- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-08
- Bylos Nr.
- II-1339-331/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01011-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pažeidėjas
- M. T.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau ? Vilniaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2010 m. birželio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. T. už tai, kad jis 2010-06-28 9 val. 00 min., Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 202 punkto reikalavimą (b. l. 8).
Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-06-28 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d. padarymą skyrė 100 Lt baudą (b. l. 9).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su paskirta nuobauda, M. T. pateikė skundą (b. l. 2?3) Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašo panaikinti administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2010-06-28 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde paaiškino, kad pildant protokolą ir nutarimą buvo pažeisti 2009-03-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. V-5-192, 2004-06-16 įsakymas Nr. V-279, 2007-06-04 įsakymas Nr. 5-V-375, nesilaikyta dokumentų surašymo tvarkos, nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo vieta.
Per teismo posėdį M. T. prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti skunde išdėstytais argumentais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti ant netinkamų blankų.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. M. T. paskirta minimali įstatymu paskirta nuobauda.
M. T. apeliuoja į tai, jog pildant protokolą ir nutarimą buvo pažeisti 2009-03-16 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. V-5-192, 2004-06-16 įsakymas Nr. V-279, 2007-06-04 įsakymas Nr. 5-V-375, nesilaikyta dokumentų surašymo tvarkos, nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo vieta. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar institucija tinkamai įformino administracinį teisės pažeidimą, ar turėjo pakankamai įrodymų patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį už KET reikalavimų pažeidimus.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 8) ir nutarimą (b. l. 9), teismas nesutinka su administracinė atsakomybėn patraukto asmens argumentais, kad protokolas ir nutarimas surašyti pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-16 įsakymo Nr. V-5-192 6 ir 10 punkto reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso 260 straipsnyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, o 286 straipsnyje numatyti reikalavimai nutarimui. Pagal ATPK 260 straipsnio reikalavimus, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pražymima protokole.
Pagal ATPK 286 straipsnio reikalavimus nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.
Taigi teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašyti nepažeidžiant teisės aktų normų reikalavimų, juose akivaizdžiai ir aiškiai nurodyti visi reikalavimai numatyti ATPK 260 ir 286 straipsniuose. Iš šių procesinių dokumentų matyti, kad M. T. surašant šiuos dokumentus dalyvavo, juose pasirašė, dokumentų nuorašus gavo. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nustatytomis aplinkybėmis, kad jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, pažeidimą pripažino, dėl jo gailėjosi. Policijos pareigūnai teisme buvo apklausti kaip liudytojai pažeidimo aplinkybių neprisiminė dėl didelio darbo krūvio, nes kiekvieną dieną įformina pakankamai daug asmenų pažeidusių KET reikalavimus, tačiau pažymėjo, kad jeigu asmuo neginčija padaryto pažeidimo jam surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vietoje priimamas sprendimas nutarimu skirti nuobaudą. Šiuo atveju buvo būtent taip pasielgta.
Byloje esančių įrodymų visuma, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 8), policijos pareigūnų D. O. ir A. D. paaiškinimai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas patvirtina, kad 2010-06-28 vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais pažeidė KET 202 punkto reikalavimą, draudžiantį važiuoti automobiliu neužsisegus saugos diržo. Šiais veiksmais jis pažeidė imperatyvius KET 202 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. Pagal Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 5 dalį, automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai privalo juos užsisegti, išskyrus tuos atvejus kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tam tikros išimtys. Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį kelių eismo saugumui ir asmens saugumui kelyje, todėl Europos Taryba 1991 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 91/671/EEB „Dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo“. Veronos deklaracijoje yra skelbiama, kad turi būti skatinama griežčiau vykdyti kelių eismo taisykles, kurių analizė atskleidžia, jog jos turi didžiausią poveikį mažinant eismo įvykių skaičių ir jų padarinių sunkumą, t. y. griežčiau reikalauti naudoti saugos diržus ar dėvėti šalmus, nepaisant kad šie reikalavimai iš pradžių gali pasirodyti nepopuliarūs. Saugos diržus privaloma užsisegti nepriklausomai nuo metų laiko, važiuojama mieste ar kaime, greitkelyje ar vietinės reikšmės keliu, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuojama. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi. Šis Taisyklių reikalavimas yra labai reikšmingas, nes padeda išvengti skaudžių eismo įvykių pasekmių.
Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai (ATPK 297 str.). Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, nes jis nepateikė teismui jo atsakomybę lengvinančių kitų įrodymų. Pagal ATPK 20 straipsnį „Nuobaudos skyrimo tikslai“, administracinė nuobauda skiriama siekiant nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl paskirtoji nuobauda yra pati tinkamiausia.
Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti M. T. skundo ir panaikinti Vilniaus apskr. VPK nutarimą skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,
nutarė:
Vilniaus apskrities VPK 2010-06-28 nutarimą, kuriuo M. T. paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.