- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- eA-2233-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01091-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Sodininkų bendrija "Prekyba"
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. R. 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 1SD-406-(7.5) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą grąžinti pareiškėjui V. R. (V. R.) iki nacionalizacijos valdytas žemes, esančias (duomenys neskelbtini), įskaitant į grąžintino žemės sklypo plotą jame esantį kelią.
2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad į grąžintiną žemę neturėtų būti įtrauktas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) 5-ąją gatvę su (duomenys neskelbtini) 1-ąja gatve, nes, pareiškėjo teigimu, valstybės institucijos jau yra nustačiusios, kad ginčo kelias neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir turi būti panaikintas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 22 d. rašte Nr. 1SD-100-(7.5E) pažymėjo, kad sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane ginčo kelias nėra numatytas, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) yra priėmusi 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. T3-276 ,,Dėl (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T3-276). Minėtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės trasos sutrumpinimo yra galiojantis. Be to, pareiškėjas pabrėžė, jog patekimui į (duomenys neskelbtini) 5-ąją gatvę suformuotas ir kitas kelias, kuriuo naudojasi SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai, aptarnaujančiųjų įmonių ir kitas specialusis transportas, todėl nėra pagrindo palikti ginčo kelią, einantį per jam grąžintiną žemę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad Kyviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3218-41 (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. R. valdytą žemę (t. y. pareiškėjui, M. R. ir F. R.) buvo suprojektuotas natūra grąžinamas 4,73 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 415), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtą žemės sklypą dalija 8 m pločio bendro naudojimo kelias, jame taip pat yra skirtingiems savininkams priklausančios namų valdos, kurios turi būti suformuotos kaip atskiri žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, Žemėtvarkos projektas buvo patikslintas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-582-(14.48.2.), žemės sklypą (projektinis Nr. 415) padalijant į penkis žemės sklypus (projektiniai Nr. 415-1, 415-2, 415-3, 415-4 ir 415-5). Minėtas kelias, jungiantis (duomenys neskelbtini) 5-ąją gatvę su (duomenys neskelbtini) 1-ąja gatve, skiria žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 415-1 ir Nr. 415-5.
5. Atsakovas teigė, jog išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, ištyręs aktualius teritorijų planavimo dokumentus ir atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, padarė išvadą, kad ginčo kelias yra naudojamas, o, šį kelią panaikinus, būtų apsunkintas specialiųjų tarnybų ir kitų transporto priemonių patekimas ir išvažiavimas. Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentus, susijusius su Sprendimu Nr. T3-276, akcentavo, jog ginčo kelią nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise – Tarnyba (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.), todėl Tarybos priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės trasos sutrumpinimo Tarnybai nesukuria teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įskaitant ginčo kelio užimamą plotą. Siekdamas įvertinti ginčo kelio reikalingumą, atsakovas taip pat buvo kreipęsis į Administraciją, SB „(duomenys neskelbtini) “ gyventojus bei žemės sklypų, esančių minėtos bendrijos teritorijoje, savininkus. Gautuose devyniuose žemės sklypų savininkų ir gyventojų pranešimuose nurodyta, kad ginčo kelias yra nuolat naudojamas, išreikšti nuogąstavimai, kad, panaikinus šį kelią, aptarnaujančių įmonių ir kitos specialiosios transporto priemonės negalės privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 5-ojoje gatvėje, ir teikti paslaugas. Taigi, ginčo kelias yra nuolat naudojamas SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkų ir gyventojų bei kitoms visuomenės reikmėms, o nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant natūra ginčo kelio užimamą teritoriją, prieštarautų teisės aktų nuostatoms (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. 2 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 str. 1 d. 2 p.). Vien tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai turi galimybę privažiuoti prie savo sklypų ne ginčo keliu, nekeičia šio valstybinės žemės ploto teisinio statuso.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybė, priimdama sprendimą sutrumpinti (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės trasą (t. y. Sprendimą Nr. T3-276), jo neinformavo apie šio klausimo svarstymą, nepakvietė bendrijos narių išreikšti savo nuomonę ir kt., nepaisant to, kad šį kelią tvarko, remontuoja ir valo pati bendrija. Trečiasis suinteresuotas asmuo apie Sprendimo Nr. T3-276 priėmimą sužinojo tik 2019 m. sausio 21 d., kai gavo Tarnybos kreipimąsi, todėl negalėjo šio sprendimo apskųsti. Pabrėžta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ plane, 2011 m. vasario 8 d. patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės, yra numatyta jungtis tarp (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės ir (duomenys neskelbtini) 1-osios gatvės. Teismui pateiktuose dokumentuose yra ir gatvių išdėstymo planas, kuriame nurodytas kitas kelias patekti į (duomenys neskelbtini) 5-ąją gatvę, tačiau bendrijos savininkai ir gyventojai šiuo keliu nesinaudoja, nes jis daug ilgesnis, siauras, jame yra klampių vietų, o žiemą ne visada įmanoma juo pravažiuoti. Prie (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės 16-ojo namo yra siaura vieta, pro kurią atsisakė važiuoti šiukšlių surinkimo mašina, todėl teko įrengti vietą mašinai apsisukti, siekiant užtikrinti, jog bendrijos nariai bus saugiai aptarnaujami. Kitos priežastys, dėl kurių (duomenys neskelbtini) 5-oji gatvė privalo būti visiškai pravažiuojama, išdėstytos bendrijos kolektyviniame rašte ir savininkų paaiškinimuose. Kita vertus, trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko, jog siekiant, kad pareiškėjui grąžintina žemė nebūtų padalyta, kelias būtų suformuotas kitoje vietoje (arčiau tvenkinio), nors tai bendrijai kainuos papildomas lėšas.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. R. skundą.
9. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3218-41 patvirtintame Kyviškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pretendentams M. R., F. R. ir pareiškėjui suprojektuotas natūra grąžintinas 4,73 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 415), esantis (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad, be kita ko, minėtą sklypą dalija 8 m pločio bendro naudojimo kelias, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-582-(14.48.2.) Žemėtvarkos projektas buvo pakeistas, žemės sklypą (projektinis Nr. 415) padalijant į penkis žemės sklypus: 0,5056 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 415-1), 0,6860 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 415-2), 2,5100 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 415-3), 1,0000 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 415-4) ir 0,0151 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 415-5). Žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 415-1 ir Nr. 415-5, skiria kelias, kuris jungia (duomenys neskelbtini) 5-ąją gatvę su (duomenys neskelbtini) 1-ąja gatve.
10. Žemės ūkio ministerija 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 3IN-277(8.1E) ir 2018 m. liepos 18 d. raštu Nr. 3IN-859(8.1E) persiuntė Tarnybai nagrinėti pareiškėjo skundus, kuriuose prašoma atkurti nuosavybės teises į suprojektuotus žemės sklypus, nenumatant juose ginčo kelio. Atsakovas 2018 m. kovo 20 d. rašte Nr. 1SD-548-(7.5.) pareiškėjui nurodė, kad pavedė Tarnybos Vilniaus rajono skyriui įvertinti turimus dokumentus, susijusius su ginčo keliu, bei atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, siekiant nustatyti, ar SB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojams yra galimybė patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ne ginčo keliu. 2018 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. 1SS-1599-(7.5) atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) 5-oji gatvė numatyta kaip vietinės reikšmės kelias, kuris yra bendro Mickūnų seniūnijos kelių tinklo dalis, ir kad, įgyvendinant Žemėtvarkos projekto sprendinius, būtina vadovautis Tarybos patvirtinto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės atkarpą laikyti neprivatizuojama žeme (vietinės reikšmės keliu). Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2018 m. gegužės 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-325-(5.63) nustatė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija iš visų pusių apsupta keliais, sudarančiais uždarą kontūrą, t. y. panaikinus kelio atkarpą tarp (duomenys neskelbtini) 1-osios ir (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvių, būtų apsunkintas specialiųjų tarnybų ir kitų transporto priemonių patekimas ir išvažiavimas; ginčo kelio naudojimą patvirtina ir padarytos nuotraukos.
11. Administracija 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. A33(1)-7467-(4.22) informavo Tarnybą apie Tarybos priimtą 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. T3-276, kuriuo, be kita ko, nuspręsta sutrumpinti (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės trasą, ir prašė užtikrinti, kad pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte tvirtinama, jog (duomenys neskelbtini) 5-oji gatvė nėra įtraukta į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą, patvirtintą Tarybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-90. Tarnyba 2019 m. sausio 21 d. rašte Nr. 1SS-100-(5.59E) Administracijai pažymėjo, kad ginčo kelią nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise – Tarnyba (Žemės įstatymo 7str. 1 d. 1 p.); informavo, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą; prašė Administracijos pateikti informaciją ir dokumentus, kurie pagrįstų, jog ginčo kelias nėra naudojamas bendroms gyventojų ar visuomenės reikmėms, bei nurodyti numanomus sprendimus, kuriais, panaikinus ginčo kelią, būtų užtikrinti gyventojų ir žemės sklypų savininkų interesai, priešgaisrinės saugos ir saugaus eismo reikalavimai.
12. Tarnyba 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1SS-108-(7.5.) kreipėsi ir į SB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojus bei žemės sklypų savininkus, pateikdama Administracijos nurodytą informaciją ir prašydama pateikti informaciją apie ginčo kelio naudojimą, siekiant, jog, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtų įvertintos visos aplinkybės, susijusios su šio kelio reikalingumu. Tarnyba 2019 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1SD-189-(7.5) informavo pareiškėją, kad ginčo kelias nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos, o patikėjimo teise – Tarnybos; Sprendimas Nr. T3-276 nesuteikia pagrindo Tarnybai spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įskaitant ginčo kelio užimamą žemės plotą; gavusi papildomą informaciją iš SB „(duomenys neskelbtini)“ bei Administracijos, Tarnyba spręs klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę (įskaitant ginčo kelią).
13. Tarnyba ginčijamame 2019 m. vasario 19 d. rašte (sprendime) Nr. 1SD-406-(7.5) dar kartą pabrėžė, kad Sprendimas Nr. T3-276 nėra teisinis pagrindas Tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, į grąžintiną žemę įtraukiant ginčo kelią. Atsakovas taip pat informavo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 7 d. gavo devynių žemės sklypų savininkų ir gyventojų pranešimus, kuriuose nurodyta, kad ginčo kelias yra nuolat naudojamas ir kad, jį panaikinus, aptarnaujančių įmonių ir kitos specialiosios transporto priemonės negalės privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 5-ojoje gatvėje. Sprendime nurodyta, kad ginčo kelias yra nuolat naudojamas SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkų ir gyventojų bei kitoms visuomenės reikmėms, todėl nuosavybės teisių atkūrimas, grąžinant natūra ginčo kelio užimamą teritoriją, prieštarautų teisės aktų nuostatoms. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bus tęsiamos pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės M. N. 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-1411 pateiktas žemės sklypų (projektiniai Nr. 415-1, Nr. 415-2, Nr. 415-3, Nr. 415-4, Nr. 415-5) kadastro duomenų bylas, ginčo kelio neįskaitant į natūra grąžintinos žemės sklypo plotą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismui buvo pateikti SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkų ir gyventojų T. K., G. K., A. G., L. R., S. I., E. I., A. J. raštai Tarnybai, kuriuose tvirtinama, jog ginčo kelias būtinas tiek bendrijos narių naudojimui, tiek specialaus transporto privažiavimui. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. J., G. K., L. R. patvirtino, kad ginčo kelias yra naudojamas SB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų, patekti prie jų sodo sklypų yra galimybė ir kitu keliu, tačiau tai sudėtinga, kelyje yra susiaurėjimas, per kurį negali patekti specialusis transportas. A. J. teigė, jog ji ginčo keliu naudojasi nuo 1966 metų, dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų jai būtų neįmanoma į sodo namelį patekti aplinkiniu keliu. L. R. paaiškino, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir kiti vietos gyventojai naudojasi ginčo keliu, eidami į autobusų stotelę. G. K. tvirtino, kad yra kitas kelias, tačiau šis kelias nepritaikytas automobiliams, būtų nepatogu šiuo keliu pateikti į jo sodo sklypą.
15. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą. Valstybinės žemės plotas, dėl kurio kilo ginčas, yra naudojamas kaip kelias (atsižvelgiant į Kelių įstatyme įtvirtintą reglamentavimą). Šis kelias yra nuolat naudojamas, todėl laikytinas neprivatizuojama ir valstybės išperkama žeme, į kurią negali būti atkurtos nuosavybės teisės (Žemės reformos įstatymo 13 str. 2 p., Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.). Nei aplinkybė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai turi galimybę prie sodo sklypų privažiuoti ne ginčo keliu, nei Sprendimas Nr. T3-276 nekeičia valstybinės žemės sklypo teisinio statuso. Be to, teismas, Sprendimą įvertinęs pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, konstatavo, jog Sprendimas yra išsamus, aiškus, motyvuotas, pagrįstas. Taigi, nėra pagrindo tokį Sprendimą panaikinti.
16. Teismas, pareiškėjo skundą pripažinęs atmestinu, netenkino ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
17. Pareiškėjas J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.
18. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovo pateiktiems įrodymams ir nurodytoms aplinkybėms (pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str. ir 331 str. 4 d.), netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Jo nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad ginčui aktualioje teritorijoje yra kitas kelias, per kurį galima vykdyti judėjimą, patekti į teritorijoje esančius objektus ir pan., – (duomenys neskelbtini) 2-oji gatvė. Šio kelio buvimą patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Aplinkybė, jog vietos gyventojai ir kiti asmenys daug metų dėl patogumo naudojasi būtent ginčo keliu, nereiškia, kad toks kelias gali būti laikomas keliu, kuris tarnauja visuomenės interesams. (duomenys neskelbtini) 2-oji gatvė, nors ir nesutvarkyta, yra naudojama tiek vietos gyventojų, tiek visuomenės narių, ši gatvė įtraukta į savivaldybės kartografinius projektus. Egzistuojant kitam keliui, nėra teisinio pagrindo įrengti / palikti ginčo kelią, tokiu būdu pažeidžiant kito asmens – pareiškėjo – interesus. Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, jog Sprendimu Nr. T3-276 buvo nuspręsta panaikinti ginčo kelią, pastarasis sprendimas galioja iki šiol, tačiau teismas netyrė ir šios aplinkybės. Ginčo kelias nėra pažymėtas nei SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane, nei detaliajame plane. Šiuo metu ginčo kelias nebėra įtrauktas į savivaldybės vietinių kelių tinklo sąrašą, todėl jis nebeatitinka kelio sąvokos, atitinkamai jam nebereikia nustatyti kelio apsaugos zonos.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) 2-osios gatvės egzistavimu. Pažymi, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus, be kita ko, 2018 m. gegužės 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-325-(5.63), kuriame nurodyta, jog, panaikinus ginčo kelią, būtų apsunkintas specialiųjų tarnybų ir kitų transporto priemonių patekimas ir išvažiavimas; taip pat SB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų ir savininkų pranešimus, kuriuose išreikšti nuogąstavimai, kad, panaikinus ginčo kelią, aptarnaujančių įmonių ir kitos specialiosios transporto priemonės negalės privažiuoti prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 5-ojoje gatvėje. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog būtų sudėtinga prie sodo sklypų patekti kitu keliu (jis siauras, juo negali pravažiuoti specialusis transportas). Pareiškėjas įrodymais nepagrindė teiginių, jog (duomenys neskelbtini) 2-oji gatvė ilgą laiką naudojama kaip pagrindinis kelias. Kita vertus, kaip teisingai akcentavo teismas, aplinkybė, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai turi galimybę prie sodo sklypų privažiuoti ne ginčo keliu, nekeičia šio valstybinės žemės ploto teisinio statuso. Nuosavybės teisės į valstybinę žemę, kurią sudaro ginčo kelias, pareiškėjui negali būti atkurtos (Žemės reformos įstatymo 13 str. 2 p., Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju nuosavybės teisės pareiškėjui negali būti atkuriamos natūra tik į 0,0133 ha žemės iš 1,5667 ha žemės. Atsakovas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo kelias nėra pažymėtas nei detaliajame plane, nei SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane, pabrėžia, jog (duomenys neskelbtini) 5-oji gatvė, įskaitant jos atkarpą – ginčo kelią, yra numatyta kaip vietinės reikšmės kelias Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571. Sprendimas Nr. T3-276 neturi įtakos ginčo kelio teisiniam statusui. Teisinis reglamentavimas (Kelių įstatymo nuostatos) ir teismų praktika nesuponuoja išvados, jog kelio buvimo faktas galėjo būti paneigtas minėtu savivaldybės tarybos sprendimu, toks sprendimas nepanaikino objektyviai egzistuojančio visuomenės poreikio ginčo kelią naudoti bendroms gyventojų reikmėms. Be to, kaip minėta, ginčo kelias ((duomenys neskelbtini) 5-oji gatvė) nėra perduotas Vilniaus rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, šį žemės plotą nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise – Tarnyba. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Atsiliepimas
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
22. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, apeliaciniame skunde klaidingai komentuojama bylos medžiaga, pavyzdžiui, teigiama, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) 5-ąją gatvę galima pasiekti per (duomenys neskelbtini) 2-ąją gatvę, nors liudytojai tvirtino niekada iki savo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 5-ojoje gatvėje, nevažiavę (duomenys neskelbtini) 2-ąja gatve, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 2-oji gatvė ne visada pravažiuojama (ypač žiemos metu). Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad, norint sutvarkyti (duomenys neskelbtini) 2-ąją gatvę, ją reikėtų praplatinti, atimant dalį žemės iš 25-ojo sklypo savininko arba iš privataus miško. (duomenys neskelbtini) 2-oji gatvė neįtraukta į Vilniaus rajono vietinių kelių sąrašą. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog savivaldybės pateiktuose planuose ginčo kelias nepažymėtas, trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad pirmajame SB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos žemės plane nenurodyti jokie keliai, tačiau vėliau buvo sudaryti kiti planai, kurie su laiku keitėsi, pavyzdžiui, paskutinis sklypas (duomenys neskelbtini) 5-ojoje gatvėje buvo paskirtas 1974 metais, patekimas į jį numatytas per dabartinį ginčo kelią. Privatizuojant sklypus, 1997 metais buvo parengtas tikslus planas, kurį pasirašė ir vietiniai gyventojai, tarp jų – pareiškėjo motina J. R.. 2011 metais sudarytame sodininkų bendrijos plane ginčo kelias yra numatytas. Tai, jog ginčo kelias buvo ir yra intensyviai eksploatuojamas, patvirtinta ir Tarnybos atliktų patikrinimų vietoje metu, ir (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės gyventojų bei savininkų paaiškinimais, kurie pateikti teismui. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, jog ginčo kelias užima apie 0,5 a žemės ploto, eina per grąžinamos žemės pakraštį, kuriame niekada nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Netekus šio kelio, labai pablogėtų gatvėje esančių sklypų savininkų sąlygos patekti į žemės sklypus, būtų apsunkintas pravažiavimas gaisrinėms ir kitoms specialiosios transporto priemonėms (susidarytų aklavietė ilgoje ir siauroje gatvėje; gesinant ankstesnį gaisrą, gaisrinės prie bendrojo tvenkinio važiavo ginčo keliu), pažeistas viešasis interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.
24. Šios Nutarties 9 punkte nurodyti teisės taikymo aktai, kuriais ginčo žemė žemėtvarkos projekte nurodyta kaip kelias. Byloje nustatyta, kad ginčo kelią nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise – Tarnyba (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.).
25. Nurodytas ginčo žemės teisinis statusas suponuoja, kad Tarybos Sprendimas Nr. T3-276 dėl (duomenys neskelbtini) 5-osios gatvės trasos sutrumpinimo negali būti teisiniu pagrindu ginčo žemės pripažinimui laisva, nepriskirtina gatvės užimamam žemės plotui, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų savininkai ir gyventojai turi galimybę prie sodo sklypų privažiuoti ne ginčo keliu, šio valstybinės žemės ploto teisinio statuso nekeičia.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal to paties įstatymo 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
27. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, minėtų taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pripažino, jog ginčo kelias naudojamas SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės savininkų, o jį panaikinus būtų apsunkintas specialiųjų tarnybų ir kitų transporto priemonių patekimas ir išvažiavimas, taigi visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia prieiti prie išvados, kad ginčo žemė yra priskirta prie valstybės išperkamos žemės ir buvusiems savininkams natūra negrąžinama (Atkūrimo įstatymo 12 str. 2 p.).
28. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.
29. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.