokėti nėra pakankamai pagrįstos. Vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kolegija laiko teisinga iš nuteistojo A. P. priteisti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 750 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti. Iš A. P. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 750 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.