- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-259-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00565-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens S. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo S. P.:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda S. P. paskirta 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 17 d., 12.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Eskort“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus atstumo, iš šono atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui S. P. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio l dalį paskyrimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai jo kaltės nepatvirtina, o byloje net nėra nustatyta, ar transporto priemonių sugadinimai pagal aukštį, plotį ir padarymo mechanizmą atitiko paliktus, atsitrenkus į automobilį „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi nei eismo įvykio vietos schemoje, nei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nėra jokių aprašymų ar lyginamųjų matavimų, kurių pagrindu tai buvo nustatyta; nepaimti ir nesulyginti susidūrusių (jeigu būtent jie buvo susidūrę) automobilių apgadintų dalių dažų pavyzdžiai, nors automobiliai ir apžiūrėti, tačiau nesulyginta, ar esantys automobilių apgadinimai yra tapatūs, t. y. nesulyginta, ar automobilio „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti jo vairuojamu automobiliu „Ford Escort“, valstybiniai. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodo, kad jo transporto priemonė yra drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad jei ir būtų padaryta žala kitai transporto priemonei, jis nepatirtų jokių išlaidų, todėl vengti atsakomybės neturėjo jokio tikslo, transporto priemonę vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti, yra drausmingas vairuotojas, administracine tvarka nebaustas, automobilį vairuoja daugiau kaip penkiasdešimt metų, todėl teigia neturėjęs motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apeliantas įsitikinęs, kad neišaiškinus aplinkybių, ar jis suprato, kad automobiliai kontaktavo, ar suvokė, kad buvo padaryti apgadinimai kitam automobiliui, bei neišaiškinus padarytos žalos dydžio, pobūdžio, Raseinių rajono apylinkės teismo išvados dėl jo kaltės pasišalinus iš įvykio vietos bei nuobaudos paskyrimo negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis. Be to, nurodo ir tai, kad nagrinėjant bylą Raseinių rajono apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą tyrę policijos pareigūnai, N. N., o teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo faktas visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais“, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., LVAT nutartis Nr. N-I 192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Dėl to apeliantui akivaizdu, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą visiškai nesilaikydamas ATPK 248, 257, 284, 286 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į S. P. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamos bylos dalyką, tai – N. N., administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o priimant sprendimą buvo remtasi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios paaiškinimais, kurie, be kita ko, apeliantui inkriminuojamų teisės pažeidimų net neįrodo, nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pažymima, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip teisingai nurodo ir administracine tvarka nubaustas asmuo apeliaciniame skunde, byloje net nėra jokių duomenų galinčių patvirtinti, kad būtent jo vairuotas automobilis turėjo kontaktą su N. N. automobiliu – nėra jokių aprašymų ar lyginamųjų matavimų, nepaimti ir nesulyginti susidūrusių automobilių apgadintų dalių dažų pavyzdžiai, nėra automobilių apžiūros protokolo, nesulyginta, ar esantys automobilių apgadinimai yra tapatūs, t. y. nesulyginta, ar automobilio „VW Sharan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti jo vairuojamu automobiliu „Ford Escort“, valstybiniai. Nr. (duomenys neskelbtini) bei byloje net nėra abiejų automobilių fotonuotraukų.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartis Nr. N62-1830/2011).
Taip pat nagrinėjamoje byloje yra aktuali ir apylinkės teismo visiškai nevertinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-4-2013).
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Gi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažeisdamas ir ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių, anksčiau nurodytų priemonių patikrinti, ar S. P. tikrai padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į S. P. pareikštą kaltinimą, kuriame net nenurodyta kitos transporto priemonės markė, valstybiniai numeriai, kurią yra kaltinamas apgadinęs S. P..
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, ir yra naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.