Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. Ž., gim.(duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) , skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis D. B. 2012 m. lapkričio 28 d. surašė Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 7 d., už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 23 d., 12.58 val. Zarasų r., Juodalaukių kaime, degalinės „Luktarna“ teritorijoje, vairuodamas automobilį BMW 730 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t.y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas, sustojo ir vėl pradėjo važiuoti slysdamas tuo kėlė realų pavojų žmonių, turto ir eismo saugumui. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais Ž. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 19,28 punktų reikalavimus.

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas E. E. 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Ž. Ž. pripažino kaltu padarius LR ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 2000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu Ž. Ž. paaiškino, kad chuliganiškai nevairavo, automobilis buvo su vasarinėmis padangomis, kelio danga buvo slidi, automobilį sumėtė, jis bandė manevruoti, kad neatsitrenkti į degalų užpylimo kolonėlę. Vairuotojo teises turi pusė metų, vairavimo įgūdžiai nėra labai geri. Leistinas greitis degalinėse 10 km/h, o kokiu greičiu važiavo nežino nors galimai viršijo leistiną greitį . Taip vairavo nespecialiai. Buvo atlikta automobilio dūmingumo diagnostika, dūmai kilo ne iš automobilio padangų, o iš duslintuvo. Atlikus diagnostiką buvo nustatytas dūmingumas. Pažyma dėl dūmingumo surašyta nebuvo, todėl šio fakto įrodyti negali. Ž. Ž. ir jo atstovė prašė bylą nutraukti nes pareigūnai neįrodė Ž. Ž. kaltės.

Liudytojas D. B. parodė, kad iš deglinės „Luktarna“ buvo gauta filmuota medžiaga, iš kurios matyti Ž. Ž. vairavimas. Degalinėje yra greičio apribojimas iki 10 km/h. Surašydamas protokolą jis bendravo su Ž. Ž.. Ž. Ž. aiškino, kad jis važiavo su vasarinėmis padangomis ir todėl taip užmetė automobilį, su pažeidimu nesutiko. Jei automobilis važiuotų leistinu greičiu ir nors su vasarinėmis padangomis, tai jis taip nesisukinėtų. Chuliganiškas paskatas nustatė pagal filmuotą medžiagą, pagal Ž. Ž. vairavimo savybes.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2012 lapkričio 23 d. Ž. Ž. atvažiavo su „BMW 730“ markės automobiliu. Jie su Ž. Ž. atvažiavo į degalinę „Luktarna“, automobilyje sėdėjo gale. Kokiu greičiu važiavo nežino, į spidometrą nežiūrėjo. Kai įsukinėjo į degalinės posūkį, jam nučiuožė telefonas, jį kėlėsi ir pajautė, kad automobilį „nešė“. Automobilis važiavo ir apsisuko. Kai automobilis apsisuko, Ž. Ž. pristabdė ir sustojo prie degalinės.

Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK atstovas E. E. paaiškino, kad važiuojant 20 km/h, t.y., nedaug viršijant greitį, labai abejotina, kad gali automobilis pradėti slysti, nes norint, kad automobilis pradėtų slysti, greitis turi būti didesnis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis slysta į vieną ir į kitą pusę. „BMW“ yra galu varomas automobilis ir 20 ar 30 km/h greičiu jokiais fizikos dėsniais negalima paaiškinti tokio slydimo. Be jokių abejonių Ž. Ž. važiavo nepagrįstai ir nesilaikant jokių saugumo priemonių, juo labiau ten yra dujų užpylimo kolonėlė ir ji yra labai pavojinga. Po šio įvykio Ž. Ž. buvo sulaikytas ir 2012-11-28 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Padangos patikrintos nebuvo, policija nenustatinėjo su kokiomis padangomis buvo automobilis, jiems užteko filmuotos medžiagos, iš kurios akivaizdžiai matomas teisės pažeidimas. 2012m. gruodžio 12 d. buvo priimtas nutarimas, o Ž. Ž. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas tik vėliau, kurį atnešė jo mama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 2 dalį – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje į policijos komisariatą pasirašytinai buvo kviečiamas atvykti 2012-12-12, 9 val. Institucijos nagrinėjančios administracinio teisės pažeidimo bylą paskirtu laiku, Ž. Ž. be pateisinamų priežasčių neatvyko, nutarimas Ž. Ž. atžvilgiu priimtas 9.21 val., o tik 10 val. Ž. Ž. mama J. Ž. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriai buvo paaiškinta, kad byla jau išnagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas bei įteikta nutarimo kopija už kurią ji pasirašė (b.l. 12-13), todėl pareigūnui priimant nutarimą, dėl šio įvykio duoti paaiškinimą, teikti įrodymus, Ž. Ž. teisė pažeista nebuvo.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus degalinės kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą matyti, kad Ž. Ž. jo vairuojamu automobiliu „BMW 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į degalinės „Luktarna“ teritoriją, kelis metrus nuo degalų užpylimo kolonėlės, t.y. gaisrui ar sprogimui pavojingos įrangos, jį manevravo nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas, sustojo ir vėl pradėjo važiuoti slysdamas, iš automobilio padangų ruko dūmai. Degalinės teritorija ir jos statiniai yra ypatingos specialios paskirties, jose taikomi specialūs atsargumo reikalavimai, iki 10 km/h ribojamas važiavimo greitis, draudžiama stovėti neišjungtu varikliu ir kiti, o nesuvaldžius automobilio, tai galėjo grėsti sprogimu. Automobilio manevravimas apsisukant apie savo ašį, buksuojant ratais, slystant ant asfalto dangos jokiais būdais, o ypač tokioje vietoje, yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Ž. Ž. tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9 str. reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje patvirtino savo parodymus, kurie išdėstyti tarnybiniame pranešime, surašius Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą LR ATPK 124² str. 2 d.. Liudytojas A. Š. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti Ž. Ž. parodymus. Ž. Ž. nurodyti argumentai, kad degalinėje jis automobiliu taip manevravo, nes automobilis slydo dėl šlapios ir slidžios degalinės teritorijoje esančios dangos bei nusidėvėjusių automobilio vasarinių padangų ir tokiu būdu jis bandė išvengti atsitrenkimo į degalinės įrenginius atmestini ir vertintini kaip jo siekimas išvengti priešingai teisei padarytos veikos, t.y. administracinės atsakomybės. Duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku eismo sąlygos buvo sudėtingos, o kelio danga prieš įvažiuojant į degalinę buvo slidi, nėra. Ž. Ž. teiginys dėl automobilio dūmingumo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokie jo argumentai neparemti jokia rašytine bylos medžiaga.

Institucijos priimtame nutarime yra aiškiai ir argumentuotai nurodyta, jog pažeidėjo veiksmai laikytini padaryti iš chuliganiškų paskatų, protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas išsamiai, kartu su prie jo pridėtu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame Ž. Ž. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip sukeliantis pavojų žmonių, turto ir eismo saugumui.

ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos LR ATPK IV skirsnyje. LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato LR ATPK 31 str. ir 32 str. Pagal LR ATPK 30² str. 1 ir 3 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Duomenys apie KET pažeidimus (b.l. 18-23) patvirtina, jog skundžiamo nutarimo (b.l. 32) priėmimo metu Ž. Ž. nuo 2009 m. yra 9 kartus baustas už KET pažeidimus (8- už vairavimą transporto priemonės neturint teisės jas vairuoti, o 2012 m. gegužės 24 d. buvo nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 1 d. 750 Lt bauda su teise vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Priimant skundžiamą nutarimą, Ž. Ž. turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, ką ir nutarimą priėmusi laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Institucijos paskirta administracinė nuobauda yra adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui ir pažeidėjo asmenybei, todėl nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas.

Įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes ir ištyręs įrodymus, teismas laiko, jog Ž. Ž. kaltė pagal LR ATPK 124² str. 2 d. kvalifikuota teisingai, Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimas pagrįstas ir teisėtas, paskirta nuobauda atitinka sankcijoje numatytos nuobaudos dydį, dėl to Ž. Ž. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. Ž. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.