- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-714-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00175-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Skolininkas
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Datersa“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė D. G., skolininkės sutuoktinis K. G. ir antstolė Ramunė Damulienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja – išieškotoja UAB „Datersa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, jog skolininkei D. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jos sutuoktinio K. G. gaunamų pajamų.
1.1. Nurodė, kad antstolė Ramunė Damulienė vykdo išieškojimą išieškotojos UAB „Datersa“ naudai iš skolininkės D. G. pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2016 m. rugsėjo 8 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1651-842/2016 dėl 4 000,15 Eur skolos ir 1 492,66 palūkanų. Antstolė nustatė, jog skolininkė D. G. ir K. G. sudarę santuoką nuo (duomenys neskelbtini), Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie skolininkės ir jos sutuoktinio sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį. Patvarkymu Nr. S-23-167-31827, surašytu 2023 m. gruodžio 22 d., antstolė išieškotojai pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkei D. G. priklauso ½ dalis sutuoktinio K. G. gaunamų pajamų.
2.1. Teismas nustatė, kad priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė nustatė, kad skolininkė D. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. G., todėl 2023-12-22 patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, taip pat pasiūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkė į šį siūlymą nesureagavo.
2.2. Kadangi bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, kreditorinių reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio turto, nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų nustatę kitokį, nei pagal įstatymus preziumuojamą, turto teisinį režimą, skolininkės sutuoktinis gauna pajamų iš darbo teisinių santykių, preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, todėl teismas sprendė, jog skolininkės D. G. sutuoktinio K. G. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkei priklauso ½ dalis šio darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė (skolininkė, suinteresuotas asmuo) D. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos UAB „Datersa“ prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Vykdomasis raštas buvo išduotas dėl skolos ir palūkanų priteisimo bankrutavusios D. K. individualios įmonės naudai, kuri buvo įregistruota dar 1993-08-03, o likviduota 2006-02-13, t. y. dar prieš 5 metus iki santuokos su K. G. sudarymo. Taigi, skola susikaupė dar iki santuokos sudarymo, sutuoktinis niekada negavo jokios naudos, santuokos metu nebuvo gauta jokių lėšų iš įmonės, kuri buvo likviduota dar iki santuokos sudarymo, todėl prievolė negali būti traktuojama kaip bendroji sutuoktinių prievolė. Kreditorė neįrodė, kad prievolė yra ne asmeninė, o solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė.
3.2. Teikiant pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo nebuvo laikomasi išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto eilės tvarkos, nes asmeninės prievolės pirmiausia turi būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto, ir tik jei tokio turto nepakanka, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Šiuo atveju nebuvo pateikti dokumentai, kad nėra galimybės išieškoti skolos iš pačios skolininkės D. G., kuri kiekvieną mėnesį gauna senatvės pensiją ir turi individualios veiklos pažymą, gauna iš šios veiklos pajamas.
Atsiliepimas
3.3. Apie teismo priimtą nutartį suinteresuotas asmuo K. G. nieko nežinojo ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą bei taip realizuoti teisę į teisminę gynybą.
4. Pareiškėja UAB „Datersa“, suinteresuoti asmenys K. G. ir antstolė Ramunė Damulienė atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos UAB „Datersa“, kuri yra apeliantės - skolininkės D. G. kreditorė - prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje kartu su sutuoktiniu K. G. nuosavybėje (gaunamose pajamose) nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmiausia prie bylos prijungtini apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – jos ir K. G. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos liudijimas bei 2024-01-26 Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie D. K. individualią įmonę, kadangi apeliantei turi būti suteikta teisė įrodinėti atskirajame skunde nurodomas faktines aplinkybes, pateikti dokumentai gali būti teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl atskirajame skunde nurodomų argumentų (ne)pagrįstumo, šių dokumentų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliantė neturėjo objektyvios galimybės šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi išieškotojos UAB „Datersa“ pareiškimas teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2024-01-24, ir tą pačią dieną buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o pranešimas apeliantei apie bylą bei teismo nutarties kopija buvo išsiųsti 2024-01-25 ir 2024-01-26 dienomis, t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
9. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad antstolės R.Damulinės vykdomojoje byloje Nr. 0167/16/01244 išieškoma iš skolininkės D. G. išieškotojos (kreditorės) UAB „Datersa“ naudai skola pagal Utenos apylinkės teismo 2016-09-08 išduotą vykdomąjį raštą c.b. Nr. 2-1651-842/2016 dėl 4 000,15 Eur žalos, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš D. G. bankrutavusios D. K. individualios įmonės naudai, kuri vėliau buvo pakeista išieškotoja UAB „Datersa“, laikytina asmenine skolininkės D. G. prievole.
10. Kita vertus, LR CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis, o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju vykdytina prievolė ir laikytina asmenine D. G. prievole, tačiau išieškoti iš jos turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje, dalies įstatymas nedraudžia, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų ir įrodymų, jog prievolė susiformavo ir atsirado iki santuokos su K. G. sudarymo: Utenos apylinkės teismo sprendimas už akių c.b. Nr. 2-1651-842/2016 dėl skolos priteisimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir pradėta vykdomoji byla, buvo priimtas 2016-07-28, t. y. po santuokos su K. G. sudarymo, o kaip matyti iš šio sprendimo turinio, D. Č., kaip bankrutavusios D. K. individualios įmonės savininkės, subsidiari prievolė kildinama iš Panevėžio apygardos teismo 2016-05-09 nutartimi patvirtinto D. K. individualios įmonės kreditorinio (VSDFV Utenos skyriaus) reikalavimo (skola VSDFV biudžetui 2016-01-01 dienai), tuo tarpu pati individuali įmonė, nors ir buvo įsteigta 1993 metais, tačiau bankrutuojančios įmonės statusą įgijo, likviduota dėl bankroto ir išregistruota buvo tik 2017 metais.
11. Lietuvos Respublikos CPK 666 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
12. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad skolininkės sutuoktinio K. G. gaunamos iš darbo santykių pajamos laikytinos bendrąja jo ir skolininkės D. G. jungtine nuosavybe, byloje nėra, apeliantė neteigė ir neįrodinėjo priešingai.
13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atmestini, kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog esant asmeninei jos prievolei, išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą / atitinkamą skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. jo sutuoktinio gaunamose pajamose iš darbo santykių.
14. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų taip pat akivaizdu, kad skola iš skolininkės D. G. nėra išieškoma itin ilgą laiko tarpą, kadangi vykdomasis raštas buvo išduotas dar 2016-06-08, skolininkė nepateikė duomenų ir įrodymų, jog egzistuoja reali galimybė išieškoti dar prieš 8 metus priteistą ir iki šiol nepadengtą skolą iš kokio nors asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio turto (kad apskritai tokį turtą turi) ar pačios skolininkės gaunamų pajamų (nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie pačios skolininkės gaunamas iš individualios veiklos ar pensijos pajamas, jų dydį, laikotarpius ir pan.), byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad skolininkė vykdymo proceso metu būtų teikusi antstolei ar teismui kokius nors su tuo susijusius prašymus, skundus ir pan., todėl atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl išieškojimo iš turto eiliškumo pažeidimo.
15. Pagaliau, nėra pagrindo pritarti ir apeliantės argumentams dėl suinteresuoto asmens – jos sutuoktinio K. G. procesinių teisių nagrinėjamoje byloje pažeidimo, kadangi: pirma, pats suinteresuotas asmuo, neabejotinai būdamas informuotas apie teismo procesą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį (procesiniai dokumentai jam išsiųsti 2024-01-24, 2024-01-25 ir įteikti 2024-01-27, 2024-02-08; apie teismo procesą neabejotinai žinoma jo sutuoktinei D. G.), pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė, jokių prieštaravimų ir savo pozicijos ginčo klausimu nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui; antra, absoliutus pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo pritaikymo (šiuo atveju - nepanešimo dalyvaujančiam byloje asmeniui apie teismo procesą) pagal CPK 338 str., 329 str. 3 d. 1 p. egzistuotų tik tada, kai pats toks asmuo (šiuo atveju K. G.) šia aplinkybe remtųsi savo atskirajame skunde.
16. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aptartam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl galimybės nustatyti skolininkei D. G. priklausančią jos sutuoktinio K. G. gaunamų pajamų dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas vykdomojoje byloje bei atitinkamai tenkino pareiškimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.