- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- eI-2877-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01091-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- SB „Prekyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vytautui Zenevskiui, atsakovo atstovui Laurynui Konteniui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui E. V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui SB „Prekyba“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. pateikė skundą teismui, kuriuo prašė teismo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2019-02-18 sprendimą Nr.1SD-406-(7.5) ir įpareigoti NŽT prie ŽŪM grąžinti V. R. valdytas žemes iki nacionalizacijos, esančias (duomenys neskelbtini), įskaitant ir į natūrą grąžinamos žemės sklypo plotą natūra ir ginčo kelią, t.y. (duomenys neskelbtini). trasą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019-02-19 gavo NŽT prie ŽŪM 2019-02-18 Nr. sprendimą Nr. 1 SD-406-(7.5), kuriame atsakovas nusprendė savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytas žemes, esančias (duomenys neskelbtini), atkūrimo procedūras tęsti pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo matininkės M. N. 2017-12-18 raštą Nr. S-1441 1 pateiktas žemės sklypų (projektiniai Nr. 415-1, Nr. 415-2, Nr. 415-3, Nr. 415-4 ir Nr. 415-5) kadastro duomenų bylas, t.y. ginčo kelias nebus įskaičiuotas į natūrą gražinamo žemės sklypo plotą. Pareiškėjas su šiuo atsakovo Sprendimu nesutinka, prašo panaikinti kaip nepagrįstą. Skundžiame sprendime atsakovas nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2019-01-21 raštu Nr. lSS-108-(7.5) kreipėsi į SB „Prekybą“ žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkus ir gyventojus individuliai su prašymu iki 2019-01-31 informuoti atsakovą dėl Ginčo kelio naudojimo. Pareiškėjas yra pateikęs valstybinėms institucijoms pagal kompetenciją grąžinti jo tėvo V. R. valdytas žemes iki nacionalizacijos. Grąžintinos žemės yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių siekia, kad per V. R. priklausančią grąžintiną žemės sklypą būtų paliktas įrengtas kelias. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo atsakovas tokį tikslo siekimą pateisina tuo, jog kreipėsi SB „Prekybą“ žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkus ir gyventojus individuliai su prašymu iki 2019-01-31 informuoti atsakovą dėl Ginčo kelio naudojimo, kurie nuo 2019-01-28 iki 2019-02-07 pateikė pranešimus, kuriuose pažymėjo, kad Ginčo kelias yra nuolatos naudojamas ir panaikinus jį aptarnaujančių įmonių ir kitos spec. transporto priemonės negalės privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir teikti paslaugas. Atsakovas nurodo, kad Ginčo kelias yra nuolatos naudojamas ir SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkų ir gyventojų bei kitoms visuomenės reikmėms, o nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, gražinant natūrą įskaitant Ginčo kelio užimamą teritoriją, prieštarauja teisės aktams. Pareiškėjo nuomone, atsakovas be jokio teisinio pagrindo per V. R. grąžintiną žemę nori palikti įrengtą kelią, kadangi ginčas dėl Ginčo kelio jau buvo spręstas ne vienos valstybinės institucijos ir atitinkamai buvo priimti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatyta, jog per savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą nutiestas kelias neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir turi būti panaikintas. Šią aplinkybę patvirtina 2018-08-31 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini) trasos pratęsimo bei (duomenys neskelbtini) trasos sutrumpinimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini) , Minėtame sprendime nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybė „Pertvarkyti bei sutrumpinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011-02-19 sprendimu Nr. T3-38 “Dėl gatvių, esančių (duomenys neskelbtini) pavadinimų ir trasų pakeitimo“ patvirtintą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 priedas).“ Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra pateikusi raštą Nr. 1 SD-100-(7.5E), kuriame taip pat pažymėjo, kad „pagal Savivaldybėje turimą sodininkų bendrijos „Prekyba“ generalinį planą Jūsų rašte minėtas Ginčo kelias (atkarpa jungianti (duomenys neskelbtini) gatves) nėra numatytas, buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018-08-31 sprendimas Nr. T3-276 dėl gatvės sutrumpinimo. Atkreipiame dėmesį į tai, kad sprendimas šiuo metu yra galiojantis“. Tai įrodo, kad atsakovo Sprendimo nepagrįstumą. Pareiškėjas pažymi, kad iš teikiamo plano matyti, kad panaikinus Ginčo kelią SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai bei kitos visuomenės reikmėms transporto priemonės gali privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi toje vietovėje yra suformuotas kitas kelias, kuris šiai dienai yra taip pat naudojamas ir gali būti naudojamas. Šiuo atveju būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga neatkurti į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant ją natūra, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi tai pažeistų įstatymines normas reglamentuojančias žemės grąžinimo tvarką. Dėl Ginčo kelio yra priimtas sprendimas, kuriame nuspręstą, sutrumpinti (duomenys neskelbtini) trasą, sprendimas yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl atsakovas be jokio pagrindo juo nesivadovauja. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti savo teises. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip išskirtinės faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius parengė 1999 m. gruodžio 20 d. pažymas Nr. 7378, Nr. 7379 ir Nr. 7380, kuriose atitinkamai nurodyta, kad M. R., J. R. ir F. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusi savininko V. R. (V. R.) (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisėmis valdytą 4,73 ha žemę. Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3218-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Vilniaus rajone“ (toliau – Žemėtvarkos projektas), pirmiau minėtiems pretendentams suprojektuotas natūra grąžinamas 4,73 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 415), esantis (duomenys neskelbtini). Įvertinus VĮ Valstybės žemės fondo pateiktą situacijos brėžinį M 1:10 000 ir 2017 m. lapkričio 17 d. paaiškinimą, išnagrinėjus Žemėtvarkos projektą ir suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta, kad minėtą žemės sklypą dalija 8 m pločio bendro naudojimo kelias, taip pat suprojektuotame žemės sklype yra skirtingiems savininkams priklausančios namų valdos, kurios turi būti formuojamos atskirais žemės sklypais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis VĮ Valstybės žemės fondo pateikta medžiaga, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-582-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Mickūnų seniūnijos, Kyviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo22 d. įsakymu Nr. 3218-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kyviškių kadastro vietovėje Vilniaus rajone“, pakeitimo“ buvo patikslintas Žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijant į penkis žemės sklypus: 0,5056 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,6860 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2,5100 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,0000 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0151 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į suprojektuotus žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) skiriantį kelią, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve (toliau – Ginčo kelias).Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 3IN-277 (8.1 E) „Dėl J. R. skundo“ ir 2018 m. liepos 18 d. raštu Nr. 3IN-859 (8.1 E) „Dėl J. R. skundo“ Nacionalinei žemės tarnybai persiuntė nagrinėti Pareiškėjo skundus, kuriais prašyta atkurti nuosavybės teises į suprojektuotus žemės sklypus, nenumatant juose Ginčo kelio, be kita ko, motyvuojant tuo, kad sodininkų bendrijos „Prekyba“ gyventojai turi galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus ne per Ginčo kelią. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1SD-548-(7.5.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui įvertinti visus šiame skyriuje turimus dokumentus, susijusius su Ginčo keliu ir jo pažymėjimu teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat pavedė atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, siekiant nustatyti, ar SB „Prekyba“ gyventojams yra galimybė patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne Ginčo keliu. Atsakydama į minėtus pareiškėjo skundus, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1SS-1599-(7.5.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – Raštas Nr. 1599) pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ (TPD registracijos Nr. T00075779), (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) gatvė numatyta, kaip vietinės reikšmės kelias, kuris yra bendro Mickūnų seniūnijos kelių tinklo dalis, ir kad įgyvendinant Žemėtvarkos projekto sprendinius, būtina vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtinto minėto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais bei (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpą (t. y. Ginčo kelią) laikyti neprivatizuojama žeme (vietinės reikšmės keliu).Rašte Nr. 1599 taip pat nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir užpildė 2018 m. gegužės 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-325-(5.63) (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad patikrino SB „Prekyba“, esančios (duomenys neskelbtini), vidaus kelių faktinį naudojimą ir galimybes privažiuoti prie sodo sklypų.Patikrinimo akte konstatuota, kad SB „Prekyba“ teritorija iš visų pusių yra apsupta keliais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėmis bei pietinėje dalyje bendro naudojimo keliais (esančiais už sodininkų bendrijos ribų), kurie sudaro uždarą kontūrą, t. y. panaikinus kelio atkarpą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (t. y. Ginčo kelią), būtų apsunkintas spec. tarnybų ir kitų transporto priemonių patekimas ir išvažiavimas. Kaip nurodyta Rašte Nr. 1599, faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu taip pat padarytos Ginčo kelio fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad Ginčo kelias yra naudojamas.
Nacionalinėje žemės tarnyboje gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 19 d. raštas Nr. A33(1)-7467-(4.22) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (toliau – Raštas Nr. 7467), kuriuo informuojama, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T3-276 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini) trasos pratęsimo bei (duomenys neskelbtini) trasos sutrumpinimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini) k.“ (toliau – Sprendimas Nr. 276) buvo nuspręsta sutrumpinti (duomenys neskelbtini) gatvės trasą ir prašoma užtikrinti, kad pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Rašte Nr. 7467 taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-90 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“. Atsižvelgdama į Rašte Nr. 7467 nurodytas aplinkybes bei į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu nėra perduota Vilniaus rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1SS-100-(5.59 E.) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos sutrumpinimo“ (toliau – Raštas Nr. 100) Vilniaus rajono savivaldybės administraciją informavo, kad buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), eksploatuojamą kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. Ginčo kelią, nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise – Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Raštu Nr. 100 Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat informuota apie pirmiau minėtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu užfiksuotas aplinkybes bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos paprašyta pateikti informaciją ir dokumentus pagrindžiančius, kad Ginčo kelias nėra naudojamas bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms bei nurodyti galimus sprendimus, kuriais, panaikinus Ginčo kelią, būtų užtikrinti SB „Prekyba“ gyventojų ir šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų civilinės saugos, priešgaisrinės saugos ir saugaus eismo reikalavimai. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1SS-108-(7.5.) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos sutrumpinimo“ (toliau – Raštas Nr. 108) taip pat kreipėsi į SB „Prekyba“ gyventojus ir žemės sklypų (esančių šioje teritorijoje) savininkus, pateikdama jiems Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rašte Nr. 7467 nurodytą informaciją bei prašydama, jog šie asmenys pateiktų informaciją apie Ginčo kelio naudojimą, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtų įvertintos visos aplinkybės, susijusios su Ginčo kelio reikalingumu.
Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1SD-189-(7.5) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos sutrumpinimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), eksploatuojamą kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. Ginčo kelią, nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise – Nacionalinė žemės tarnyba. Rašte Nr. 189 pareiškėjui taip pat paaiškinta, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.); vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, neprivatizuojama žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Nacionalinė žemės tarnyba Rašte Nr. 189 konstatavo, jog Sprendimas Nr. 276, kuriuo, kaip minėta, sutrumpinta (duomenys neskelbtini) gatvės trasa, Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikia teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, įskaitant Ginčo kelio užimamą žemės plotą. Raštu Nr. 189 pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, kad dėl duomenų apie Ginčo kelią pateikimo Nacionalinė žemės tarnyba Raštu Nr. 100 ir Raštu Nr. 108 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją bei į SB „Prekyba“ gyventojus ir žemės sklypų savininkus, ir kad gavusi prašomą informaciją, Nacionalinė žemės tarnyba spręs klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, įskaitant Ginčo kelio užimamą žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 1SD-406-(7.5) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – Raštas Nr. 406) pareiškėjui dar kartą paaiškinta, jog Sprendimas Nr. 276 nėra teisinis pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, įskaitant eksploatuojamą kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. Ginčo kelią. Rašte Nr. 406 taip pat pažymėta, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 7 d. buvo gauti 9 žemės sklypų savininkų ir gyventojų pranešimai, kuriuose nurodyta, kad Ginčo kelias yra nuolatos naudojamas; pranešimuose išreikšti nuogąstavimai, kad panaikinus Ginčo kelią, aptarnaujančių įmonių ir kitos spec. transporto priemonės negalės privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir teikti paslaugas. Rašte Nr. 406 konstatuota, kad Ginčo kelias yra nuolatos naudojamas SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkų ir gyventojų bei kitoms visuomenės reikmėms, o nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra Ginčo kelio užimamą teritoriją, prieštarautų pirmiau minėtoms teisės aktų nuostatoms. Todėl Rašte Nr. 406 nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės M. N. 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-14411 pateiktas žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas, t. y. Ginčo kelias nebus įskaičiuotas į natūra grąžinamo žemės sklypo plotą. Skunde pareiškėjas teigia, kad Ginčo kelias neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir turi būti panaikintas. Pareiškėjo nuomone, šią aplinkybę patvirtina Sprendimas Nr. 276. Nesutikdamas su Rašte Nr. 406 padarytomis išvadomis, Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad panaikinus Ginčo kelią, SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai bei kt. transporto priemonės gali privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi toje vietoje yra suformuotas kitas kelias, kuris šiai dienai taip pat yra naudojamas ir gali būti toliau naudojamas minėtų asmenų. Pareiškėjo teigimu, neatkūrus nuosavybės teisių į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra, būtų pažeistos įstatymo normos, reglamentuojančios žemės grąžinimo tvarką. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad valstybinės žemės plotas – Ginčo kelias, skiriantis suprojektuotus žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jungiantis (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve, yra naudojamas kaip kelias. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kelio sąvoka: „Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.“ Teismų praktikoje pažymima, kad pagal Kelių įstatymo nuostatas, kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir, priklausomai nuo kelio reikšmės (Kelių įstatymo 3 straipsnis), jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti . Pagal teismų praktiką leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma . Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertinus Patikrinimo akte užfiksuotus duomenis ir pateiktą informaciją, kad Ginčo kelias yra nuolat naudojamas, darytina išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai konstatavo, kad šis valstybinės žemės plotas yra laikytinas neprivatizuojama ir valstybės išperkama žeme, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į tokią žemę pagal įstatymą nėra galimas. Vien tai, kad SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai turi galimybę privažiuoti prie sodo sklypų ne Ginčo keliu, nekeičia šio valstybinės žemės ploto teisinio statuso. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priimtas Sprendimas Nr. 276, kuriuo remiasi pareiškėjas, neturi įtakos Ginčo kelio, kaip neprivatizuojamos ir valstybės išperkamos žemės, teisiniam statusui (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktas, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Prekyba“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad J. R. skunde dėl Ginčo kelio prie (duomenys neskelbtini) ir gatvių sankryžos palikimo valstybinėje žemėje rėmėsi 2018- 08-31 Vilniaus raj. savivaldybės sprendimu sutrumpinti (duomenys neskelbtini) gatvę ir tuo, kad šis sprendimas iki šiol galioja, tačiau, kad šis klausimas bus svarstomas, savivaldybė sodininkų bendrijos neinformavo, nepakvietė išreikšti sodininkų nuomonės dėl šios kelio atkarpos, apie priimtą sprendimą nepranešė , nors šiuos kelius tvarko, remontuoja, valo sodininkų bendrija. Apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2019-01 -21 , kai NŽT dėl Ginčo kelio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gatvės savininkus , norėdama pasitikslinti kiek gyventojų naudojasi šiuo įvažiavimu ir gatve. Kadangi nuo bendrijos informacija buvo slepiama ,negalėjo to sprendimo apskųsti. Po J. R. skundo dėl Ginčo kelio 2017-03- 15 buvo atliktas faktinis žemės naudojimo patikrinimas vietoje, dalyvavo savivaldybės atstovas S. H., J. R., septyni (duomenys neskelbtini) savininkai. Buvo surašytas patikrinimo aktas. Po to bendrija gavo 2017- 05 -09 NŽT raštą N 155-1241- 19.5., kur dar kartą patvirtinta, kad Ginčo kelias turi likti valstybinėje žemėje. 2019 - 01 -22 savivaldybės informaciniame rašte nurodyta, kad savivaldybės turimame SB „Prekyba" generaliniame plane šis kelias nenumatytas, tačiau 2011 metų bendrijos plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių jungtis yra. Šis planas yra patvirtintas 2011- 02- 08 Vilniaus raj savivaldybės, o 2013-05- 07 patvirtintas Architektūros ir Teritorijos planavimo skyriaus vyr, specialisto S. H.. Teismui pateiktuose dokumentuose yra ir gatvių išdėstymo planas ,kaip galima važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Plane nurodytu keliu niekada sodininkų bendrijos savininkai nevažinėjo, kadangi šis kelias yra žymiai ilgesnis, siauras, yra klampių vietų. o žiemą ne visada pravažiuojamas. Tas kelias , SB „Prekyba“ nuomone, suformuotas pagal J. R. parodymus. Įvažiuojant iš pietinės pusės į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie (duomenys neskelbtini) namo yra siaura vieta, kur šiukšlių surinkimo mašina atsisakė važiuoti ,nes apgadina transporto priemonę ,todėl teko įrengti mašinos apsisukimo vietą, kad mašina įvažiuodama ir išvažiuodama gatve galėtų saugiai aptarnauti bendrijos narius. Kitos priežastys, kodėl gatvė privalo būti kiaurai pravažiuojama yra išdėstytos bendrijos kolektyviniame rašte ir savininkų paaiškinimuose. Kad J. R. žemės sklypas nebūtų dalomas dalimis sutinka, Ginčo kelias būtų formuojamas arčiau tvenkinio , nors įrengiant kelią jiems kainuos papildomas lėšas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašydamas pilnai patenkinti, atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019-02-18 sprendimo Nr. lSD-406- (7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo .
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 1999-12-20 parengė pažymas Nr.7378, Nr.7379, Nr.7380, iš kurių seka, kad M. R., J. R. ir F. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. R. (V. R.) (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisėmis valdytą 4,73 ha žemę. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3218-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Vilniaus rajone“ minėtiems pretendentams suprojektuotas natūra grąžinamas 4,73 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtą žemės sklypą dalija 8m pločio bendro naudojimo kelias, taip pat suprojektuotame žemės sklype yra skirtingiems savininkams priklausančios namų valdos, kurios turi būti formuojamos atskirais žemės sklypais. NŽT Vilniaus raj. Skyriaus vedėjo 2019-04-19 įsakymu Nr.48VĮ-582-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, Mickūnų seniūnijos, Kyviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3218-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kyviškių kadastro vietovėje Vilniaus rajone“, pakeitimo“ buvo patikslintas Žemėtvarkos projektas , jame suprojektuotą žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijant į 5 žemės sklypus: 0,5056ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 0,6860 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5100 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1,0000 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0151 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į suprojektuotus žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ) skiriantį kelią (Ginčo kelias), kuris jungia (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). ŽŪM 2018-03-01 raštu Nr.3IN-277 (8.1E) „Dėl J. R. skundo“ ir 218-07-18 raštu Nr.3IN-859(8.1E) „Dėl J. R. skundo“ NŽT persiuntė nagrinėti pareiškėjo skundus, kuriuose prašoma atkurti nuosavybės teises į suprojektuotus žemės sklypus, nenumatant juose Ginčo kelio. Atsakovas 2018-03-20 rašte Nr.1SD-548-(7.5.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėjui nurodė, kad pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriui įvertinti turimus dokumentus, susijusius su Ginčo keliu bei pavedė atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, siekiant nustatyti, ar SB „Prekyba“ gyventojams yra galimybė patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne Ginčo keliu. 2018-08-06 raštu Nr. 1SS-1599-(7.5) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ atsakovas nurodė, kad Vilniaus raj. Savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Vilniaus raj. Savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr.T3-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini). esanti (duomenys neskelbtini) numatyta, kaip vietinės reikšmės kelias, kuris yra bendro Mickūnų seniūnijos kelių tinklo dalis, ir kad įgyvendinant Žemėtvarkos projekto sprendinius, būtina vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtinto minėto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais bei (duomenys neskelbtini) , atkarpą laikyti neprivatizuojama žeme (vietinės reikšmės keliu). NŽT Vilniaus raj. Skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir užpildė 2018-05-11 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr.FD-325-(5.63), kuriame nurodė, kad patikrino SB „Prekyba“, esančios (duomenys neskelbtini). vidaus kelių faktinį naudojimą, galimybes privažiuoti prie sodo sklypų. Minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad SB „Prekyba“ teritorija iš visų pusių apsupta keliais, sudarančiais uždarą kontūrą, t.y. panaikinus kelio atkarpą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , būtų apsunkintas spec. tarnybų ir kitų transporto priemonių patekimas ir išvažiavimas,iš Ginčo kelio fotonuotraukų seka, kad jis yra naudojamas. Pareiškėjas savo skunde remiasi Vilniaus raj. savivaldybės tarybos 2018-08-31 sprendimu Nr.T3-276 „Dėl (duomenys neskelbtini) g. pavadinimo suteikimo (duomenys neskelbtini) g. trasos pratęsimo bei (duomenys neskelbtini) g. trasos sutrumpinimo ir pertvarkymo (duomenys neskelbtini).“ , kuriuo buvo nuspręsta sutrumpinti (duomenys neskelbtini) trasą ir prašoma užtikrinti, kad pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini). NŽT gavo Vilniaus raj. savivaldybės administracijos 2018-10-19 raštas Nr.A33(1)-7467-(4.22) :Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie minėtą tarybos Sprendimą. Šiame rašte buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į Vilniaus raj. savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Vilniaus raj. savivaldybės tarybos 2018-03-30 sprendimu Nr.T3-90 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo patvirtinimo“. 2019-01-21 raštu Nr.1SS-100-(5.59E) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos sutrumpinimo“ atsakovas informavo Vilniaus raj. savivaldybės administraciją, kad Ginčo kelią nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise – NŽT (Žemės įstatymo 7str.1d.1p.). NŽT minėtu raštu informavo Vilniaus raj. savivaldybės administraciją apie tai, kad NŽT Vilniaus raj. skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą bei paprašė Administracijos pateikti informaciją ir dokumentus, kurie pagrįstų , jog Ginčo kelias nėra naudojamas bendroms gyventojų ar visuomenės reikmėms bei nurodyti galimus sprendimus, kuriais, panaikinus Ginčo kelią, būtų užtikrinti gyventojų ir žemės sklypų savininkų interesai, priešgaisrinės saugos ir saugaus eismo reikalavimai. NŽT 2019-01-21 raštu Nr.1SS-108-(7.5.) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos sutrumpinimo“ kreipėsi ir į SB „Prekyba“ gyventojus bei žemės sklypų savininkus, pateikdama Administracijos nurodytą informaciją ir prašydama apteikti informaciją apie Ginčo kelio naudojimą, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, siekiant , kad būtų įvertintos visos aplinkybės, susijusios su Ginčo kelio reikalingumu. 2019-01-24 raštu Nr.1SD-189-(7.5) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės trasos sutrumpinimo“ atsakovas informavo pareiškėją, kad Ginčo kelias nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos, o patikėjimo teise – NŽT. Pareiškėjui nurodyta, kad Žemės reformos įstatymo 13str.2p. nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12str. , neprivatizuojama žemės iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtu raštu NŽT nurodė pareiškėjui, kad Vilniaus rajono tarybos Sprendimas , kuriuo sutrumpinta (duomenys neskelbtini) trasa, NŽT nesuteikia pagrindo spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įskaitant Ginčo kelio užimamą žemės plotą. Pareiškėjui taipogi buvo nurodyta, jog gavusi papildomą informaciją iš SB „Prekyba“ bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos , NŽT spręs klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę (įskaitant Ginčo kelią). 2019-02-19 raštu Nr.1SD-406-(7.5) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ , kurį pareiškėjas skundžia teismui, atsakovas nurodė, kad Vilniaus raj. savivaldybės Tarybos Sprendimas Nr.276 nėra teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemę,(įskaitant Ginčo kelią). Atsakovas nurodė, kad nuo 2019-01-28 iki 2019-02-07 gavo 9 žemės sklypų savininkų ir gyventojų pranešimus, kuriuose nurodyta, kad Ginčo kelias yra nuolat naudojamas ir kad jį panaikinus, aptarnaujančių įmonių ir kitos spec. transporto priemonės negalės privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Atsakovo Sprendime nurodyta, kad Ginčo kelias yra nuolat naudojamas SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkų ir kitų gyventojų bei kitoms visuomenės reikmėms, todėl nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant natūra Ginčo kelio užimamą teritoriją , prieštarautų teisės aktų nuostatoms. Atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės M. N. 2017-12-18 raštu Nr.S-1411 pateiktas žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas, Ginčo kelio neįskaitant į natūra grąžinamo žemės sklypo plotą. Byloje pateikti SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkų ir gyventojų raštai, kuriuose nurodoma, kad Ginčo keliu jie naudojasi, jis būtinas tiek bendrijos narių naudojimui, tiek specialaus transporto privažiavimui ( T. K., G. K., A. G., L. R., S. I., E. I., A. J. raštai NŽT) .
Apklausti teisme liudytojai A. J., G. K., L. R. patvirtino tą faktą, kad Ginčo kelias yra naudojamas SB „Prekyba“ gyventojų, patekti prie jų sodo sklypų yra galimybė ir kitu keliu, tačiau tai yra sudėtinga, kelyje yra susiaurėjimas, per kurį negali patekti spec.transportas. Liudytoja A. J. teisme parodė, kad ji nuo 1966m. naudojasi Ginčo keliu, dėl senyvo amžiaus ir sveikatos jai būtų neįmanoma patekti aplinkiniu keliu į sodo namelį. Liudytoja L. R. nurodė, kad Ginčo kelias būtinas, einant į autobuso stotelę, juo naudojasi ne tik SB „Prekyba“ nariai , bet ir kiti vietos gyventojai. Liudytojas G. K. nurodė, kad kitas kelias yra, tačiau jis nepritaikytas automobiliams , patekti į jo sodo sklypą būtų nepatogu.
Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą 2019-02-18 Sprendimą. Valstybinės žemės plotas – Ginčo kelias, kuris skiria suprojektuotus žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir jungiantis (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) yra naudojamas kaip kelias. Pagal Žemės reformos įstatymo 13str.2p. žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Atkūrimo įstatymo 12str.1d.2p. numatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 str., jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų.LR kelių įstatymo 2str.5d. apibrėžta kelio sąvoka. Pagal Kelių įstatymo nuostatas, kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir, priklausomai nuo kelio reikšmės, jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti. Byloje nustatyta, kad Ginčo kelias yra nuolat naudojamas ,todėl šis valstybinės žemės plotas yra laikytinas neprivatizuojama ir valstybės išperkama žeme, į kurią nuosavybės teisių atkūrimas pagal įstatymą nėra galimas. Ta aplinkybė, kad SB „Prekyba“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai turi galimybę privažiuoti prie sodo sklypų ne Ginčo keliu nekeičia valstybinės žemės sklypo teisinio statuso. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos priimtas Sprendimas neturi įtakos Ginčo kelio teisiniam statusui, kadangi Ginčo kelias, sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 13str.2p., Atkūrimo įstatymo 12str.1d.2p. turi neprivatizuojamos ir valstybės išperkamos žemės teisinį statusą .
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (3 dalis). Aptarto įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra išsamus, aiškus, motyvuotas, pagrįstas , todėl jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
Nusprendžia:
Pareiškėjo J. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.