- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-02
- Bylos Nr.
- 2K-572/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Pranas Kuconis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- V. R.
- Nukentėjusysis
- V. R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Prano Kuconio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutarties.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant jį iki 2007 m. gruodžio 1 d. atlyginti turtinę žalą. Iš R. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. priteista 5781 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendis pakeistas: nukentėjusiojo V. R. ieškinys R. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o ieškinio dydis dėl turtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 730 Lt. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, bei prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 25 d., apie 12.30 val., Tauragės r., (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Ford Scorpio“ (duomenys neskelbtini) pagrobė V. R. priklausančią 120 Lt vertės rankinę ir joje buvusius daiktus bei pinigus: 19 220 Lt, 590 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6021“, 1700 Lt vertės šaunamąjį ginklą IZH-71H, 20 Lt vertės piniginę; iš viso nukentėjusiajam padarė 21 650 Lt turtinės žalos.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį. Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jam padarytos turtinės žalos yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nuteistojo pagrobtos pinigų sumos dydį ir atitinkamai padarytos turtinės žalos dydį, pažeidė BPK. Apeliacinis teismas, padaręs išvadą, kad R. G. pagrobė tokią pinigų sumą, kokia buvo rasta po įvykio, nurodė, jog nukentėjusiojo teiginiai apie rankinėje buvusių pinigų kiekį nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu plačiau ir išsamiau nebuvo tirti. Kasatoriaus nuomone, tokia apeliacinio teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (BPK 324 straipsnis 6 dalis). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju privalėjo atlikti įrodymų tyrimą. Be to, kasatorius pastebi, kad apeliacinis teismas, nustatęs, jog buvo pagrobta mažesnė pinigų suma, pakoregavo tik apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį, sumažindamas priteistinos turtinės žalos dydį, tuo tarpu aprašomojoje nuosprendžio dalyje nustatytų bylos aplinkybių dėl pagrobtų pinigų kiekio nepakeitė. Nukentėjusysis mano, kad, nepakeitus teismo nustatyto pagrobto turto kiekio, nebuvo galima sumažinti ir priteistos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis V. R. taip pat nesutinka su apygardos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo jam priteistą 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kasatorius tvirtina, kad teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes suvaržė jo, kaip nukentėjusiojo, teises, ignoravo jo teisėtus interesus. Kasatorius mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis elgėsi akivaizdžiai nerūpestingai ir tik tai buvo nusikalstamos veikos kilimo priežastis. Kasatorius mano priešingai. Jis teigia, kad būtent R. G. padarė įžūlų tyčinį nusikaltimą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle: nuteistasis, žinodamas, kad kasatoriaus rankinėje yra pinigų, dienos metu, bendrovės teritorijoje, kasatoriui miegant automobilyje, iš to paties automobilio pagrobė jo rankinę. V. R. nurodo, kad dėl vagystės patyrė didelį stresą, nes buvo pagrobta didelė pinigų suma, ginklas, paūmėjo ligos, sutriko ramybė. Kasatorius įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai pritaikė įstatymą, nes atsižvelgė į visas nustatytas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl vagystės dalyko (pinigų) kiekio ir turtinės žalos atlyginimo
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiojo parodymai nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu plačiau ir išsamiau nebuvo tirti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo aiškintasi, kokia pinigų suma buvo pagrobta. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylos duomenis, susijusius su pagrobtu pinigų kiekiu, ir juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Nuo pat proceso pradžios nukentėjusysis V. R. davė išsamius, aiškus ir nuoseklius parodymus apie iš jo pagrobtą pinigų kiekį. Jo parodymus patvirtino ir liudytojai Z. G. bei R. K. Tuo tarpu nuteistojo R. G. parodymai apie užvaldytus pinigus nebuvo nuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad nežinojo, kiek piniginėje buvo pinigų, o vėliau parodė, kad piniginėje buvo apie 14 000 Lt, tuo tarpu teisme paaiškino, kad piniginėje buvo 14 000 Lt, neskaitant metalinių monetų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis ir neteisingai nustatė pagrobtą pinigų kiekį.
Be to, kasatorius teisus, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog nukentėjusiojo parodymai nebuvo išsamiai ištirti, abejodamas šių parodymu teisingumu, turėjo galimybę ir privalėjo patikrinti nukentėjusiojo V. R. parodymus apie pagrobtą pinigų sumą dar kartą atlikdamas įrodymų tyrimą, tačiau to nepadarė ir netinkamai įvertino bylos duomenis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinius duomenis dėl pasisavinto pinigų kiekio bei teisingai nustatė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, susijusius su pagrobta pinigų suma, taip padarydamas esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi tiek CK 6.250 straipsnyje, tiek ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. CK 6.282 straipsnio 1 dalis taikoma tik tada, kai nustatomas nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas.
CK yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nuteistasis R. G. yra nuteistas už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir tokio teismo sprendimo jis neginčija. Kadangi jo kaltė padarius nusikaltimą neginčytinai įrodyta, dėl atsiradusios nusikaltimu padarytos žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės – jis yra kaltas ir privalo ją atlyginti. Nukentėjusysis V. R. dėl padaryto nusikaltimo patyrė ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Dėl vagystės netekęs savo turto (pinigų, mobiliojo ryšio telefono, ginklo ir kt.), jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neužtikrintumo, nestabilumo jausmą, sutriko jo ramybė, todėl nuteistasis šią neturtinę žalą, teismo įvertintą pinigais, taip pat privalo atlyginti.
Nukentėjusysis V. R. civiliniu ieškiniu reikalavo priteisti jam iš R. G. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apylinkės teismas žalos dydį sumažino ir iš nuteistojo priteisė 5000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dėl vagystės patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, buvo pažemintas bendradarbių, jį pažįstančių žmonių akyse, taip pat įvertino tai, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas, nebuvo sugadintas jo turtas, didžiojo dalis pinigų jam sugrąžinta. Be to, teismas atsižvelgė į kaltininko turtinę padėtį, t. y. kad jis šiuo metu niekur nedirba, ieško darbo, gyvena bute, santaupų neturi, augina 14 metų dukterį, o šeimą išlaiko viena sutuoktinė, kuri gauna nedidelį atlyginimą.
Kolegija laiko, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pirmiau paminėtas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai nesivadovavo CK 6.282 straipsnio 1 dalimi. Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo elgesys atitinka didelio neatsargumo kriterijų. Nukentėjusysis miegojo uždarytame automobilyje bendrovės, kurioje jis ir nuteistasis dirba, teritorijoje, aptvertoje bei rakinamoje, buvo dienos metas, o pagrobti daiktai buvo šalia jo, rankinėje. Taip elgdamasis jis jokių elementarių atsargumo taisyklių neignoravo, nenumatė ir neturėjo pareigos numatyti, kad kuris nors bendrovės darbuotojas gali jį, bendrovės direktoriaus pavaduotoją, tokiomis aplinkybėmis apvogti.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, be pagrindo vadovavosi CK 6.282 straipsnio 1 dalimi ir nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip iš esmės pažeisdamas BPK nuostatas, susijusias su civilio ieškinio išsprendimu. Be to, netgi ir pripažinęs, kad nukentėjusysis buvo labai neatsargus, apeliacinės instancijos teismas negalėjo atmesti nukentėjusiojo ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl atsiradusios žalos neabejotinai yra nuteistojo kaltės.
Kita vertus, kolegija laiko, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas pagal bylos aplinkybes yra neprotingai didelis, todėl mažintinas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nukentėjusysis vis dėlto nerūpestingai elgėsi su savo gan didelės vertės turtu, netinkamai laikė ginklą, kurio teisėtam turėjimui nustatyti padidinti saugumo reikalavimai, miegojo neužrakintame automobilyje, į kurį galėjo patekti bet kuris svetimas žmogus, be to, nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nustatytas praėjus trumpam laiko tarpui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad 500 Lt suma atitinka nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį.
Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendį: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. iš nuteistojo R. G. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.