Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios D. K. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus L. P., ieškinį atsakovei D. G. dėl išieškojimo iš asmeninio turto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. liepos 12 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatas, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2016 m. kovo 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį (b. l. 3, 4), 2016 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį (b. l. 5), 2016 m. gegužės 20 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį (b. l. 6, 7), 2016 m. kovo 30 d. pranešimą atsakovei (b. l. 8), Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašą (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovo ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Remiantis teisės aktų nuostatomis, įmonės vadovas įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti vadovo civilinei atsakomybei.

Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.110 straipsnis), kartu – neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 2 str. 1 d.). Taigi individuali įmonė kaip kiekvienas juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 str. 1 d.). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (IĮĮ 8 str., CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas, jo teises ir pareigas nustato CK, IĮĮ bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovui D. K. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, o įmonės valdymo organas (šiuo atveju atsakovas – įmonės savininkė) buvo įpareigota per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, įmonės antspaudą ir visus dokumentus. Atsakovė D. G. (buvusi pavardė – K.) per teismo nustatytą laiką nepateikė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, įmonės turto ir duomenų apie asmeninį turtą. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi bankrutuojančios D. K. individualios įmonės savininkei D. G. buvo paskirta bauda už Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties nevykdymą. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios D. K. individualios įmonės kreditorius bei jo finansinis 4 000,15 EUR dydžio reikalavimas. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi yra konstatuota, kad D. K. individuali įmonė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Remiantis CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bankrutuojančiai D. K. individualiai įmonei neturint turto, kurio užtektų individualios įmonės prievolėms, t. y. 4000,1 EUR kreditoriniams reikalavimui, įvykdyti, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis), t. y. atsakovė, individualios įmonės savininkė D. G.. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovui priteistina 4 000,15 EUR suma kreditoriniam reikalavimui įvykdyti (CK 2.50 straipsnis, 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. birželio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 120,00 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškinio padavimo metu ieškovas buvo atleistas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 8 p., 96 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo bankrutavusios D. K. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus L. P., naudai 4 000,15 EUR (keturis tūkstančius 15 ct) žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 000,15 EUR sumą nuo 2016 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,00 EUR žyminio mokesčio (įmoka turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 str. nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.