- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- ATP-136-193/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00008-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Pažeidėjas
- Ž. Ž.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. K. Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-136-193/2013
2013 m. balandžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Ž. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Eugenijaus Eltermano 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² str. 2 d. 2000 Lt bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 24 mėnesiams už tai, kad 2012 m. lapkričio 23 d. 12 val. 58 min. Zarasų r., (duomenys neskelbtini) k., degalinės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas, sustojo ir vėl pradėjo važiuoti slysdamas, taip kėlė realų pavojų žmonių, turto ir eismo saugumui (šalimais yra dujų bei kuro rezervuarai). Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 19, 28 punktų reikalavimus. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeidė KET 16 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu Ž. Ž. jį apskundė Zarasų rajono apylinkės teismui. Skundu Ž. Ž. prašė panaikinti 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Ž. skundo netenkino. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad Ž. Ž. kaltė padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta, veika kvalifikuota teisingai, o paskirta nuobauda atitinka sankcijoje numatytos nuobaudos dydį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. Ž. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ATPK 8 str. numato, jog asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Tuo tarpu policijos įgaliotas pareigūnas 2012 m. lapkričio 28 d. jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ne įvykio vietoje, o Zarasų m. policijos komisariate po galimo KET pažeidimo praėjus 5 dienoms. Yra neteisingai kaltinamas, kad kėlė realų pavojų žmonių, turto ir eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, nes minimo incidento metu nei žmonių, nei transporto priemonių degalinės teritorijoje nebuvo, todėl jokio realaus pavojaus jis niekam negalėjo sukelti. Taip pat yra neteisingai kaltinamas, jog pažeidė KET 16 p. reikalavimus, nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo. Jo vairuotojo pažymėjimo pareigūnas paprašė policijos komisariate rašant protokolą, o jo tuo metu su savimi neturėjo, be to, ir neprivalėjo turėti. Nesutinka su kaltinimu pagal ATPK 124² str. 2 d., t. y. su chuliganišku vairavimu. Skirtingai nei nurodyta teismo nutartyje, jis kaip tik norėjo užtikrinti savo ir keleivio saugumą, nes įvažiavus į degalinės teritoriją ir bandant automobiliu sukti, automobilis dėl slidžios kelio dangos ir susidėvėjusių vasarinių jo padangų ėmė slysti šonu. Jis manevravo stengdamasis automobilį ištiesinti, kad jis taptų valdomas, tačiau dėl patirties stokos ir išgąsčio jam tai nelabai pavyko. Nurodo, kad pareigūnas D. B. neapžiūrėjo jo automobilio padangų būklės, neužfiksavo duomenų apie kelio dangos degalinės teritorijoje būklę. Teisme A. Š. paliudijo, jog kelio danga tuo metu buvo labai sklidi, bet teismas priimdamas nutartį į tai neatsižvelgė, o rėmėsi tik degalinės kamerų užfiksuotu vaizdu, iš kurio sunku nustatyti, kokiu tiksliai atstumu nuo jo vairuojamo automobilio, jo slydimo metu, buvo degalinės teritorijoje esantys statiniai. Tačiau iš vaizdo kamerų aiškiai matyti, kad nei automobilių, nei žmonių degalinės teritorijoje tuo metu nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio viršininkas Eugenijus Eltermanas prašo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad Ž. Ž. administracine tvarka yra nubaustas pagrįstai ir nuobauda taikyta laikantis ATPK nuostatų, įvertinus visas aplinkybes bei įrodymus. Nurodo, kad nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog nebuvo vadovautasi ATPK 8 str. nuostatomis. Surašant protokolą bei priimant nutarimą visais atvejais buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad jis turėjo motyvą manevruoti automobiliu, nes įvažiavęs į degalinės teritoriją ir pasukęs automobilį neva jis pradėjo slysti dėl šlapios kelio dangos ir vasarinių padangų. Mano, kad šis motyvas niekuo nepagrįstas vien todėl, kad įvažiavime į degalinės teritoriją yra greičio apribojimo ženklas, kuris apriboja greitį iki 10 km/h, o važiuojant tokiu greičiu automobilis tikrai nebūtų pradėjęs slysti, kelio danga negalėjo iš karto pasidaryti šlapia vien tik degalinės teritorijoje, o ji buvo šlapia ir atvažiuojant į ją. Tai paneigia apelianto teiginį, kad automobilis pradėjo slysti dėl šlapios kelio dangos, o visa tai įvyko dėl KET 133 p. reikalavimo nepaisymo. Ž. Ž. skunde mini, kad vairavo automobilį su nusidėvėjusiomis vasarinėmis padangomis, kas taip pat neleistina ir pažeidžia KET 242 p. reikalavimus. Taigi Ž. Ž., eksploatuodamas automobilį su vasarinėmis padangomis, kurios yra nusidėvėjusios, viršydamas leistiną važiavimo greitį, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, papildomai didindamas važiavimo greitį, sąmoningai darė KET pažeidimus, kurie yra nesuderinami su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, t. y. chuliganiškai vairavo iš chuliganiškų paskatų. Ž. Ž. skunde mini, kad dėl vairavimo patirties stokos nesuvaldė automobilio. Tačiau neturėdamas vairavimo patirties ir vairuodamas automobilį su vasarinėmis padangomis, važiuodamas didesniu greičiu nei leistina, sąmoningai padarė kelis KET pažeidimus. Tai taip pat galima pripažinti kaip chuliganišką vairavimą ir siekimą sąmoningai pažeidinėti KET reikalavimus. Nurodo, kad vaizdo medžiagoje yra matyti, jog Ž. Ž. vairuojamas automobilis „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į vaizdo stebėjimo kameros apžvalgos lauką, pradeda slysti į kairę ir sustoja, o tada padidinus variklio apsukas automobilis vėl pradeda slysti į dešinę, apsisuka ratu ir tik tada papildomai apsisukdamas privažiuoja prie užsipylimo kolonėlės. Šie Ž. Ž. veiksmai negali būti traktuojami kaip manevravimas ir noras išvengti atsitrenkimo į degalinę, o matyti, kad tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų ir specialiai pažeidžiant saugaus vairavimo bei KET reikalavimus. Todėl apeliantas tokiais savo skundo teiginiais tik siekia išvengti atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Mano, kad administracinės teisės pažeidimo byla Ž. Ž. atžvilgiu buvo išnagrinėta teisėtai, įvertintos visos aplinkybės ir skirta nuobauda laikantis ATPK nuostatų. Be to, buvo įvertintas ir tas faktas, kad Ž. Ž. pirminiame paaiškinime iš dalies sutiko su pažeidimu, o tik vėliau bandydamas išvengti atsakomybės, pakeitė paaiškinimą, kad automobilis slydo dėl vasarinių padangų, bet tai nepaneigia fakto, kad automobilis specialiai buvo vairuojamas didesniu greičiu nei leistina, didinamas važiavimo greitis bei specialiai atliekamas slydimas į kitą pusę. Pažymi ir tai, kad Ž. Ž. nuo 2009 m. yra 14 kartų baustas už KET pažeidimus, iš jų 8 kartus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti. Teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo 2012-05-21, o jau 2012-05-24 padarė kelis KET pažeidimus, už kuriuos 2012-06-18 buvo priimtas nutarimas, vadovaujantis ATPK 124² str. 1 d., ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėn. bei skirta 750 Lt piniginė bauda. Teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino 2012 m. lapkričio 12 d., o lapkričio 23 d. chuliganiškai vairavo automobilį. 2012 m. gruodžio 29 d. Ž. Ž. vėl pažeidė KET 14 p. reikalavimą ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 3 d. 2013 m. vasario 4 ir 5 d. jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržais ir jam buvo surašyti protokolai pagal ATPK 134 str.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apeliantas Ž. Ž. administracine tvarka nubaustas už ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.
Protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, jog Ž. Ž. veika pasireiškė tuo, kad jis degalinės teritorijoje, vairuodamas automobilį, tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas, sustojo ir vėl pradėjo važiuoti slysdamas, taip kėlė realų pavojų žmonių, turto ir eismo saugumui. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 19, 28 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliantas su jam inkriminuotu pažeidimu nesutinka, t. y. neigia automobilį vairavęs chuliganiškai, teigdamas, kad degalinėje jis automobiliu taip manevravo, nes automobilis slydo dėl šlapios ir slidžios kelio dangos bei nusidėvėjusių automobilio vasarinių padangų, ir jis kaip tik stengėsi automobilį ištiesinti, kad jis taptų valdomas (bandė išvengti atsitrenkimo į degalinės įrenginius) (degalų užpylimo kolonėlę)), tačiau dėl patirties stokos ir išgąsčio jam tai nelabai pavyko.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
KET 9 p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginus su ta, kurios būtų galima išvengti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, automobilio vairavimas slidžioje aikštelėje, nuolat keičiant važiavimo kryptį ir automobiliui tampant nevaldomu, yra nesuderinamas su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Administracinė byla Nr. N63-482/2010).
KET 19 p. numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.
KET 28 p. numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.
Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sutinka su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko Eugenijaus Eltermano 2012-12-12 nutarimu bei apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi dėl administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą. Pripažįstant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, buvo tinkamai taikytos įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normos ir tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai.
Nors apeliantas ir neigia savo kaltę dėl chuliganiško vairavimo iš chuliganiškų paskatų, tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia abejoti, kad apeliantas padarė šį pažeidimą. Byloje esančioje vaizdo medžiagoje (b. l. 11) yra akivaizdžiai matyti, kaip Ž. Ž. vairuojamas automobilis „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į degalinėje esantį vaizdo stebėjimo kameros apžvalgos lauką, pradeda slysti į kairę ir sustoja, o tada padidinus variklio apsukas automobilis vėl pradeda slysti į dešinę, apsisuka ratu ir tik tada papildomai apsisukdamas privažiuoja prie užsipylimo kolonėlės. Šie Ž. Ž. veiksmai degalinės teritorijoje, netoli jos statinių, kurie yra ypatingos specialios paskirties ir kur taikomi specialūs atsargumo reikalavimai, iki 10 km/h ribojamas važiavimo greitis, niekaip negali būti traktuojami kaip manevravimas ir noras išvengti atsitrenkimo į degalinėje esančius statinius (degalų užpylimo kolonėlę), o priešingai, leidžia daryti išvadą, kad tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų specialiai sąmoningai pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. toks apelianto vairavimo būdas buvo chuliganiškas. Akivaizdu, jog vairuotojas šitaip pavojingai manevravo, suvokdamas savo veiksmus ir to norėdamas, t. y. tyčia.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad turėjo motyvą taip manevruoti automobiliu, nes įvažiavęs į degalinės teritoriją ir pasukęs automobilį jis neva pradėjo slysti dėl šlapios kelio dangos ir vasarinių padangų. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios fotonuotraukos, įvažiavime į degalinės teritoriją yra greičio apribojimo ženklas, kuris apriboja greitį iki 10 km/h (b. l. 24), o važiuojant tokiu greičiu automobilis tikrai nebūtų pradėjęs slysti, kelio danga negalėjo iš karto pasidaryti šlapia vien tik degalinės teritorijoje, o ji buvo šlapia ir prieš atvažiuojant į ją. Kaip matyti iš Ž. Ž. pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų, jis pripažino, kad įvažiuodamas į degalinę viršijo leistiną 10 km/h greitį. Nurodė, kad galėjo važiuoti 20 km/h greičiu. Taigi Ž. Ž. pripažino, kad jis nepaisė KET reikalavimo (133 p.). Be to, Ž. Ž. pripažino, kad 2012 m. lapkričio 23 d. automobilį jis vairavo su nusidėvėjusiomis vasarinėmis padangomis, kas taip pat neleistina ir pažeidžia KET (242 p.) reikalavimus, nes nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis. Apeliantas skunde taip pat mini, kad jis automobilio nesuvaldė dėl nedidelės vairavimo patirties. Tačiau Ž. Ž., neturėdamas vairavimo patirties, eksploatuodamas automobilį su vasarinėmis padangomis, kurios yra nusidėvėjusios, važiuodamas didesniu greičiu nei leistina, sąmoningai pavojingai manevravo automobilį degalinės teritorijoje, o tai yra nesuderinama su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šie Ž. Ž. veiksmai negali būti vertinami kitaip nei chuliganiškas vairavimas iš chuliganiškų paskatų, todėl padaryta veika atitinka ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas pirminiame paaiškinime iš dalies sutiko su pažeidimu (b. l. 10), o tik vėliau ėmė neigti savo kaltę, teigdamas, kad automobilis slydo dėl vasarinių nusidėvėjusių padangų, kas laikytina tik apelianto bandymu išvengti atsakomybės, ir nepaneigia fakto, kad automobilis buvo specialiai vairuojamas didesniu greičiu nei leistina, didinamas važiavimo greitis bei specialiai atliekamas slydimas į kitą pusę.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad jis jokio realaus pavojaus žmonių, turto ir eismo saugumui nekėlė, nes minimo incidento metu nei žmonių, nei transporto priemonių degalinės teritorijoje nebuvo. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, be paties vairuotojo Ž. Ž. automobilyje dar buvo ir jo draugas A. Š.. Taigi, atsižvelgiant į nedidelę Ž. Ž. vairavimo patirtį, į tai, kad vairuotojas suvokė sąmoningai pavojingai manevruojantis automobilį, taip pat į pažeidimo padarymo vietą (degalinės teritorija), į tai, kad automobilyje be paties vairuotojo buvo ir kitas asmuo, akivaizdu, kad taip vairuodamas Ž. Ž. kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę savo ir kitų žmonių, turto ir eismo saugumui.
Apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistos ATPK 8 str. nuostatos, nes apeliantui administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne įvykio vietoje, o policijos komisariate po kelių eismo taisyklių pažeidimo praėjus 5 dienoms, atmetami. Pagal ATPK administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo terminai nėra nustatyti. Pagal teismų praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija , galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad operatyviame administraciniame procese administracinis teisės pažeidimo protokolas tam tikrais atvejais apskritai nėra surašomas (ATPK 262 str.). ATPK 35 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (1 dalis), esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos, o už atskirus šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus ne vėliau, kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Taigi, surašant protokolą, priimant nutarimą bei skundžiamą teismo nutartį visais atvejais buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ATPK 8 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.
Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl apelianto nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį priimta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Ž. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, o nuobauda jam paskirta atsižvelgus į nuobaudos skyrimo taisykles, įtvirtintas ATPK IV skirsnyje, ir atitinka sankcijoje numatytos nuobaudos dydį, todėl jo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad jis neteisingai kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 16 punktą, t. y. kaltinamas tuo, kad nepateikė viruotojo pažymėjimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime šio pažeidimo aplinkybės nėra nurodytos. Tik iš skundo seka, kad šis pažeidimas inkriminuotas apeliantui už tai, kad atvykęs į administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią instituciją jis (apeliantas) su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 66 punktas apibrėžia vairuotoją kaip asmenį, vairuojantį transporto priemonę. Vairuotojams gali būti prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme apibrėžtus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties straipsnio 67 punktas vairuotojo pažymėjimą apibrėžia kaip teisės aktų nustatyta tvarka išduodamą dokumentą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Kelių eismo taisyklių( 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 660 patvirtina redakcija) 16 punktas nustato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
Tuo remiantis skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad asmuo, atvykęs į administracinio teisės protokolą surašančią instituciją protokolo surašymui ir neturintis su savimi vairuotojo pažymėjimo, nėra asmuo pažeidęs KET 16 punktą.
Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad , kad nors Ž. Ž. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimant nutarimą, juose ir buvo nurodyta, kad apeliantas nepateikė vairuotojo pažeidimo, už ką atsakomybė numatyta ATPK 124¹ str. 7 d., tačiau 2012-12-12 priimant nutarimą jam nuobauda buvo paskirta tik už chuliganišką vairavimą dėl chuliganiškų paskatų (ATPK 124² str. 2 d.), o Ž. Ž. atsakomybės klausimas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nenagrinėtas.
Taigi, 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime nepagrįstai konstatuota, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą, ši nuoroda iš nutarimo šalintina.
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Pašalinti iš 2012-12-12 Zarasų rajono policijos komisariato nutarimo Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje nuorodą, kad Ž. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą.
Ši nutartis neskundžiama.