Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, išieškotoja T. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas R. L. kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės (duomenys neskelbtini) vykdomuosius dokumentus dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais – išieškotos lėšos buvo gautos iš Užimtumo tarnybos kaip bedarbio pašalpa, todėl jos laikytinos saugotinomis pagal CPK 739 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šių lėšų nurašymas yra neteisėtas, o priverstinis išieškojimas privalėjo būti apribotas remiantis šia norma. Remiantis CPK 728 straipsniu, nebuvo suteikta galimybė susimokėti geranoriškai, pareiškėjas apie vykdymą sužinojo jau po lėšų nurašymo. Tai pažeidžia procesinę tvarką ir skolininko teisę į savanorišką įsipareigojimų vykdymą, kas yra prioritetas vykdymo procese. Antstolio nurodytos vykdymo išlaidos – 228,06 Eur – yra neproporcingos ir perteklinės, kadangi išieškojimas atliktas dėl vienkartinės įmokos. Pasak pareiškėjo, nėra duomenų, kad jis ibūtų vengęs mokėti – alimentai buvo mokami kiek įmanoma, o susidariusi skola – laikina dėl nedarbo. Nurodė, kad yra registruotas bedarbis ir neturi pastovių pajamų, mokosi. Vykdymo išlaidos gali būti sumažintos ar panaikintos, kai jos yra neproporcingos vykdymo veiksmų apimčiai, sudėtingumui ir asmens socialinei padėčiai.

3. Antstolė Virginija Meškauskienė (duomenys neskelbtini) Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodo, kad antstolis niekaip negali keisti teismo sprendimo, jo plečiamai ar siaurai aiškinti. Antstolio patvarkymu pakeisti teismo sprendimą reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Vykdymo procesą reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos aiškiai nurodo, kokius veiksmus ir per kokius terminus turi atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas arba iš kurių išskaitos turi būti daromos CPK nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo antstolių kontoroje vykdoma nuo (duomenys neskelbtini). Taigi skolininkui puikiai žinoma apie antstolės vykdomą išieškojimą. Antstolė disponuoja ribota informacija apie skolininko gaunamas pinigines lėšas, jų kilmę, dydį ir periodiškumą, todėl skolininkas į areštuotą sąskaitą gaudamas pinigines lėšas, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas, arba iš kurių turi būti daromos išskaitos LR CPK nustatyta tvarka, turi pareigą antstolei savalaikiai pateikti objektyvius, gautinų piniginių lėšų kilmę, jų dydį ir periodiškumą pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 738 straipsnį iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos punktu nuo išlaikymo įsiskolinimo 348 Eur antstoliui priklauso antstolio atlygis 128,32 Eur. Iki 2025 m. liepos 2 d. iš buvo išieškota 99,74 Eur vykdymo išlaidų t. y. skolininkas minėtas vykdymo išlaidas apmokėjo gavęs raginimą. Instrukcijos 111 punkte nustatyta tvarka apskaičiuojant atlygio antstoliui dydį, minimalus atlygio antstoliui dydis neindeksuojamas ir taikomas toks, koks jis nurodytas Instrukcijos 109 punkte, išskyrus 109.5 papunktyje nustatytą atvejį, kai išieškotina suma yra nuo 300 iki 600 Eur. Šiuo atveju minimalus 80 Eur atlygio antstoliui dydis indeksuojamas taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą Instrukcijos 136.1 ir 136.2 papunkčiuose nustatyta tvarka.

4. Išieškotoja T. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.

5. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir antstolės rašytinių argumentų turinį, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, todėl šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Skundas atmestinas.

6. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

7. Vadovaujantis CPK 588 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo sprendimai yra vykdomi privalomai. Remiantis CPK 624 straipsnio 1 dalimi ir CPK 661 straipsnio 1 dalimi, antstolis pradeda priverstinai vykdyti teismo sprendimą, jei skolininkas neįvykdo teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, išskyrus atvejus, kai raginimas nesiunčiamas. Tokiu atveju antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

8. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (4 punktas). Kitų vykdomųjų dokumentų turinį gali nustatyti kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka (CPK 648 straipsnio 5 dalis). Taigi, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą antstolis privalo nenukrypti nuo vykdomojo dokumento teksto.

9. Byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo ir kitų periodinių išieškojimų iš skolininko R. L. išieškotojos T. S. naudai.

10. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

11. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Be to, pareigą pagal vykdytiną dokumentą teikti išlaikymą turintis asmuo gali mokėti vaikui ir didesnes nei vykdytiname dokumente nurodytas išlaikymo sumas, taip pat skirti jam ar buvusiam sutuoktiniui kitas sumas, nesusijusias su pareigos pagal vykdytiną dokumentą vykdymu. Vadinasi, būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jo pervestos sumos buvo sumokėtos kaip išlaikymas pagal vykdytiną dokumentą. Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

12. Pažymėtina ir tai, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, vykdo teismo valią, t. y. antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Antstolis negali teismo sprendimo plečiamai ar siaurai ar kitaip aiškinti, o antstolio patvarkymu pakeistas teismo sprendimas reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, priteisė iš ieškovo R. L. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. L. mokamą periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirta vaiko motina (išieškotoja).

14. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nenustatyta, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, pagal kurį buvo išduotas vykdomasis raštas, būtų panaikintas kasacine tvarka; kad būtų priimtas procesinis sprendimas dėl sprendimų vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Taigi, esama išieškotina skola visiškai atitinka tiek faktinę, tiek teisinę formą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog vykdomojoje byloje nurodytos sumos yra sumokėtos, todėl spręstina, kad antstolė pagrįstai vykdo išieškojimą dėl likusios sumos. Esant nustatytoms aplinkybėms, šioje dalyje pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

16. Antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Raginimas įteiktas skolininkui (duomenys neskelbtini). Per raginimo terminą skolininkas sumokėjo įsiskolinimą. (duomenys neskelbtini) gautas išieškotojos pranešimas, kad skolininkas vėluoja mokėti išlaikymą. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje apskaičiuotas įsiskolinimas (duomenys neskelbtini) yra 348 Eur. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Sprendimų vykdymo instrukcijų 40 punkte įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Sprendimų vykdymo instrukcijų 40.2 punkte įtvirtinta, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos ketvirčio vartotojų kainų indeksu, galiojančiu skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą; vykdomosios išlaidos apskaičiuojamos tą pačią dieną, kai buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas (Sprendimo vykdymo instrukcijų 4 punktas).

18. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti bei vykdymo išlaidų paskaičiavimo metu 2025 m. liepos 2 d. atitinkamo ketvirčio vartotojų kainų indeksas, skirtas sprendimų vykdymo išlaidoms kompensuoti, viršijo 110 (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=3f60be83-0f37-4c7b-ac91-6b782f671efb#/, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, antstolė skaičiuodama atitinkamas vykdymo išlaidas pagrįstai taikė tuo metu galiojusius ketvirčio vartotojų kainų indeksus, skirtus sprendimų vykdymo išlaidoms kompensuoti (Sprendimų vykdymo instrukcijų 40 punktas).

20. Vadovaujantis CPK 654 straipsniu antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą.

21. Pareiškėjui pateikus abstrakčią ir jokiais argumentais nepagrįstą prielaidą, kad skundžiamame (duomenys neskelbtini) patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė paskaičiavo per dideles ir nepagrįstas išlaidas, pastaroji prielaida atmetama kaip neįrodyta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

22. Teismas pažymi, kad antstolė Virginija Meškauskienė (duomenys neskelbtini) patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo R. L. skundą, detalizavo vykdymo išlaidų paskaičiavimą remiantis galiojančiomis teisės normomis. Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (476,32 Eur) iš R. L. turimų sąskaitų.

23. Kaip jau buvo išaiškinta, antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, vadovaujasi vykdomojo rašto pažodiniu turiniu. Šiuo atveju vykdomajame rašte yra nurodyta, kad išieškojimą pareiškėjas privalo mokėti į lėšų valdytojos sąskaitą, todėl pareiškėjas privalo laikytis teismo procesiniu sprendimu nustatytos išlaikymo mokėjimo tvarkos. Vykdomajame rašte yra nurodyta aiški išlaikymo vykdymo tvarka ir ši tvarka nėra pakeista įstatymo nustatyta tvarka.

24. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolė pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat teismas nenustatė, jog skundžiami patvarkymai, t. y. (duomenys neskelbtini) patvarkymai dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

25. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad antstolė privalo imtis teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojos, o konkrečiai skolininko ir išieškotojos nepilnamečio vaiko interesus, todėl negali dominuoti vien skolininko interesai.

26. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog vykdymo procesas galėjo sukelti labiau neigiamas pasekmes skolininkui, kai atliekamas priverstinis procesinio sprendimo vykdymas, negu jos yra sukeliamos skolininko kreditorei.

27. Dėl likusių pareiškėjo skundo argumentų, kurie nėra susiję su skundžiamų patvarkymų teisėtumu/neteisėtumu, teismas atskirai nepasisako kaip nedarančių įtakos šioje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui.

28. Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.