Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2013 m. sausio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2013 m. liepos 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2014 m. vasario 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2014 m. vasario 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2015 m. balandžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2016 m. gruodžio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

7) 2017 m. gegužės 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – subendrinta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi; galutinė bausmė - 23 paros arešto ir 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda;

8) 2018 m. rugsėjo 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

9) 2019 m. rugsėjo 02 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams (2021 m. kovo 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumai neišnykę),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje R. B. konstatuota: nustatyta nubrozdinimai kakle, krūtinėje, pilve, dešiniojo IX šonkaulio lūžis. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vidaus organų plyšimai įtariami, nepatvirtinti specialiais tyrimais ir (arba) operacijos metu (chirurginiu būdu), todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą vidaus organų plyšimai nekvalifikuojami (1 t., b. l. 47-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad N. D. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė - galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas; kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas; krūtinės ląstos sumušimas - nustatytos remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl ankščiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu (Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujanti turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę) galima teigti, kad N. D. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (1 t., b. l. 68-69).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis VOLVO XC 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. D.. Automobilis draustas UAB „Ergo Lietuva“, galiojanti techninė apžiūra. Automobilio apgadinimai: priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis (1 t., b. l. 20-21).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. B. (1 t., b. l. 82).

Draudimo AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje rašte nurodyta, kad R. B. buvo apskaičiuota 2 000 Eur dydžio draudimo išmoka (neturtinė žala) (1 t., b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje V. B., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y., pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinimas pasitvirtino pilnoje apimtyje. Tai, kad V. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kuriais visiškai prisipažino nusikaltęs, pergyvena ir gailisi. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. B. parodymais, liudytojų N. D., A. A., L. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei kitais pirmiau aptartais faktiniais bylos duomenimis.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Bylos duomenimis jis 2022 m. gegužės 26 d. apie 12.30 val. kartu su savo broliu G. B., jo sutuoktine R. B. ir savo drauge A. A. važiavo jo mamos L. B. automobiliu VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno į Prienus pro Rokus. Automobilį vairavo jis, buvo blaivus, įgijęs teisę vairuoti automobilį. Automobilį vairavo iki lenkimo apie 70 km/h greičiu. Važiuojant keliu, priekyje jo, jo važiavimo juosta, važiavo du lengvieji automobiliai, nusprendė juos aplenkti. Priešpriešinio eismo juosta automobiliai nevažiavo. Pradėjo lenkti. Ar toje vietoje buvo koks nors kelio ženklas, ribojantis lenkimą, nematė. Kai pralenkė vieną automobilį, antras automobilis buvo maždaug nuo šio apie 30 metrų atstumu. Lenkimą tęsė toliau, norėjo lenkti ir kitą automobilį. Jis nematė ar šio automobilio vairuotoja rodo kairį posūkio signalą. Važiuojant toliau pamatė, kad šis automobilis suka į kairę ir, jam beveik užsukus visam į kairėje pusėje esantį kelią, priartėjo prie jo. Tuo metu tas automobilis, kurį lenkė pirmą, susilygino su juo. Jam nebuvo kaip išvengti susidūrimo. Jis stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau sustoti nepavyko ir savo automobilio priekine dalimi trenkėsi į automobilio, sukančio į kairę, kairį galinį kampą. Po eismo įvykio R. sakė, kad jai skauda šoną, kiti keleiviai ir jis pats nesusižalojo. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis neįsitikino, kad lenkimui eismo juosta yra laisva ir kad lenkimą daro sankryžoje. Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais duomenimis: nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. apie 12 val. kartu su savo vyru G. B., jo broliu V. B. ir jo sugyventine A. važiavo iš Kauno automobiliu VW GOLF į jos namus, esančius Prienuose. Automobilį vairavo V. B.. Jiems važiuojant apie 12.30 val., tiksliai kurioje vietoje pasakyti negali, matė, kad V. lenkia automobilį, tačiau kas vyksta priekyje ji nežiūrėjo. Ir tada pajautė smūgį. Smūgis buvo priekine automobilio dalimi. Į kokį automobilį jie atsitrenkė, ji nematė. Jai skaudėjo dešinį šoną, pilvą. Praėjus keturioms dienoms ji kreipėsi į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatė šonkaulio lūžį. Dėl kokios priežasties įvyko šis eismo įvykis, pasakyti negali, nes kas vyko priekyje automobilio ji nematė, nes nežiūrėjo. Ji V. B. jokių pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, su ja susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Liudytoja A. A. parodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. apie 12.30 val. ji kartu su savo sugyventiniu V. B., jo broliu G. B. ir jo sutuoktine R. B. automobiliu VW GOLF važiavo iš Kauno į Prienus. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo V. B.. Ji kelio nesekė, kokiu greičiu vairavo V. automobilį, nežino. Važiuojant keliu pajautė smūgį priekine automobilio dalimi. Tiksliai vietovės, kurioje įvyko avarija, pasakyti negali, tačiau matė, kad ten yra sankryža. Ji eismo įvykio metu nesusižalojo ir jokių pretenzijų V. B. neturi. Liudytoja N. D. parodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. apie 12.30 val. ji viena jai priklausančiu automobiliu VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini), į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) jai reikėjo sankryžoje sukti link (duomenys neskelbtini). Iki šios sankryžos ji važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Jai važiuojant minėtu keliu paskui ją važiavo džipas. Artėdama prie sankryžos mažino savo važiavimo greitį, įjungė kairį posūkio signalą likus iki sankryžos apie 150 metrų. Ir kai privažiavo prie sankryžos, kurioje jai reikėjo sukti į kairę, pristabdė savo vairuojamą automobilį, suko į kairę. Jai baigus užsukti staiga pajautė smūgį į savo automobilio galinį kairį kampą. Nuo smūgio jos automobilį apsuko ir sustojo jis prie dešinio kelio krašto, priekiu link pagrindinio kelio. Kai po eismo įvykio išlipo iš savo automobilio, pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies stovi automobilis VW GOLF, kurio visas priekis sudaužytas. Matė, kad šį automobilį vairavo vyriškis. Atvykę medikai ją ir moterį iš automobilio VW GOLF išvežė į ligoninę. Jai skaudėjo galvą, krūtinę, kairį petį. Ji, sukdama į kairę nematė, kad būtų kas tuo metu ją lenkęs. Kai ji suko į kairę, tai matė, kad paskui važiavęs džipas irgi stabdo, reiškiasi šis matė, kad ji rodo kairį posūkio signalą. Liudytoja L. B. parodė, kad automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu ir priklauso jai. 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje, galėjo būti gegužės 26 d., ji leido savo sūnui V. B. naudotis jos automobiliu VW GOLF. Apie tai, kad jos sūnus, vairuodamas jai priklausantį automobilį VW GOLF, įvykdė eismo įvykį, pranešė A.. Sūnus jai sakė, kad jis lenkė automobilį ir su juo susidūrė. Tiksliai kaip įvyko eismo įvykis, pasakyti negali, nes nežino. Savo sūnui V. B. dėl apgadinto automobilio jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Pagrindinis kelias yra Prienų gatvė, kuri yra kelio (duomenys neskelbtini) atkarpa. Vytauto gatvė yra šalutinis kelias, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, minėta gatvė yra kairėje pusėje. Tai nereguliuojama nelygiareikšmė sankryža. Ši sankryža, važiuojant Prienų gatve nuo (duomenys neskelbtini), pažymėta kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Protokole užfiksuota yra užfiksuotos eismo įvykyje dalyvavusių apgadintų automobilių stovėjimo padėtys. Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilį VOLVO XC 90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. B.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. B. nustatyta nubrozdinimai kakle, krūtinėje, pilve, dešiniojo IX šonkaulio lūžis. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. B. 2022 m. gegužės 26 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) sankryžoje su Vytauto gatve, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 140.1 punktą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu R. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris patvirtintas specialisto išvada, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-120/2007 ir 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-606/2006).

Kaip jau minėta, teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų BK 38 straipsnio nuostatų taikymui, būtent nėra pagrindo vienareikšmiškai manyti, kad V. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltininkas bei nukentėjusysis susitaikė, atsiprašė, nukentėjusioji atleido, pretenzijų nereiškia, įvykdytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, tačiau vien šios aplinkybės savaime niekaip nenulemia kategoriškos išvados darymo, kad V. B. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar aptariama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga egzistuoja, privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius teistumus ir kaltininko padarytus administracinės teisės pažeidimus. Iš kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad, nepaisant to, kad ši nuskalstama veika priskirtina neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis praeityje buvo eilę kartų teistas ne tik už tyčines nusikalstamas veikas, bet ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (1 t., b. l. 134-142), kas suponuoja išvadą, kad iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir rodo, kad ankstesnis elgesys nebuvo atsitiktinis bei liudija neteisėto elgesio praeityje dažnumą. Šiuo atveju V. B. nusikalto praėjus ne itin ilgam laiko tarpui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, kas taip pat leidžia abejoti, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo (1 t., b. l. 144-145) matyti, kad kaltinamasis du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šią nusikalstamą veiką padarė elgdamasis nerūpestingai, turėdamas nedidelį vairavimo stažą, kas rodo, kad nėra besąlygiškai linkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Kita vertus, svarbu paminėti ir tai, kad šiuo atveju kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, kuri yra jo brolio žmona. Natūralu, kad artimais ryšiais sietini asmenys, nukentėjusiajai, kaip nustatyta bylos duomenimis, draudimo įstaigai atlyginus 2 000 Eur neturtinę žalą, ši pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, todėl ir ši aplinkybė svarbi BK 38 straipsnio nuostatų taikymo analizei 2 punkto aspektu. Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog visų būtinų sąlygų BK 38 straipsnio taikymui nėra, todėl skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šią veiką numatyta bausmės rūšis.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 281 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), jis vairavo blaivus, turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis praeityje devynis kartus teistas, paskutinis procesinis sprendimas jo atžvilgiu priimtas buvo 2019 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. kovo 24 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, penkių pastarųjų metų laikotarpyje baustas du kartus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2021 m. rugsėjo 9 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį – 20 Eur bauda, 2021 m. vasario 11 d. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį – pareikšta žodinė pastaba (1 t., b. l. 144-145). V. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškas, nuoširdžiai dėl to gailisi, pažadėjo, jog stengsis, kad ateityje tai nepasikartotų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). V. B. yra jauno ir darbingo amžiaus (1 t., b. l. 147-148), sveikatos problemų neturi, priešingų duomenų byloje nėra pateikta, dirba ir gauna pajamas pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (2 t., b. l. 17), jis psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 152). V. B. jokių kitų iš neigiamos pusės charakterizuojančių davinių, per daugiau nei metus baigus registraciją probacijos įstaigoje, nėra gauta. Nukentėjusiajai specialisto išvada nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis, įvykio pasekoje sunkių liekamųjų reiškinių nėra. Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė (2 t., b. l. 18), ši pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašo švelnesnės bausmės. Visos šios aplinkybės teismo vertintinos bausmės individualizacijos kontekste, todėl tikslu ne tik nubausti, bet ir pataisyti nusikaltusį asmenį, kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmės rūšis, nesusijusi su asmens laisvės varžymu – bauda, kurios dydis nustatytinas vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis baudos už neatsargią nusikalstamą veiką nuo 20 iki 750 MGL dydį. Manytina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą, nukentėjusiosios poziciją ir kt., paskirtoji bausmė užtikrins bausmės paskirties ir teisingumo principų įgyvendinimą ir nebevaržys asmens labiau nei to reikia (BK 40 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2022 m. liepos 5 d. vyresniosios tyrėjos V. B. nutarimu V. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 175-176), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra kompaktiniai diskai, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, įvykio vietos nuotraukos, fiksuojantis modelis, kurie prijungti prie 2022 m. gegužės 6 d. užduoties atlikti vaizdo tyrimą, foto ir video įrašai (1 t., b. l. 87, 9), perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla įsiūtame voke Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus, nuosprendžiui įsitesėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio baudą.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus, perduotus teismui kartu su baudžiamąja byla įsiūtame voke (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

V. B. išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Kaltinamajam V. B. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.