Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Dainorai Gintautei Bačėnienei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Administracinio nusižengimo protokolas D. N. buvo surašytas už tai, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) patikrinus organizuotą ir vykdytą medžioklę su varovais (medžioklės lapas Nr. 47), medžiotojas D. N. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su R. P. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu), tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės) 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje

2. Administracinio nusižengimo protokolas R. P., buvo surašytas už tai, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) patikrinus organizuotą ir vykdytą medžioklę su varovais (medžioklės lapas Nr. 47), medžiotojas R. P. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su medžiotoju D. N. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu), tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną D. N. ir R. P. atžvilgiu nutraukė, konstatuodami, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, taip pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

4. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą skiriant D. N. ir R. P. nuobaudas, numatytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

4.1. Skunde nurodė, jog skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant ANK 567 straipsnio ir 290 straipsnio nuostatas. Institucijos teigimu 2018 m. balandžio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas D. N. atžvilgiu ir 2018 m. balandžio 3 d. administracinio nusižengimo protokolas R. P. atžvilgiu atitinka visus ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad D. N. ir R. P. surašyti protokolai yra identiški, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ANK 609 straipsnio 1 dalyje nėra reikalavimo dėl rašymo stiliaus ar kalbos struktūros ypatumų. Institucijos įsitikinimu, protokolų identiškumas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad protokolai neatitinka ANK 290 straipsnio 1 dalies reikalavimų. D. N. ir R. P. atžvilgiu, protokolų identiškumas nepaneigia juose nurodytų objektyviųjų administracinių nusižengimų požymių visumos. Be to, pažymima, jog protokolus D. N. ir R. P. surašė tas pats pareigūnas, todėl ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos administracinių nusižengimų faktų aprašymo gramatinei struktūrai.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tik medžioklės vadovas V. L. teismo posėdžio metu buvo parodęs, kad davė D. N. leidimą pribaigti elnią, tačiau (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu V. L. tvirtino, kad medžioklės metu gyvūnų nesumedžiota. D. N. patikrinimo metu taip pat aiškino, kad apie sumedžiotus žvėris jo niekas neinformavo ir, kad visuose keturiuose varymuose dalyvavo kaip varovas kartu su šunimi. Institucijos teigimu, akivaizdu, jog D. N. versija, kad jis pribaigęs elnią leistinu būdu yra akivaizdžiai gynybinė pozicija neatitinkanti jo paties paaiškinimo patikrinimo metu. Netgi ir tikint D. N. versija vis tiek ji neturi realaus pagrindo, nes pagal vėlesnius paaiškinimus, kad elnią pribaigė medžioklės pradžioje, dar neprasidėjus varymams, lieka neaišku, kodėl iki pat medžioklės pabaigos sumedžiotas elnias taip ir nebuvo pažymėtas medžioklės lape, nors Medžioklės taisyklės nurodo tai atlikti nedelsiant (15.3 punktas).

4.3. Skunde taip pat pažymima, kad D. N. skambinimo faktas medžioklės vadovui, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta D. N. ir V. L. pokalbių išklotinės, kas būtų tinkamas įrodymas D. N. versijai patvirtinti. Teismo posėdžių metu apklausti liudytojai nepatvirtino ką nors žiną ar bent girdėję, kad D. N. pribaigė besikankinantį elnią. Departamente apklausti liudytojai teigė nieko nežiną apie sėlinimą, medžioklė vyko su varovais ir tik teismo posėdžių metu keletas liudytojų parodė, kad prieš varymus buvo sėlinimas.

4.4. Skunde nesutinkama su skundžiamo nutarimo argumentu, jog R. P. pozicija, kad jis sumedžiojo tauriojo elnio patiną sėlinant nėra paneigta bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad tyrimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) gavus tikslų anoniminį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad būtent medžiotojas R. P. pirmo varymo metu sumedžiojo elnią, buvo nurodyta vieta, kur elnias paliktas ir tiriant įvykio aplinkybes pranešime nurodyti faktai pasitvirtino. Pažymėtina, kad teismas taip pat nesirėmė liudytojo T. B. parodymais, kuris kartu su protokolą surašiusiu pareigūnu dalyvavo tiriant įvykio aplinkybes ir surado elnią toje vietoje, kurioje buvo nurodyta anoniminiame pranešime. R. P. poziciją, kad jis sumedžiojo elnią sėlinant, paneigia medžioklės vadovo V. L. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad vykdant pirmą varymą medžiotojas R. P. šovė į elnią graižtviniu šautuvu ir po to pasakė jam. Departamente apklausti medžiotojai taip pat tvirtino, kad apie medžioklę sėlinant nežinojo. Tai, kad buvo medžioklė sėlinant, liudytojai teismo posėdžių metu nepatvirtino. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu liudytojai G. M., V. B., V. K., O. B. teigė, jog medžioklės metu buvo vienas varymas iki pietų ir trys varymai po pietų, pirmame varyme visi girdėjo vieną šūvį, nė vienas iš šių liudytojų nepaaiškino, kad šūvius būtų girdėję dar neprasidėjus varymams. Tokių aplinkybių, kad šūviai būtų girdėti prieš varymus nebuvo nustatyta ir teismo posėdžių metu.

4.5. Nors teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad R. P. teismo posėdžio metu tvirtino, kad D. N. nutraukė ne jo sužaloto elnio, o galimai visai kito elnio kančias, tačiau skunde atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) paaiškinime R. P. nurodė, kad sumedžiojo būtent tą patį tauriojo elnio patiną, kurį pribaigė D. N., o vėliau surado aplinkos apsaugos pareigūnai. Šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) duoti D. N. paaiškinimai, kad eidamas R. P. sužeisto elnio pėdsakais surado ir nušovė gyvūną. Institucijos įsitikinimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad elnias buvo nušautas trimis šaunamaisiais ginklais. 2018 m. sausio 15 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nustatyta, kad tauriojo elnio patine rastos trys įeinančių kulkų padarytos kiaurinės žaizdos: 12 mm, 6 mm ir 12 mm skersmens. Kaklo srityje 12 mm skersmens mirtina žaizda padaryta iš D. N. lygiavamzdžio šautuvo, šį faktą patvirtino ir pats D. N.. Kitos dvi žaizdos 6 mm ir 12 mm padarytos iš R. P. graižtvinio šautuvo Tikka T3. Nors kaip teigia R. P. jo ginklo kulkos skersmuo 7,8 mm, tačiau nepagrįsta išvada, kad žaizdos padarytos skirtingais ginklais, nes kulka pataikiusi į objektą deformuojasi, kulkos kelyje gali pasitaikyti kliūčių, dėl kurių kulka gali suskilti, be to kulkos trajektorijai turi įtakos vėjo kryptis ir kiti veiksniai, todėl to paties skersmens kulka gali padaryti skirtingų skersmenų žaizdas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad versiją, jog taurųjį elnio patiną galimai sužalojo ne jis, o kitas medžiotojas, R. P. iškėlė tik paskutinio teismo posėdžio metu, kas leidžia daryti prielaidą, kad tai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

2. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą D. N. ir R. P., kurių atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, atstovas advokatas M. Šriupša, prašė Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byla R. P. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai. Byloje esami įrodymai ir jų visuma, priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. P. veikoje yra jam inkriminuoto ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

8. Iš apylinkės teismo motyvų, galima suprasti, jog byloje neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys neteisėtai sumedžiojo licencijuojamą gyvūną – tauriojo elnio patiną. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad jie sumedžiojo tauriojo elnio patiną, o nepašalinus abejonių dėl asmenų kaltės, jos vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Tačiau apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus vertino selektyviai, dalies įrodymų apskritai nevertino, netyrė ir neaptarė, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) patikrinus organizuotą ir vykdytą medžioklę su varovais (medžioklės lapas Nr. 47), medžiotojas R. P. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu), tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

10. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu R. P. kaltės dėl nusižengimo padarymo nepripažino. Parodė, kad ne jo šaudmenimis buvo sužeistas minimas elnias, nes jo karabino kulkos skersmuo 7,8 mm, todėl tai nesutampa su kiauryminėmis žaizdomis elnio kūne. Tuo metu medžiojo ir šalia esantys būreliai, todėl sužeisti elnią galėjo ir kiti medžiotojai. Sėlinimo metu jis šovė į elnią du kartus, tačiau šūviai buvo daryti be atramos iš 150 metrų atstumo, todėl į elnią galėjo ir nepataikyti. Elnias buvo brandus, neperspektyvus, po jo šūvio elnias nubėgo į mišką. Pranešė D. N., kad galimai sužeidė elnią. Sugrįžęs D. N. pranešė, kad užbaigė žvėries kančias.

11. (duomenys neskelbtini) R. P. paaiškino, kad pirmo varymo metu tris šūvius paleido į lapę. Elnių nematė (1 t. b. l. 15). 2018 m. kovo 2 d. R. P. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad medžioklės vadovas pasiūlė jam pasirinkti medžioklės būdą sėlinti, kadangi pirmas varymas bus vėliau. Šios medžioklės metu į elnią šovė du kartus. Netrukus atvažiavo D. N., kuriam medžioklės vadovas davė leidimą nutraukti sužeisto elnio kančias. Ankstesnis paaiškinimas buvo neteisingas, todėl, kad buvo išsigandęs (1 t. b. l. 23-24).

12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. N. kaltės dėl nusižengimo padarymo nepripažino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės metu turėjo visas reikiamas licencijas medžiojimui, tame tarpe – tauriųjų elnių. Medžioklėje jis dalyvavo kaip varovas. Prieš pradedant varymą R. P. jam pasakė, kad medžioklės plote jis pašovė taurųjį elnią, todėl nusekęs elnio pėdsakais jį nušovė ir baigė elnio kančias. Apie tai informavo medžioklės vadovą. Varymo metu nebuvo sumedžiotas joks žvėris.

13. (duomenys neskelbtini) D. N. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo medžioklėje. Buvo 4 varymai: vienas iki pietų ir trys po pietų. Dalyvavo kaip varovas su šunimi. Paskutinio varymo metu buvo su šautuvu, kad nepalikt jo be priežiūros automobilyje. Medžioklės metu apie sumedžiotus žvėris jo niekas neinformavo (1 t., b. l. 16). 2018 m. kovo 28 d. D. N. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad V. L. informavo apie galimybę atskiriems medžiotojams pasirinkti medžioklės būdą – sėlinant. Važiuodamas į pirmo varymo vietą sutiko R. P., kuris sakė, kad prisėlino prie elnių bandos ir šovė į elnio patiną, kurį greičiausiai sužeidė. D. N. telefonu informavo medžioklės vadovą apie esamas aplinkybes ir gavo leidimą sekti sužeisto žvėries pėdsakais ir išvaduoti jį iš kančių. Kadangi pirmasis varymas jau buvo prasidėjęs ir vyko priešingame miško kvartale, vadovas nurodė lauku grįžti į pirmąjį varymą ir prisijungti prie varovų (1 t., b. l. 32).

14. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamente. Medžioklės patikrinimo reidas buvo suorganizuotas gavus anoniminį pranešimą, kad R. P. sumedžiojo elnią. Medžioklės vadovas pradžioje aiškino, kad R. P. elnią nušovė pirmo varymo metu, ir tik po to atsirado versija, kad R. P. elnią nušovė sėlinant, o D. N. nutraukė elnio kančias. Sėlinimo versija atsirado tik tada, kad į bylą įstojo advokatas. Mano, kad elnias buvo nušautas varymo metu, todėl ši veika buvo uždrausta. Remiantis ekspertizės išvada, sužalojimai buvo padaryti skirtingais ginklais. Elnias galėjo būti nušautas antrojo varymo metu.

15. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamente ir dalyvavo medžioklės kontrolės reide. Informatorius anoniminio pranešimo metu tikslaus elnio sumedžiojimo laiko nenurodė, nurodė tik – pirmojo varymo metu. Rado nušautą elnią ir pastebėjo, kad aplink buvo daug šunų, todėl medžioklė buvo varomoji. Medžiotojų parodymai greitai keitėsi nuo šovimo į lapę iki šovimo į elnią. Tai, jog elnias nušautas varymo metu, pradžioje sakė tik medžioklės vadovas, kiti medžiotojai tylėjo. Aplinkybė, jog elnias sumedžiotas varymo metu nustatyta pagal R. P. buvimo vietą ir kraujo pėdsakus. Tokios praktikos, kad būtų medžiojama ir sėlinant, ir varant, nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas T. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesį vadovavo (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos reidui, kurio metu buvo nustatytas pažeidimas, kad varomosios medžioklės metu sumedžiotas tauriojo elnio patinas (duomenys neskelbtini) klube. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad vyko medžioklė varant ir buvo surastas sumedžioto tauriojo elnio patinas gulintis prie miško su šautinėmis žaizdomis. Buvo patikrinti medžioklėje dalyvavę medžiotojai, jie apklausti, paimti paaiškinimai, tauriojo elnio patinas buvo nugabentas į veterinarijos akademiją, iš asmenų, kurie buvo įtariami padarę pažeidimą buvo paimti ginklai. Įvykio vieta buvo užfiksuota liudytojo tarnybiniu telefonu, įrašas buvo pridėtas prie bylos. Vaizdo įrašas tarnybiniu telefonu buvo padarytas apie 16 valandą, jis patvirtina žodžius girdimus vaizdo įraše. Tauriojo elnio patino gaišena, esant minusinei temperatūrai galėjo išgulėti maždaug nuo 9 valandos, galimai nuo pirmo varymo. Nuo gaišenos galėjo būti jaučiama šiluma ir kūnas galėjo būti nesustingęs, jeigu jis buvo pašautas tos pačios dienos rytą, apie 9 valandą. Gaišenos kailis buvo apipešiotas, tai galėjo padaryti šunys varomosios medžioklės metu. Pirminės apžiūros metu rado tik vieną žaizdą, kadangi žaizda lygiavamzdžiu šautuvu būna padaryta gana didelė, o ekspertizės metu buvo nustatyta, kad pirmiausiai žvėris buvo sužeistas graižtviniu šautuvu, bet kadangi kulka maža ir mažo diametro, todėl tokią žaizdą buvo sunku pamatyti per kailį. Įvykio vietoje tauriojo elnio kūne rado lygiavamzdžio šautuvo šovinio „konteinerį“, tai reiškia, jog gyvūnas buvo galutinai nušautas iš labai arti. Mano, kad taurusis elnias buvo nušautas varomosios medžioklės metu su graižtviniu šautuvu, medžiokliniai šunys pašautą gyvūną sulaikė, o vėliau atėjęs medžiotojas ar varovas galutinai žvėrį pribaigė lygiavamzdžiu šautuvu iš arti. Atmeta R. P. keliamą versiją apie tai, kad elnią galėjo apipešioti jenotai ar užklydę šunys, kadangi jenotai yra naktiniai gyvūnai, kurie medžioklės metu slepiasi, o įvykio vietoje nepastebėjo jokių klaidžiojančių šunų, tik medžioklinius.

16. Teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, kad dirba aplinkos apsaugos departamente neetatiniu inspektoriumi ir dalyvavo medžioklės kontrolės reide. Nuvykus į vietą medžioklės vadovas patvirtino, kad elnias buvo nušautas pirmojo varymo metu. Nei vienas medžiotojas neminėjo apie medžioklę sėlinant.

17. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės vadovas. Susirinkus buvo nutarta, kad bus sėlinama ir varoma. R. P. buvo nurodyta vieta, kurioje jis gali sėlinti. Jam važiuojant į varymo medžioklę paskambino D. N. ir pranešė, kad R. P. pašovė elnią, todėl jis davė leidimą elnią nušauti, kad gyvūnas nesikankintų. Tuo metu kai R. P. pašovė elnią, varymas dar nebuvo prasidėjęs. Pirminiai jo parodymai aplinkos apsaugos pareigūnams buvo neteisingi, duoti streso metu. (duomenys neskelbtini) V. L. paaiškino, kad vykdant pirmą varymą medžiotojas R. P. graižtviniu šautuvu šovė į elnią. Šalia R. P. stovėjo J. G.. Pirmo varymo metu buvo paleisti trys šūviai (1 t. b. l. 14). 2018 m. kovo 16 d. V. L. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pasiūlė R. pasirinkti medžioklės būdą sėlinti, nes pirmas varymas turėjo būti vėliau. Po kiek laiko jam paskambino D. N. ir pasakė, kad rado R. šautą ir sužeistą elnią. Paklausė, ar gali nutraukti kančias, jis davė sutikimą. Pirmame paaiškinime nurodė netiesą, nes išsigando gamtos apsaugos pareigūnų elgesio (1 t., b. l. 25-26).

18. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. M. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje su varovais. Medžioklės vadovas paaiškino, kad tam tikruose plotuose bus galima medžioti ir sėlinimo būdu. Girdėjo tik vieną šūvį ir tik iš atvykusių pareigūnų sužinojo apie sumedžiotą elnią. Nežino, ar šūvio metu jau buvo pasibaigusi sėlinimo medžioklė ir prasidėjusi varymo medžioklė. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodė, kad medžioklės metu buvo vienas varymas iki pietų ir trys po pietų. Pirmajame varyme girdėjo 1 šūvį (1 t., b. l. 22).

19. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje su varovais. Nežino kas ir kokiomis aplinkybėmis sumedžiojo elnią. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodė, kad iki pietų buvo vienas varymas, jo metu girdėjo vieną šūvį. Po pietų buvo 3 varymai, girdėjo 8 šūvius. Apie sumedžiotą elnią sužinojo atvažiavus gamtos apsaugai (1 t., 17 b. l.).

20. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje. Pasirašant medžioklės lapą neskaitė kokia bus medžioklė – su varovais ar sėlinimo. Šūvio negirdėjo, apie elnio nušovimą nežinojo. Medžioklė galimai buvo mišri. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodė, kad medžioklės metu buvo vienas varymas iki pietų ir trys po pietų. Pirmajame varyme girdėjo 1 šūvį (1 t., b. l. 81).

21. Kauno apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Z. (skundžiamame teismo nutarime įvardintas kaip „Z. L.“) parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje kaip varovas. Mano, kad buvo suplanuota varomoji medžioklė, tačiau galėjo atidžiai neišklausyti instruktažo. Negali patvirtinti, kad buvo kalbama ir apie sėlinimo medžioklę. R. P. ir D. N. pirmojo varymo medžioklėje nedalyvavo. 2018-03-23 rašytiniame paaiškinime R. Z. patvirtino, kad nieko nežino apie medžioklę sėlinant prieš „varyminę“ medžioklę. Medžioklė prasidėjo po 8 valandos (1 t., b. l. 31).

22. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje. Medžioklės vadovas ir R. P. nurodė, kad iki kol neprasidės varymas gali medžioti sėlinimo būdu, todėl medžiojama buvo mišriu būdu. Aplinkybių apie elnio nušovimą nežino. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodė, kad medžioklės metu buvo 3-4 varymai. Pirmo varymo metu girdėjo 1 šūvį. Kad medžioklėje buvo sumedžiotas elnias, nežinojo. Nurodė, kad pirmo varymo metu V. N. šovė 1 šūvį, kitų varymų metu šūvių negirdėjo (1 t., b. l. 21).

23. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. N. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje. Nežino elnio nušovimo aplinkybių. Pirmojo varymo metu girdėjo du ar tris šūvius, bet negali patvirtinti, kad tai jų būrelio narių šaudymas. 2018-03-09 paaiškinime V. N. nurodė, kad į medžioklę atvyko apie 8.30 val. Užsiregistravo, išvažiavo į pirmą varymą apie 9.30 val., apie kitą medžioklės būdą negirdėjo. Pirmam varyme šovė į lapę. Apie nušautą elnią nežinojo (1 t., b. l. 28).

24. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. B. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje. Per instruktažą buvo aptarta, kad vyks medžioklė su sėlinimu ir varymu. Girdėjo šūvius, tačiau negali pasakyti ar šaudė jo būrelio draugai, kadangi šalia medžiojo dar du būreliai. Apie nušautą elnią sužinojo tik iš aplinkos apsaugos pareigūnų. (duomenys neskelbtini) paaiškinime nurodė, kad iki pietų buvo 1 varymas, po pietų buvo 3 varymai. Pirmojo varymo metu girdėjo 1 šūvį. Trečiame ir ketvirtame varyme girdėjo po vieną šūvį. Apie elnio patino sumedžiojimą sužinojo iš juos patikrinusių aplinkos apsaugos pareigūnų (1 t., b. l. 19).

25. Teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme apklaustas liudytojas J. G. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys ir dalyvavo medžioklėje svečio teisėmis. Nesikišo į pokalbius dėl medžioklės pobūdžio. Buvo vėjuota, todėl jokių šūvių negirdėjo. Nežino kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo nušautas elnias. Jis dalyvavo varymo medžioklėje, apie sėlinimą nieko nežino. Į registracijos vietą atvyko apie 8-8.30 val., o varymas prasidėjo po pusvalandžio. Analogiškai aplinkybes J. G. nurodė ir 2018-03-15 rašytiniame paaiškinime (1 t., b. l. 29, 90).

26. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. J. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) narys, atvyko 10 val., todėl pavėlavęs medžioklėje nedalyvavo. Nežino kokio pobūdžio medžioklė vyko. K. J. 2018 m. kovo 7 d. paaiškinime nurodė, kad pirmame varyme nedalyvavo, apie sumedžiotą elnią nežino (1 t., b. l. 27).

27. T. B. ir A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) reidą vykdant (duomenys neskelbtini) rajone, gavo anoniminį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, pirmo varymo metu medžiotojas R. P. sumedžiojo tauriojo elnio patiną bei nurodė, kurioje vietoje jis paliktas. Pareigūnams atvykus į anoniminiame pranešime nurodytą vietą, rado sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Apie 400 m atstumu nuo sumedžioto gyvūno pareigūnai pamatė laukiančius medžiotojus. Medžioklės vadovas nurodė, kad tos dienos medžioklė su varovais baigta, gyvūnų nesumedžiota. Medžioklės vadovas V. L. apklausos metu paaiškino, kad vykdant pirmąjį varymą medžiotojas R. P. šovė taurųjį elnią. Pats R. P. nurodė šovęs į lapę kelis kartus, o apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną nieko nežino ir nieko nematė. Kiti medžiotojai susitarę liudijo tą patį. Pakartotinių apklausų metu medžioklės vadovas V. L. ir medžiotojas R. P. iškėlė naują gynybinę versiją, kad prieš medžioklę su varovais buvo organizuota medžioklė sėlinant, kurioje dalyvavo vienas R. P.. Jis sužeidė tauriojo elnio patiną, o medžiotojas D. N. suradęs jį nušovė. Ankstesnėse apklausose apie medžioklę sėlinant nepaaiškino, nes išsigando pareigūnų, nors patikrinimo metu vykdant apklausą medžiotojai žaidė kortomis (1 t., b. l. 4-5).

28. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje pažymėta medžioklės vadovo, medžiotojų, varovų laukimo vieta po medžioklės, tauriojo elnio patino pėdsakų pastebėjimo vieta ir sumedžioto tauriojo elnio patino gulėjimo vieta (1 t., b. l. 6).

29. Į bylą pateikta V. L. sudaryta (duomenys neskelbtini) varymų ir medžiotojų stovėjimo schemos, nurodant dalyvavusių asmenų išsidėstymą ir atskirų varymų plotus (1 t., b. l. 9-10).

30. (duomenys neskelbtini) situacijos schemomis nustatyta medžioklės vadovo, medžiotojų, varovų laukimo vieta po medžioklės, tauriojo elnio patino pėdsakų pastebėjimo vieta, sumedžioto elnio patino gulėjimo vieta, varymų vietos (1 t., b. l. 6, 9, 10).

31. Patikrinimo akte Nr. 10 užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) rajone, ties (duomenys neskelbtini) kaimu patikrintas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis. Medžioklėje su varovais dalyvavo 12 medžiotojų. Patikrinimo metu apie 16 val. rastas LMŽD (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete medžioklės su varovais metu sumedžiotas tauriojo elnio patinas. Prie patikrinimo akto pridedama Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolai, medžioklės lapas Nr. 47, vaizdo medžiaga, tauriojo elnio patinas (1 t., b. l. 7-8).

32. Pagal medžioklės lapą medžioklėje dalyvavo V. L., V. N., V. B., G. M., O. B., R. P., J. G., V. K., D. N., V. K., K. J., R. Z.. Medžioklės metu sumedžioti žvėrys nenurodyti (1 t., b. l. 11).

33. Medžioklės trofėjų apžiūros regioninės komisijos pateikta 2018 m. kovo 10 d. išvada nustatyta, kad taurusis elnias yra ketverių metų ir priskiriamas labai perspektyvių atrankos grupei (1 t., b. l. 12).

34. 2018 m. sausio 15 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr. 12 nustatyti šie patologiniai anatominiai tauriojo elnio pokyčiai: kairiosios pusės kaklo vidurinio trečdalio antrojo kaklo slankstelio srities odoje, raumenyse 12 mm skersmens apvali kiaurinė žaizda; antrojo kaklo slankstelio daugybiniai skeveldriniai lūžiai, nutrauktos kaklo stuburo smegenys; dešiniosios pusės apatinės dalies kaklo antrojo slankstelio srities odoje 15 mm skersmens kiaurinė nelygiais kraštais žaizda; kiaurinės žaizdos srities poodiniame audinyje, raumenyse išplitusios hematomos; dešiniosios pusės šlaunies vidurinės dalies odoje 6 mm skersmens apvali kiaurinė žaizda; gilesniuose audiniuose (žaizdos kanalo srityje) išplitusios hematomos, sutraiškyti šlaunies raumenys, skeveldrinis šlaunikaulio lūžis (diafizės srityje); dešiniosios kojos kirkšnies srities odoje 20x25 mm skersmens kiaurinė žaizda; kairiosios užpakalinės kojos šlaunies srities odoje 12 mm kiaurinė apvali žaizda, žaizdos kanalo srityje sutraiškyti raumenys, išplitusios hematomos; kairiosios užpakalinės kojos kirkšnies srities odoje 25x30 mm skersmens kiaurinė žaizda (1 t., b. l. 13).

35. Specialistas J. G., apklaustas apeliacinė instancijos teisme, paaiškino, kad elnio gaišenoje rasta šautinė žaizda kakle, kuri buvo mirties priežastimi. Taip pat rasta 6 mm skersmens šautinė žaizda užpakalinėje kūno dalyje. Įėjusi kulka sutrupino dešiniosios šlaunies šlaunikaulį. Kairiojoje užpakalinėje kojoje taip pat nustatyta kiaurinė šautinė 12 mm skersmens žaizda, kuria pažeisti tik minkštieji audiniai. Abiejose kulkos išėjimo vietose žaizdos yra platesnės, tai yra 20-25 mm ir 25-30 mm, kadangi išeinant kulkai audiniai yra išdraskomi. Žaizdos galėjo būti padarytos dviem šūviais, arba vienu šūviu. Pastaruoju atveju žaizdą kairiojoje kojoje galėjo padaryti per dešinę koją išėjusi ir deformuota kulka. Atsakyti, ar 7,8 mm kalibro kulka galėjo palikti 6 mm įėjimo angą, atsakyti negali, tai ne jo kompetencijoje.

36. Liudytojo T. B. tarnybiniu telefonu (duomenys neskelbtini) darytame vaizdo įraše matyti, jog tarp šakų guli negyvas žvėris. Liudytojas T. B. vaizdo įraše konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) plotuose „varominės“ medžioklės vietoje rado gulintį negyvą tauriojo elnio patiną. Liudytojas nurodo, kad mato, jog prie jo neseniai per ledą buvo prieita mažiausiai dviejų žmonių. Vaizdo įraše matosi plonas sutrūkinėjęs ledas einant link žvėries. Liudytojas konstatuoja, kad patinas raguotas, matosi išpešioti šeriai, galimai varyme dalyvavusių šunų. Nei dešinėje, nei kairėje ausyse licencijos nėra. Ginklu buvo taikyta į sprandą, kraujas dar nesusitingęs. T. B. taip pat konstatuoja, kad žvėris dar ganėtinai šiltas. Paliečia žvėries kojos vidinę pusę, aplink ausis bei kitas vidurinės kūno dalies vietas ir nurodo, kad dar prie kojos jaučiama šiluma ir kad yra šviežiai šaltas. Liudytojas paliečia žvėries pilvą ir konstatuoja, kad pilvas neišpūstas. Daugiau sužeidimų išoriškai nematyti, apart šunų išpešiotų šėrių, kurie guli netoli užpakalinės kūno dalies. T. B. pakilnojo žvėries kojas ir konstatavo, kad raumenys dar pilnai nesustingę. Liudytojas konstatuoja, kad šioje vietoje maždaug prieš 30 minučių buvo sustabdyti (duomenys neskelbtini) medžiotojai su medžioklės vadovu, kiti medžiotojai buvo pasišalinę į medžiotojų namelį, kiti inspektoriai nuvažiavę ten atlieka patikrinimą. Šūviu taikytą į sprandą, kuriame yra kulkos išėjimas. Liudytojas iš sprande esančios žaizdos išima šovinio dalį ir konstatuoja, kad žaizdoje yra likęs lygiavamzdžio šautuvo kulkos „sijonėlis“ (1 t., b. l. 44).

37. Iš ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) T. B. iš R. P. paėmė ginklą TIKKA T3, 3006 Nr. (duomenys neskelbtini), 255; optinį taikiklį MEOPTA Artemis 2100 3-12x50, R0818125, su dangteliu, taip pat paimti buvo šaudmenys 7 vnt. 3006SHKO, SRRG bei odinis diržas 1 vnt., plastikinis dėklas 1 vnt. (1 t., b. l. 36).

38. Iš ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) T. B. iš D. N. paėmė ginklą iZM 27GM, 12x70, 12x70, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus daiktus – dėklą dirbtinės odos 1 vnt. ir diržą 1 vnt. (1 t., b. l. 102).

39. „T.“ sąskaitos išklotinė patvirtina, kad iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, abonento vartotojas D. N., (duomenys neskelbtini) 9.21 val. ir 9.32 val. buvo skambinta į numerį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96).

40. Visuma aukščiau išdėstytų įrodymų patvirtina, kad R. P. (duomenys neskelbtini) neteisėtai sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną.

41. Teismas pripažįsta įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis vykdė medžioklę tik varymo būdu. Tai patvirtina šie įrodymai:

41.1. Liudytojais apklausti medžiotojai V. K., V. B., R. Z., V. N., J. G. ir K. J., tai yra 6 iš 12 medžioklėje dalyvavusių asmenų, nurodė, kad jiems apie tą dieną neva vykdytą medžioklę sėlinimo būdu nieko nėra žinoma.

41.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) atliekant (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio patikrinimą, nei vienas iš medžioklėje dalyvavusių apklaustų asmenų neminėjo, jog tą dieną medžioklė buvo organizuojama dviem būdais – varymo ir sėlinimo. G. M., V. K., O. B., savo (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose nurodė, kad medžioklė buvo vykdoma varymo būdu, nurodė varymų skaičių, nurodė girdėję šūvį pirmojo varymo metu. Duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, jie nurodė, kad buvo medžiojama ir sėlinimo būdu. Teismas tokius jų parodymus atmeta kaip nepatikimus, nenuoseklius, neparemtus kita bylos medžiaga.

41.3. V. N., R. P. bei V. L. vėlesnius parodymus apie tai, kad pradžioje buvo vykdoma medžioklė sėlinimo būdu, teismas vertina kaip parodymus asmenų, kurie siekia išvengti administracinės atsakomybės. Apklausiami (duomenys neskelbtini) V. N. ir R. P. apskritai neigė ką nors žinantys apie sumedžiotą elnią, o V. L. aiškiai nurodė, kad „vykdant pirmą varymą medžiotojas R. P. graižtviniu šautuvu šovė į elnią“. Minėtų asmenų paaiškinimus, kad iš pradžių jie davė neteisingus ir sau nepalankius parodymus, nes buvo streso būsenoje dėl aplinkos apsaugos darbuotojų veiksmų, teismas vertina kaip visiškai nelogiškus. Pažymėtina, jog tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog patikrinimo metu medžiotojų būrelio nariai žaidė kortomis, taigi niekas nerodė, kad medžiotojai yra ypatingai susijaudinę ir dėl to jų veiksmai yra neadekvatūs.

41.4. Tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš liudytojo T. B. parodymų matyti, kad rasto sumedžioto elnio kailis buvo apipešiotas, aplinkui mėtėsi išrauto kailio kuokštai. Teismas tai vertina kaip įrodymus, kad elnias buvo sumedžiotas varymo metu, varyme dalyvavusių šunų, o ne sėlinant pavieniui medžiotojui.

42. Byloje surinkti duomenys taip pat leidžia konstatuoti, jog elnią sumedžiojo R. P..

42.1. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete pirmo varymo metu būtent medžiotojas R. P. sumedžiojo tauriojo elnio patiną.

42.2. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu medžioklės vadovas V. L. paaiškino, kad „vykdant pirmą varymą medžiotojas R. P. graižtviniu šautuvu šovė į elnią“.

42.3. Medžioklės medžiotojų stovėjimo schema bei situacijos schema (1 t., b. l. 6, 10) patvirtina, kad tauriojo elnio patino pėdsakų pastebėjimo vieta bei sumedžioto tauriojo elnio patino gulėjimo vieta yra netoli būtent tos vietos, kur medžioklės metu stovėjo medžiotojas R. P..

42.4. Iš pradžių nurodęs, kad šovė tik į lapę, R. P. vėliau keitė parodymus, pripažindamas, kad šovė į elnią iš maždaug 150 metrų atstumo, po ko žvėris įbėgo į mišką, o jis paprašęs D. N. pažiūrėti, kur galėjo nubėgti elnias (1 t., b. l. 23). Vėliau teisme R. P. aiškino, jog rastą elnią galėjo nušauti kito būrelio medžiotojai, tačiau tokie paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų apie greta tuo pačiu metu vykdytas medžiokles.

42.5. Kaip vieną iš argumentų R. P. pateikia tai, kad jo ginklas pritaikytas šaudyti 7,8 mm kalibro šoviniais, o rasta žaizda yra 6 mm dydžio. Teismas sprendžia, kad šie duomenys nepaneigia to, jog elnią sumedžiojo būtent R. P., kadangi byloje apskritai nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad šios medžioklės metu dar kas nors apskritai būtų šovęs į elnią. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į specialisto paaiškinimus, kad 6 mm dydžio žaizda nėra vienintelė. Elnio užpakalinėje dalyje rasti sužalojimai padaryti vienu arba dviem šūviais, kad kulka nelenda į kūną kaip peilis, minkštieji audiniai yra išdraskomi nuo kulkos suduoto smūgio.

43. Šių įrodymų analizė leidžia konstatuoti įrodyta tai, kad R. P. sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną pažeisdamas medžioklės taisykles.

44. Skiriant administracinę nuobaudą R. P., atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus. Skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda, minimaliam laikotarpiui uždraudžiant naudotis teise medžioti. Privalomai konfiskuotini administracinio nusižengimo padarymo įrankiai.

45. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, padarydamas išvadą, jog D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kilti būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nesuklydo.

46. Institucijos teigimu, D. N. versija, jog jis pribaigė elnią vadovaudamasis Medžioklės taisyklių 15.3 punktu yra akivaizdžiai gynybinė pozicija ir neatitinka jo paties paaiškinimo patikrinimo metu. Atkreipiamas dėmesys, kad iki pat medžioklės pabaigos sumedžiotas elnias taip ir nebuvo pažymėtas medžioklės lape, nors Medžioklės taisyklės nurodo tai atlikti nedelsiant. Be to, teismas, skundžiamame nutarime, nenurodė konkrečių liudytojų, kurie patvirtintų D. N. išdėstytą poziciją.

47. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, paneigtus byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Iš skundžiamo nutarimo aiškiai matyti, kad teismas savo išvadų negrindė vien tik nekritiškai vertindamas D. N. pateiktą versiją ir duotus parodymus, tačiau nuosekliai juos išanalizavo ir jo gynybinę poziciją vertino kitų duomenų kontekste.

47.1. Medžioklės taisyklių 15.3 punkte įtvirtinta, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti AAD, o sumedžiotą gyvūną pristatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui, kad šis nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydamas būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą.

47.2. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nurodė, jog D. N. nurodytą versiją, kad jis pribaigė elnią norėdamas nutraukti jo kančias, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas R. P. ir V. L., kuris vadovavo medžioklei. R. P. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, jog sėlinimo metu jis šovė į elnią du kartus, tačiau šūviai buvo daryti be atramos iš 150 metrų atstumo, todėl į elnią galėjo ir nepataikyti. Elnias po jo šūvio nubėgo į mišką. Pranešė D. N., kad galimai sužeidė elnią. Sugrįžęs D. N. pasakė, kad užbaigė žvėries kančias. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas medžioklei vadovavęs V. L. taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog jam paskambino D. N. ir pranešė, kad R. P. pašovė elnią, todėl jis davė leidimą elnią nušauti, kad gyvūnas nesikankintų. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, D. N. nurodytas aplinkybes patvirtino ir mobiliojo operatoriaus pokalbių išklotinė, kuri rodo, kad tarp D. N. ir V. L. 9 val. 21 min. vyko telefoninis pokalbis (b. l. 96). Tai, kad nėra galimybės nustatyti minėto pokalbio turinio, nepatvirtina D. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą ir turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos duomenys patvirtina D. N. poziciją, jog jis elnią nušovė, vadovaudamasis Medžioklės taisyklių 15.3 punktu, kas rodo, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių, kas numatyta ir ANK 290 straipsnio 11 dalyje.

47.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad lieka neaišku, kodėl iki pat medžioklės pabaigos sumedžiotas elnias taip ir nebuvo nedelsiant pažymėtas medžioklės lape, kaip tai numatyta Medžioklės taisyklėse, tačiau kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, vien ta aplinkybė, jog sužeisto elnio kančios nutraukimas nedelsiant nebuvo pažymėtas medžioklės lape, neužtraukia D. N. administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Medžioklės taisyklių 23 punkte yra nustatyta, jog už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako būtent medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, o medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamą gyvūną, ką nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta bylos duomenimis, D. N. ir padarė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 290 straipsnio 8 dalimi, 9 dalimi, 10 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą dalyje dėl R. P. panaikinti ir priimtai naują nutarimą:

R. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir paskirti 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą su teisės medžioti atėmimu vieniems metams.

Daiktus, paimtus iš R. P. pagal (duomenys neskelbtini) protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra ginklą TIKKA T3, 3006 Nr. (duomenys neskelbtini); optinį taikiklį MEOPTA Artemis 2100 3-12x50, R0818125, su dangteliu, šaudmenis 7 vnt. 3006SHKO, SRRG, odinį diržą 1 vnt., plastikinį dėklą 1 vnt., konfiskuoti kaip administracinio nusižengimo padarymo įrankius.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.