- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- eI-2780-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. Š., S. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. ir S. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos pareiškėjo V. Š. (toliau – pareiškėjas), naudai 84 400 Eur turtinę žalą;
2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos pareiškėjos S. Š. (toliau – pareiškėja) naudai 6 400 Eur turtinę žalą;
Šalies argumentai
3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos pareiškėjo V. Š. ir pareiškėjos S. Š. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
Skunde paaiškino, kad 2012 m. sausio 9 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra ar NMA) ir pareiškėjas pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų paramos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodybos „Malūnas“ įkūrimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), o Agentūra – Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iki 690 560 Lt. Paramos sutarties 5.1 papunktyje buvo nustatyta, kad parama bus suteikiama, jei Projektas bus įvykdytas iki 2013 m. balandžio 20 d. Paramos sutarties papildomais susitarimais galutinis Projekto įvykdymo terminas buvo perkeltas iki 2014 m. sausio 8 d. Vykdydamas projektą, 2012 m. sausio 16 d. su UAB „Legertas“ pasirašė Rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuri vėlesniais susitarimais buvo kelis kartus pakeista, pratęsiant darbų atlikimo terminus. Agentūra 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-(12.4)- 9703 ir 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime „Dėl V. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veikos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ Nr. SKP-115 konstatavo, kad 2013 m. sausio 29 d. Rangos sutarties pakeitimu buvo pažeisti projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau - Pirkimo taisyklės), 3 punkte nustatyti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, todėl atitinkamai pareiškėjui buvo nesumokėta dalis paramos sumos (14 011,10 Lt) ir dalis išmokėtos paramos sumos pripažinta nekompensuotina (25 734,20 Lt). Agentūros 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ Nr. BRK-(3.144.)-10314 iš pareiškėjo išskaičiuota Agentūros 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SKP-115 pripažinta netinkama kompensuoti paramos suma (25 734,20 Lt) (toliau – Sprendimai).
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais Agentūros Sprendimais, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs jo ir Agentūros ginčą apeliacine tvarka, 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-555-492/2015 apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Agentūros Sprendimus. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais Agentūros veiksmai, dėl kurių jis daugiau nei pusantrų metų neturėjo galimybės disponuoti 39 745,30 Lt dydžio parama. Vykdydama LVAT sprendimą, Agentūra 2015 m. gegužės mėn. jam išmokėjo 39 745,30 Lt. Nepaisant šios aplinkybės, pareiškėjas teigia patyręs didelę turtinę žalą.
Nurodo, kad su banku 2005, 2007 ir 2008 m. sudarė kredito sutartis (toliau – Kredito sutartys). Dėl Agentūros Sprendimų, kurių pagrindu negavo dalies Projekto finansavimo, 2014 m. susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, nebuvo pajėgus tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui pagal Kredito sutartis – laiku mokėti įmokas, todėl bankas savo iniciatyva jas nutraukė ir pareikalavo nedelsiant grąžinti visą pagal Kredito sutartis paimtą ir dar negrąžintą kredito dalį bei kitus su Kredito sutartimis susijusius mokėjimus. Nepadengus pagal nutrauktas Kredito sutartis mokėtinų sumų, bankas kreipės į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš turto. Kredito sutartys buvo užtikrintos: buto, adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio pareiškėjui ir pareiškėjai, žemės sklypo, adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio pareiškėjui, gyvenamojo namo, adresas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio pareiškėjui, hipoteka. Pareiškėjams neturint galimybės padengti antstolio raginimuose nurodytų sumų, kurių bendra suma sudarė 141 098,21 Eur, antstolis pardavė hipoteka įkeistą turtą iš varžytynių už žemesnę nei rinkos kainą. Tokiu būdu, pareiškėjui buvo padaryta 84 400 Eur, o pareiškėjai – 6 400 Eur dydžio žala.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, jeigu Agentūra nebūtų priėmusi teismo neteisėtais pripažintų Sprendimų ir nebūtų kone pusantrų metų delsusi išmokėti pareiškėjui 39 745,30 Lt (14 011,10 Lt + 25 734,20 Lt) dydžio paramos, pareiškėjas nebūtų vėlavęs mokėti bankui įmokų pagal Kredito sutartis, jos nebūtų buvę nutrauktos, o turtas nebūtų buvęs parduotasis iš varžytinių. Pareiškėjų patirta 90 800 Eur dydžio žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Agentūros neteisėtais veiksmais.
Pabrėžia, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3- 614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus" v. G. 0., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai", bylos Nr. 3K-3-476/2008).
Paaiškina, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-263/2007). Remiantis nurodytu, teismui sprendus, kad ginčo atveju tiesioginio priežastinio ryšio tarp Agentūros neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos žalos - nėra, mano, kad pagrindas spręsti dėl netiesioginio priežastinio ryšio neabejotinai turėtų būtų pakankamas (el. byla, I t., 1-11 lapai).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Agentūra atsiliepime į skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad reikalavimas dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teigia, kad Agentūra pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Priešingai, ji, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis paramos skyrimą, vertino pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir pagal mokėjimo prašymuose nurodytus duomenis kompensavo pareiškėjui Projekto įgyvendinimo metu patirtas išlaidas. Pažymi ir tai, kad Agentūra, priimdama 2013 m. lapkričio 21 d. raštą ir 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą, veikė teisės aktų ribose, nes būtent teisės aktai jai suteikė galimybę vertinti mokėjimo prašymus ir priimti sprendimus dėl dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo ar paramos mažinimo.
Akcentuoja, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pažymi ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros Sprendimais, pasinaudojo jam suteikta teise juos skųsti teismui. Šiuo atveju LVAT sprendime, kuriuo panaikinti Sprendimai, nebuvo konstatuoti neteisėti Agentūros ar jos darbuotojų veiksmai. Be to, Agentūra, vykdydama LVAT sprendimą, 2015 m. gegužės 11 d. raštu informavo pareiškėją apie LVAT sprendimo vykdymą. Paramos gavėjui 2015 m. gegužės 14 d. buvo išmokėta 11 511,04 Eur paramos suma pagal 2012 m. gegužės 18 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. liepos 30 d. Mokėjimo prašymus. Atkreipia dėmesį, kad ir po Agentūros priimtų Sprendimų, tarp Agentūros ir pareiškėjo sudaryta Paramos sutartis nebuvo nutraukta. Pareiškėją ir NMA toliau siejo Paramos sutartimi įtvirtinti santykiai. Tai patvirtina pareiškėjo pateiktas 2014 m. rugsėjo 1 d. Mokėjimo prašymas ir Paramos gavėjui 2015 m. gruodžio 21 d. išmokėta 84 040,06 Eur paramos suma.
Nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuosekliai remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Pabrėžia, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašomą priteisti žalą sieja su nutrauktomis Kredito sutartimis ir iš varžytinių parduotu turtu, tačiau NMA atkreipia dėmesį, kad ji nedalyvavo sudarant Kredito sutartis. Pažymi ir tai, kad pareiškėjų skunde minimos Kredito sutartys sudarytos daug anksčiau, nei buvo pasirašyta Paramos sutartis. NMA nėra žinomos nei Kredito sutarčių sudarymo sąlygos, nei jose prisiimti pareiškėjų įsipareigojimai. Agentūra taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis Paramos sutarties nuostatomis, mokamos paramos tikslas yra kompensuoti su Projekto įgyvendinimu susijusias ir reikalavimus atitinkančias išlaidas, o ne kompensuoti (dengti) pareiškėjų su kitais subjektais sudarytų sutarčių įsipareigojimus. Taigi, ir šiuo aspektu (patirtos žalos apskaičiavimas) nurodyti pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie realiai patyrė tokio dydžio turtinę žalą (nuostolius).
Atsakovės atstovės vertinimu, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kadangi Agentūra nėra atlikusi pareiškėjų atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų. Taigi, nėra visų sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį (el. byla, II t., 106-112 lapai).
Teismo posėdyje pareiškėjas V. Š. palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skundo argumentais. Papildomai paaiškino, kad dėl Agentūros neteisėtų Sprendimų, kurių pagrindu laiku negavo dalies paramos lėšų, negalėjo vykdyti kreditorinių įsipareigojimų bankui, dėl ko bankas nutraukė Kredito sutartis ir pareikalavo grąžinti likusią negrąžintą paskolos sumą. Neturint lėšų padengti įsiskolinimą bankui, buvo pradėtas išieškojimo procesas, kurį vykdant iš varžytinių buvo parduotas nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas žemesne nei rinkos kaina, patirta turtinė žala. Kredito sutartys sudarytos tikslu įsigyti būstą ir jį įrengti.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasi skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, kuri kildinama iš Agentūros veiksmų, priimant 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-(12.4)-9703, Agentūros Mokėjimo prašymų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. „Dėl V. Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veikos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ sprendimą Nr. SKP-115 ir Agentūros 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ Nr. BRK-(3.144.)-10314, atlyginimo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramai projektui ,,Kaimo turizmo sodybos „Malūnas“ įkūrimas“ (toliau – Projektas) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ finansuoti (el. byla, II t., 5-46 lapai).
Pareiškėjas su Agentūra 2012 m. sausio 9 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms, Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Paramos sutartį Paramos gavėjas (pareiškėjas) įsipareigojo įgyvendinti Projektą nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad Paramos gavėjui teisės aktuose ir šioje sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 200 000 Eur (690 560,00 Lt) 65 proc. visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Paramos sutarties 4 punkte nurodytos investicijos, kurios kompensuojamos, išmokant paramos lėšas (el. byla, II t., 48-57 lapai).
Vykdant Projektą, pareiškėjas 2012 m. sausio 16 d. su UAB „Legertas“ pasirašė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, I t., 71-73, 116-119 lapai). Rangos sutarties 4.1 papunktyje buvo numatyta, kad sutarties priede nurodytų darbų pradžia yra 2012 m. sausio 17 d., o darbų atlikimo pabaiga – 2013 m. balandžio 1 d. Sutartyje numatyta, kad darbai bus vykdomi 4 etapais (4.1.2 papunktis). 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. birželio 20 d. ir 2013 m. rugpjūčio 28 d. Rangos sutarties pakeitimais darbų atlikimo terminas buvo pratęstas (el. byla, I t., 77, 80, 88, 93, 94).
Pareiškėjas 2012 m. gegužės 18 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2012 m. gegužės 18 d. Mokėjimo prašymas), kuriuo prašė kompensuoti Mokėjimo prašyme nurodytas patirtas išlaidas (el. byla, II t., 58-65 lapai). 2012 m. gegužės 18 d. Mokėjimo prašymas buvo įvertintas ir pareiškėjui 2012 m. birželio 25 d. buvo išmokėta 32 735,46 Eur (113 029,00 Lt) paramos suma (el. byla, II t., 70 lapas).
Pareiškėjas 2013 m. balandžio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KT-11-1-007094-MP002 (toliau – 2013 m. balandžio 30 d. Mokėjimo prašymas), kuriuo prašė kompensuoti Mokėjimo prašyme nurodytas patirtas išlaidas (el. byla, II t., 94-100 lapai). Mokėjimo prašymas buvo įvertintas ir pareiškėjui 2013 m. birželio 17 d. buvo išmokėta 41 795,93 Eur (144 313,00 Lt) paramos suma (el. byla, II t., 105 lapas).
Pareiškėjas 2013 m. liepos 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2013 m. liepos 30 d. Mokėjimo prašymas), kuriuo prašė kompensuoti Mokėjimo prašyme nurodytas patirtas išlaidas (el. byla, I t., 64-70 lapai). Įvertinus pateiktą 2013 m. liepos 30 d. Mokėjimo prašymą, pareiškėjui buvo suteikta ir 2013 m. gruodžio 11 d. išmokėta 36 520,79 Eur (126 099,90 Lt) parama vietoj prašytos 40 578,95 Eur (140 111,00 Lt) paramos.
Agentūra 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimais Nr. BRK-(12.4.)-9703 ir Nr. SKP-115 konstatavo, kad 2013 m. sausio 29 d. Rangos sutarties pakeitimu buvo pažeisti Pirkimo taisyklių 3 punkte nustatyti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, todėl atitinkamai buvo nesumokėta dalis paramos sumos ir dalis išmokėtos paramos sumos pripažinta nekompensuotina (el. byla, I t., 12-14, 15-17, 97-99, 100-102). Agentūros 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. BRK-(3.144.)-10314 iš pareiškėjo išskaičiuota Agentūros 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SKP-115 pripažinta netinkama kompensuoti paramos suma (25 734,20 Lt) (el. byla, I t., 18-19, 105-106 lapai).
Pareiškėjas Agentūros Sprendimus ginčijo Vilniaus apygardos administraciniame teismui, kuris 2014 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5107-580/2014 jo skundą atmetė.
Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2014 m. rugsėjo 1 d. Mokėjimo prašymas), kuriuo prašė kompensuoti Mokėjimo prašyme nurodytas patirtas išlaidas (el. byla, I t., 107-115 lapai). 2014 m. rugsėjo 1 d. Mokėjimo prašymas buvo įvertintas ir 2015 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui buvo išmokėta 84 040,06 Eur paramos suma.
LVAT 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-555-492/2015 (toliau – LVAT sprendimas) panaikino NMA 2013 m. lapkričio 21 d. raštą, 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir 2013 m. gruodžio 12 d. raštą (el. byla, I t., 45-57 lapai), konstatavęs, kad 2013 m. sausio 29 d. susitarimu Rangos sutarties pakeitimas atliktas dėl objektyvių ir pateisinamų aplinkybių, kurių sutarties šalys negalėjo iš anksto numatyti, tokiu pakeitimu nebuvo paneigti Projekto tikslai ar uždaviniai, todėl Projekto vykdytojas nepažeidė Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150, nuostatų. Paneigus atsakovo išvadą dėl Pirkimų taisyklių pažeidimo pripažinta, kad pareiškėjui nepagrįstai taikytas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 197.1.1 ir 197.4 papunkčiuose numatytas paramos sumažinimas, nepagrįstai remtasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377, 31 punktu ir 35.6 papunkčiu, pagal kuriuos dalis Projekto įgyvendinimui skirtų išlaidų pripažinta netinkamomis bei išskaičiuotos iš pareiškėjo.
NMA, vykdydama LVAT sprendimą, 2015 m. gegužės 11 d. raštu „Dėl teismų sprendimų vykdymo“ Nr. BRK-4511 informavo pareiškėją apie LVAT sprendimo vykdymą, nurodydama, kad priėmė sprendimą kompensuoti 4 057,89 Eur (14 011,10 Lt) pagal 2013 m. liepos 30 d. Mokėjimo prašymą bei kompensuoti pagal 2012 m. gegužės 18 d. Mokėjimo prašymą 3 273,55 Eur (11 302,90 Lt) paramos sumą ir pagal 2013 m. balandžio 30 d. Mokėjimo prašymą 4 179,60 Eur (14 341,30 Lt) paramos sumą (el. byla, I t, 120-121 lapai). Pareiškėjui 2015 m. gegužės 14 d. buvo išmokėta 11 511,04 Eur paramos suma pagal 2012 m. gegužės 18 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. liepos 30 d. Mokėjimo prašymus (el. byla, I t., 122 lapas).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Veiklos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Turtinės žalos atsiradimą pareiškėjai kildina iš Agentūros veiksmų, priimant Sprendimus, dėl kurių pareiškėjai laiku negavo dalies skirtos paramos, todėl negalėjo įvykdyti kreditorinių įsipareigojimų bankui, dėl ko, jų teigimu, prarado turtą, kuris buvo parduotas iš varžytinių ir žemesne nei rinkos kaina.
Byloje ginčo, kad Agentūros Sprendimais pareiškėjui nebuvo sumokėta dalis paramos sumos (14 011,10 Lt) ir dalis išmokėtos paramos sumos pripažinta nekompensuotina (25 734,20 Lt), nėra. Nėra ginčo ir dėl to, kad Agentūra, vykdydama įsiteisėjusį LVAT sprendimą, 2015 m. gegužės 14 d. išmokėjo pareiškėjui dėl Sprendimų priėmimo neišmokėtą paramos dalį (11 511,04 Eur).
Pagal civilinės atsakomybės sąlygas būtina nustatyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Kredito sutartys tarp pareiškėjo ir AB SEB banko sudarytos 2005, 2007 ir 2008 metais. Šiomis sutartimis suteiktos tikslinės paskolos: būstui įsigyti, gerbūviui sutvarkyti. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Kredito sutartys sudarytos iki Paramos sutarties sudarymo (iki 2012 m. sausio 9 d.) ir kad jos nesusijusios su Projekto vykdymu ir Rangos sutartimi. Taip pat akcentuotina, kad pagal Paramos sutartį išmokėtos paramos lėšos yra tikslinės, jų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Byloje nėra duomenų, kad dėl Agentūros Sprendimų priėmimo savalaikiai negautų paramos lėšų Projekto įgyvendinimas buvo apsunkintas. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad Projektas sėkmingai įgyvendintas. Todėl teigti, kad Agentūros darbuotojų veiksmai priimant Sprendimus buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjams kilusia žala, nėra pagrindo.
Pareiškėjai taip pat skunde teigia, kad egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp Agentūros veiksmų ir jų patirtos žalos. Nurodo, kad pareiškėjas iš Projektui skirtos paramos lėšų tikėjosi mokėti įmokas bankui pagal Kredito sutartis, tačiau dėl Sprendimų priėmimo jų laiku negavęs, priėmė sprendimą nemokėti įmokų bankui, o lėšas skirti Projektui, taip vengdamas Agentūros taikytinų sankcijų. Dėl to Kredito sutartys buvo nutrauktos, pradėtas išieškojimo procesas, dėl ko prarado dalį turto.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, pareiškėjo kreditoriniai įsipareigojimai siekė 141 098,21 Eur, o pareiškėjui Agentūros Sprendimais neišmokėta suma 39 745,30 Lt (11 511,04 Eur), t. y. žymiai mažesnė. Agentūra nevilkino LVAT sprendimo vykdymo, sprendimą dėl 11 511,04 Eur sumos išmokėjimo priėmė 2015 m. gegužės 11 d. ir ją išmokėjo 2015 m. gegužės 14 d., t. y. iki antstoliui priimant 2015 m. gegužės 20 d. patvarkymą „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ Nr. S2-45475.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Paramos sutartį pareiškėjas Projekto įgyvendinimui turėjo panaudoti 35 proc. savo asmeninių lėšų. Teikdamas paraišką, disponavimą asmeninėmis lėšomis Projektui įgyvendinti pareiškėjas grindė su fiziniu asmeniu sudaryta paskolos sutartimi 260 000 Lt sumai (el. byla, II t., 47 lapas). Teismo posėdyje pareiškėjas jau nurodė, kad Projektą įgyvendino panaudodamas iš individualios įmonės veiklos gautas pajamas, o pagal nurodytą paskolos sutartį pinigų nėra gavęs.
Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nuostolių patyrė ne dėl Agentūros Sprendimų, o dėl savo, kaip skolininkų elgesio vykdant kreditorinius įsipareigojimus bankui. Kaip matyti, tiek prisiimdamas kreditorinius įsipareigojimus bankui, tiek pasirašydamas Paramos sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus ją vykdyti, pareiškėjas veikė savo rizika, todėl turėjo būti apdairus ir rūpestingas. Pareiškėjo sprendimas iš paramos lėšų dengti kreditorinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartis, kurios niekaip nebuvo susijusios su Projekto įgyvendinimu, yra visiškai nepateisinamas ir prieštarauja Paramos sutarties turiniui ir pagal šią sutartį prisiimtiems įsipareigojimams. Todėl pareiškėjų skundo argumentas, kad šiuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp Agentūros veiksmų ir pareiškėjų patirtos žalos, yra visiškai nepagrįstas.
Taigi, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo dėl turtinės žalos priteisimo, todėl jis atmestinas.
Netenkinus pareiškėjų skundo, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, todėl prašymas atlyginti šias išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
P. V. Š. ir S. Š. skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinti.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.