- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-512-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- V. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-871-589/2010 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir atsakovo atstovės paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. D. nurodė, kad 2004 m. lapkričio mėnesį jos pažįstamas V. M. pasiskolino iš jos 13 600 Lt miškovežio pirkimui. Atsakovas skolą žadėjo grąžinti per metus laiko, tačiau praėjus metams, pinigų negrąžino. Nurodė, kad pradėjus reikalauti skolos, 2006-03-05 atsakovas parašė skolos raštelį, kuriame nurodė skolos sumą bei tai, kad 2006 m. kovo mėnesį grąžins 1 600 Lt. 2006 metų pabaigoje atsakovas pasiskolino papildomai 400 Lt. Skolinant pinigus šalys susitarė, kad 14 000 Lt skolą atsakovas grąžins 2006 metų pabaigoje, tačiau sutartu terminu grąžino tik 1 600 Lt. Likusios 12 400 Lt skolos gera valia negrąžina, į raginimus nereaguoja. Prašė teismą priteisti iš atsakovo 12 400 Lt, 1 860 Lt palūkanų už trijų metų laikotarpį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jo teiginius pasiskolinus iš ieškovės tik 13 600 Lt ir skolą grąžinus, o atsakovo brolio J. M. parodymus, vertino kritiškai, nes ieškovės teigimu liudytojo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl į jo sąskaitą ieškovės įneštų 5 000 JAV dolerių. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į šalių suinteresuotumą bylos baigtimi ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal savo vidinį įsitikinimą, teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog paskolą ieškovei grąžino ir kad iš jos nesiskolino 400 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad be skolos raštelyje nurodytos 13 600 Lt skolos jis iš ieškovės papildomai pasiskolino ir 400 Lt. Teigia, jog 2006-03-05 surašytame skolos raštelyje 400 Lt suma įrašyta vėliau, pačios ieškovės, šios sumos nesiskolino ir už ją nepasirašė. Nurodo, kad dalį skolos (1 600 Lt) ieškovei grąžino 2006 metų kovo mėnesio pabaigoje, o likusius 12 000 Lt - grąžino prieš Šv.Kalėdas. Teigia, kad skolai grąžinti po 5 000 Lt jam davė motina ir brolis J. M., o 2 000 Lt turėjo savų lėšų ir šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas brolis J. M.. Mano, kad į teismo posėdį ieškovės pasikviesta liudytoja parodymus davė tik iš A. D. žodžių, nes liudytoja nematė nei kiek jis iš ieškovės pasiskolino pinigų, nei kiek jų grąžino. Teigia, kad 2006-04-18 kartu su ieškove investavo pinigus į Lichtenšteino kompanijos NEW IDEA 20 metų investicinę programą. Ieškovė tuo metu perdavė jam 5 000 JAV dolerių įnešti į brolio J. M. sąskaitą bei padaryti tarptautinį pavedimą, nereikalaudama už šiuo perduotus pinigus jokio skolos raštelio. Nurodo, jog pasinaudodama 2006-03-08 paskolos rašteliu A. D. ieškiniu faktiškai reikalauja grąžinti 5 000 JAV dolerių sumą ir nebando investuotos pinigų sumos susigrąžinti per banką. Atsakovas teigia, kad pagal 2006-03-08 skolos raštelį atsiskaitė visiškai, todėl ieškovės A. D. ieškinys yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo V. M. apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindė V. M. pasirašytu paskolos rašteliu. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų – pakvitavimo ar kitokio dokumento, kuris patvirtintų, kad skolą jai grąžino, šio fakto nepatvirtino ir jo liudytojai. Nurodo, jog atsakovas nepagrįstai bando skolos pagal 2006-03-08 skolos raštelį susieti su kitais tarp jos ir atsakovo įvykusiais civiliniais santykiais, kurie neturi nieko bendro su šioje civilinėje byloje nagrinėtais paskoliniais santykiais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.870 straipsnio nuostatas paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei paskolos suma viršija du tūkstančius litų; rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007 ir kt.). Šioje praktikoje taip pat nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t.y., į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Iš byloje esančio 2006-03-05 paskolos raštelio matyti, kad atsakovas V. M. pasiskolino iš ieškovės A. D. 13 600 Lt (b.l.6). Atsakovas pripažįsta jog minėta paskola jam buvo suteikta dar iki paskolos raštelio surašymo ir teigia, kad paskolą 2006 metais grąžino. Be to, neigia, jog A. D. po minėto paskolos raštelio surašymo jam papildomai paskolino dar 400 Lt. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. M. pats surašė 2006-03-05 paskolos raštelį ir jį pasirašė, tuo patvirtindamas, kad iš ieškovės yra gavęs 13 600 Lt. Abi šalys pripažįsta, kad 2006 m. yra grąžinta 1 600 Lt, tačiau teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančius atsakovo teiginius, kad jis yra grąžinęs ir likusią 12 000 Lt skolos dalį, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ši suma ieškovei A. D. yra grąžinta (CPK 178 str.). Iš paskolos raštelio matyti, kad 400 Lt, dėl kurių perdavimo atsakovui tarp šalių yra kilęs ginčas, ieškovės paaiškinimu yra įrašyti jos ranka ir atsakovui paskolinti kelionei į Lenkiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, nutartyse yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Kadangi paskolos raštelyje prie ieškovės įrašytos 400 Lt sumos, kaip paskolintos V. M., nenurodoma kada ši skolos suma atsakovui buvo suteikta ir nėra jo parašo, patvirtinančio šios sumos gavimą, konstatuoti, jog minėto dydžio paskola atsakovui V. M. neginčijamai buvo suteikta, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str.). Be to, ieškovės teiginiai, kad 400 Lt ji atsakovui paskolino ekskursijai į Lenkiją, taip pat jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįsti. Dėl paminėto, atsakovui neigiant šios sumos skolą, daryti išvadą, kad atsakovui buvo suteikta ne tik 2006-03-05 paskolos raštelyje nurodyta 13 600 Lt bet ir 400 Lt paskola, negalima, todėl tenkinti ieškinį šioje dalyje teismui nebuvo pagrindo. Atsakovo teiginius, kad A. D. iš jo reikalauja pinigų sumos, įneštos į jo brolio J. M. sąskaitą kolegija vertina kritiškai, nes pats V. M. nurodo, kad minėtas lėšas ieškovė turi galimybę atgauti pateikus prašymą bankui, be to, 5 000 JAV dolerių buvo pervestos į brolio, o ne atsakovo sąskaitą. Duomenų, kad A. D. jį apkalba, atsakovas nenurodė.
Kadangi atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis yra grąžinęs A. D. likusią 12 000 Lt skolą, kolegija daro išvadą, kad atsakovo V. M. prievolė pagal 2006-03-05 paskolos raštelį nėra pilnai įvykdyta (CPK 178 str., 185 str., CK 6.65 str. 1 d., 2 d.). V. M. savalaikiai neįvykdžius įsipareigojimų, iš jo priteistinos įstatymo numatytos palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.).
Konstatavus, jog 400 Lt sumos atsakovui paskolinimo faktas leistinais įrodymais byloje nėra nepatvirtintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, iš atsakovo priteistos skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų dydis mažintini.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos bei išlaidos valstybės naudai už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo atsakovas yra atleistas, priteistini iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalimi (88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 3 d., 99 str. 2 d.; b.l. 2, 6, 7, 31, 32, 34, 67, 70, 71).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kodekso teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt (dvylika tūkstančių Lt) paskolos, 1 800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Lt) palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 12 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 416 Lt žyminio mokesčio, 1 067 Lt atstovavimo išlaidų, 194 Lt išlaidų antstolio pagalbai apmokėti, viso 1 677 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis Lt ) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 18 Lt (aštuoniolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika Lt) valstybės naudai už pirmosios instancijos teisme atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 291 Lt (du šimtus devyniasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovės A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 66 Lt (šešiasdešimt šešis Lt) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 12 Lt (dvylika Lt) už apeliacinės instancijos teisme atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630) valstybės naudai.