Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. S. ir A. L., trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2019 m. vasario 1 d. atlikus grėsmės lygio vertinimą ir specialistams nustačius, kad šeimos aplinkoje iškilo realus pavojus vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei bei konstatavus antrąjį grėsmės lygį, N. L. ir J. L. buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti biudžetinės įstaigos (toliau ir – BĮ) Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus iš atsakovų. 2019 m. vasario 12 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vaikams buvo nustatyta laikinoji globa BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Siekiant, kad tėvų ir vaikų emocinis ryšys nenutrūktų, tėvai buvo įpareigoti lankyti vaikus, tačiau nepaisant to, šie įpareigojimai buvo vykdomi vangiai. 2019 m. birželio 4 d. buvo gauta informacija apie A. L. pasikeitusią gyvenamąją vietą. Vyras nepranešė apie išvykimą ir planuojamą persikraustymą į kitą miestą bei nepaliko kontaktų. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu buvo laikinai apribota atsakovų tėvų valdžia vaikų J. L. ir N. L. atžvilgiu. Iš Atsakovų buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta nepilnamečių vaikų nuolatinė globa. Vaikų nuolatiniu globėju/rūpintoju tapo BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.

4. Ieškovas pažymėjo, jog nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovų šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o nuo 2019 m. birželio 30 d. šeimai taikyta atvejo vadyba.

5. Nepilnamečių vaikų globos peržiūros metu globos įstaigos atstovai pažymėjo, kad su įstaigos specialistais atsakovai niekada nebuvo suinteresuoti palaikyti ryšio, nerodė iniciatyvos bendrauti, nesidomėjo savo vaikų gerove, jų pasiekimais moksle. Pasak vaikų globėjo, tėvai nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaikais net nuotolinio ryšio priemonėmis. Globėjai akcentavo, kad anksčiau telefoniniai pokalbiai su tėvais buvo inicijuojami bendruomeninių globos namų specialistų pastangomis arba pačių vaikų noru. Globėjai pastebi, kad pastaruoju metu, vaikai patys nerodo noro bendrauti su tėvais, neskambina jiems, nerodo iniciatyvos bendrauti. 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras informavo, kad atsakovai su vaikais nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko ir priteisto išlaikymo neteikia. 2022 m. balandžio 6 d. globojamų vaikų aplankymo metu buvo nustatyta, kad vaikams globos įstaigoje sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis ir mokytis. Vaikų gyvenamosios patalpos yra sutvarkytos, erdvios, pritaikytos pagal vaikų amžių bei poreikius. Bendravimo metu vaikai nurodė, kad jiems globos įstaigoje patinka, čia jie gerai jaučiasi bei gerai sutaria su šeimynoje gyvenančiais vaikais ir auklėtoja.

6. Kaip nurodyta ieškinyje, nuo terminuoto atsakovų tėvų valdžios apribojimo esminių teigiamų pokyčių neįvyko ir nevyksta. Atsakovai tėvų valdžios vaikų atžvilgiu nevykdo – su vaikais nebendrauja, nedalyvauja vaikų auklėjime, neteikia priteisto išlaikymo, į teismą dėl tėvų valdžios terminuoto apribojimo panaikinimo nesikreipė. Atsižvelgiant į esamą situaciją buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl atsakovų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vaikų J. L. ir N. L. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinė, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Tėvai neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams. CK 3.180 straipsnis numato sąlygas, kad esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada tėvų valdžia ribojama, t. y. kai tėvas ar motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaikais, rūpinimosi jų materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą.

9. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Nustačius laikiną tėvo valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis tėvo/motinos elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs tėvų moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant sugrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovai nepakankamai dalyvauja sūnaus auklėjime. Atsakovai faktiškai atsisako savarankiškai auginti vaiką. Nuo laikino tėvo valdžios apribojimo padėtis atsakovų šeimoje nepasikeitė – J. L. ir N. L. ir toliau gyvena Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Atsakovai sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auginti vaikus, faktiškai nedalyvauja vaikų auklėjime. Atsakovai tokiu savo elgesiu neįgyvendina tėvų valdžios. Skyriaus, įvertinęs J. S. ir A. L. gyvenimo būdo pokyčius po laikino tėvų valdžios apribojimo, daro išvadą, kad laikinai apribojus tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, atsakovai jokių pastangų nedėjo keisti gyvenimo būdo, nusišalino nuo pareigos auklėti, prižiūrėti vaikus. Skyrius mano, kad galimybės tikėtis pokyčių ateityje nėra, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą laikiną tėvų valdžios apribojimą atsakovų atžvilgiu, pakeisti į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

10. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

11. Ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad nuo laikino tėvo valdžios apribojimo (2020 m. rugpjūčio 10 d.) praėjo daugiau nei pusantrų metų, į tai, kad vaikams nėra galimybių grįžti pas tėvus, į tai, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir tai, kad atsakovai įstatyme įtvirtintų tėvo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo – negyvena kartu su vaikais, nesirūpina vaikų kasdieniniais poreikiais, sveikata, ugdymu, vadovaujantis CK 3.180 straipsnio nuostatomis atsakovams prašo taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovų elgesys ir požiūris į vaikus pasikeis, atsakovai nėra motyvuoti ir suinteresuoti susigrąžinti vaikus savo priežiūrai.

12. 2022 m. balandžio 25 d. teisme gautas trečiojo asmens BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro atstovės atsiliepimas, kuriame prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad tėvai A. L. ir J. S. yra visiškai nusišalinę nuo savo kaip tėvų pareigų atlikimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Su vaikais jokio ryšio nepalaiko, priteisto išlaikymo neteikia. Savo vaikų globos įstaigoje nelanko ir niekaip neprisideda prie jų išlaikymo. Vaikai beveik niekada nekalba apie savo tėvus. Su krizių centro specialistais J. S. ir A. L. jokių ryšių nepalaiko ir nesikreipia informacijos dėl N. ir J. L.

13. 2022 m. liepos 25 d. teisme gautas atsakovų J. S. ir A. L. atstovės advokatės Renatos Janušytės atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog atsakovai su advokate nesusisiekė, su atsakovais susiekti telefonu ar el. paštu taip pat nėra galimybių, atsakovės J. S. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) taip pat rasti nepavyko, todėl prašė teismo priimti sprendimą, atitinkantį geriausius nepilnamečių vaiku? interesus.

14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad po laikino tėvų valdžios apribojimo atsakovai yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros, ši situacija nepasikeitė. Vaikai nuo 2019 m. vasario mėnesio gyvena globos įstaigoje – BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. Vaikai globos įstaigoje jaučiasi gerai ir nori ten gyventi. Jokių teigiamų pokyčių iš atsakovų pusės nėra, todėl prašo neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią.

15. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė priimti sprendimą atsižvelgiant tiek į vaikų interesus, tiek į vaikų nuomonę, kad globos namuose jiems gyventi yra gerai, kad vaikai su tėvais nebendrauja. Atstovė taip pat nurodė, kad susisiekti su atsakovais neturėjo galimybės.

Ieškinys tenkintinas.

16. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

17. Nustatyta, kad nepilnamečių J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) motina yra J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvas – A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus J. L. ir N. L. iš tėvų J. S. ir A. L. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota atsakovų tėvų valdžia vaikų J. L. ir N. L. atžvilgiu, vaikų gyvenamoji vieta laikinai nustatyta BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre, iš atsakovų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nepilnamečiams vaikams J. L. ir N. L. nustatyta nuolatinė globa ir vaikų globėju paskirtas BĮ Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras. Iš Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro 2022 m. spalio 29 d. pranešimo matyti, jog nepilnamečių tėvai nebendrauja su vaikais, jokio ryšio nepalaiko, nemoka vaikams priteisto išlaikymo. Visa tai rodo, kad tėvai nededa pastangų atkurti ryšį su vaikais, nepilnamečių vaikų neišlaiko bei toliau vengia atlikti savo pareigas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

18. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų (tėvo ir motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.

19. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovai ilgą laiką nevykdo savo, kaip tėvų pareigos nepilnamečiams vaikams J. L. ir N. L. – jų neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, neteikia išlaikymo, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį tėvų bei vaikų ryšį, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovai ketina keisti savo elgesį vaikų atžvilgiu. Teismas tokį atsakovų elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

20. Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškintina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai išspręsti 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu.

22. Kaip matyti iš byloje esančių 2022 m. balandžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) motinos valdžią nepilnamečių vaikų J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir N. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.