- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 1-2100-908/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22913-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- V. D.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju bei gaunantis pensiją, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2014-12-03, apie 11.50 val., Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 174, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.2 punkto reikalavimą, numatantį, kad, prieš pradedamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, ir KET 3 priedo 1.1 punktą, nustatantį, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, t. y. vairuodamas automobilį, važiuodamas Liepkalnio gatve, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas V. D., gim. (duomenys neskelbtini), nerodo kairio posūkio signalo, tęsdamas važiavimą kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su sukančiu į kairę automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to įvykus eismo įvykiui, apgadintas B. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdyta V. D. sveikata. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi V. M., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 3 d., 12 val., važiavo iš Vilniaus į Rudaminą. Švietė saulė, buvo geras matomumas. Važiavo nuo kalniuko. Priekyje matė važiuojančius kelis automobilius, kurie važiavo labai lėtai. Pagalvojo: kapitalizmas, pažiūrėjo, kad gali užimti kairę juostą, ir ją užėmė. Važiavo 70 km/h greičiu. Stebėjo kelią iš priekio, kad priešais neatvažiuotų koks automobilis. Kad toliau yra posūkis nebuvo ženklo. Stebėdamas aplinką priekyje nepastebėjo, kad jau prasidėjo ištisinė linija. Staiga kitas automobilis atsitrenkė į jį. Sukdamas į kairę, kitą automobilį pastebėjo likus 3-4 metrams iki jo. Jau nebuvo galimybės manevruoti. Kliūtį pamatė, likus sekundei iki smūgio. Prieš lenkimo manevrą matė, kad iš priekio nėra kliūties, galėjo užimti kairę kelio juostą. Ją užėmė ir, neviršydamas greičio, važiavo. Į kairę eismo juostą buvo galima įvažiuoti. Sankryžos nematė, nebuvo ženklo, kad bus šalutinis kelias. Nematė, posūkio signalo. Nematė, kad prasideda ištisinė juosta, vairuodamas buvo sutelkęs dėmesį į priekį, stebėjo, kad neatvažiuotų kitas automobilis. Kirto punktyrinę liniją, jam važiuojant kaire eismo juosta, iš dešinės prasidėjo ištisinė juosta. Pamačius, kad trumposios juostos ilgėja, jam reikėjo grįžti į savo eismo juostą. Posūkio manevrą pradėjo, likus apie 100 metrų nuo prieš jį važiuojančių automobilių. Automobiliai, važiavę prieš jo automobilį, važiavo labai lėtai, jis pamanė kad, gal jie taip važiuoja, nes nežino, kur važiuoti, gal turėjo problemų. Nematė jokio plataus įvažiavimo, ten gamykla, nėra kelio. Iki jo darbo vietos buvo likę 6 km, į darbą neskubėjo. Po įvykio, apie jo aplinkybes su niekuo nekalbėjo. Nukentėjusiajam žalos neatlygino. Nežino, kaip vertina savo elgesį. Supranta, kad turi būti dėmesingas kelyje. Po įvykio vairuodamas daugiau stebi aplinką, pasidarė labai dėmesingas, nenori pažeisti kelių eismo taisyklių. Automobilį vairuoja nuo instituto laikų, yra baustas už greičio viršijimą. Dėl ikiteisminio tyrimo metu savo duotų paaiškinimų V. M. nieko negali pasakyti. Jaunesnysis brolis A. M. jam daro teigiamą įtaką, tarp jų labai glaudūs ryšiai, bendrauja kasdien.
V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad 2014-12-03, apie 11.20 val., vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Liepkalnio gatve nuo Vilniaus centro link Rudaminos vienas į darbą. Minėtu keliu važiavo ne pirmą kartą. Buvo dienos metas, sausa kelio danga, saulėta. Kelio važiuojamoji dalis susidėjo iš dviejų eismo juostų, t. y. po vieną kiekviena kryptimi. Jis važiavo kuo dešiniau, t. y. jam skirta eismo juosta. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Važiuojant pastebėjo, kad priekyje jo eismo juosta lėtai, t. y. apie 40-50 km/h greičiu, važiavo lengvasis automobilis “VW Passat”, o jam iš priekio važiavo dar vienas lengvasis automobilis (kaip po įvykio sužinojo – “Audi”), kuris ir trukdė važiavimui. Priartėjęs prie “VW Passat” automobilio, pastebėjo, kad jis nerodo jokio posūkio signalo. Ar priekyje priešais VW Passat” važiuojantis “Audi” buvo įjungęs kokį įspėjamąjį signalą, nurodyti negali, nes nematė. Važiuojant nuokalne, nežinojo, kad priekyje yra posūkis į kairę, nes jokių kelio įspėjamųjų ženklų nebuvo. Įsitikinęs, kad yra brūkšninė linija ir iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, nusprendė aplenkti du lėtai važiuojančius automobilius. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai susilygino su “VW Passat” automobiliu, o gal net buvo nežymiai jį aplenkęs, pastebėjo, kad priekyje “VW Passat” automobilį važiavęs “Audi” automobilis važiuoja šonu, nes suko į kairę, į šalutinį kelią. Tuo metu atstumas tarp jų buvo apie 2.5-3 m. Jis negali nurodyti, ar spėjo paspausti stabdžių pedalą ir įvyko susidūrimas. Susidūrimo metu iššovė oro pagalvės, buvo šoko būsenoje. Kas buvo po smūgio, neprisimena. Kada automobilis „Audi“ pradėjo posūkio manevrą, nurodyti negali, nes nematė, pirmą kartą pastebėjo, kai jis jau važiavo šonu. Iki policijos pareigūnų atvykimo automobilių nejudino. Įvykio metu nenukentėjo, į gydymo įstaigą nesikreipė. Įvykio vietoje “Audi” automobilio vairuotojas kažką aiškino savo atvykusiems draugams, kad nepažiūrėjo į veidrodėlį. Daugiau nieko nurodyti negalėjo. (b. l. 89-90)
2015-04-24 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Š. D. parodė, kad 2014-12-03, apie 11.50 val., buvo darbo vietoje, Liepkalnio g. 174, Vilniuje. Buvo dienos metas, sausa kelio danga, saulėta. Stovėdamas pastebėjo, kad Liepkalnio gatve nuo Vilniaus centro atvažiuojantis lengvasis automobilis suka į kairę. Kai tas sukantis automobilis jau buvo beveik bebaigiantis posūkio manevrą, į jo kairę galinę dalį atsitrenkė kitas mėlynos spalvos automobilis. Nuo smūgio posūkį atliekantis automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsistojo už kelio ribų, o mėlynos spalvos automobilį irgi apsuko. Iki policijos atvykimo niekas automobilių nejudino. Jis nematė, kas pirmas pradėjo manevrą ar posūkį, atliekantis “Audi” ar lenkiantis “Mitsubishi” automobilis. Iš tolo susidarė toks įspūdis, kad “Mitsubishi” automobilio vairuotojas nematė posūkio atliekančio automobilio ir į jį atsitrenkė nestabdydamas. Buvo nuėjęs į įvykio vietą. Įvykio vietoje atpažino, kad “Audi” automobilį vairavo pažįstamas V. D.. Įvykio vietoje Mitsubishi automobilio vairuotojas aiškino, kad labai skubėjo į darbą. Papildė, kad “Mitsubishi” lenkė sunkvežimiuką (nedidelę būdą, pvz. MB Sprinter), tikslesnio modelio nurodyti negalėjo. (b. l. 40-41).
Nukentėjusysis V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, nors jam buvo padaryta žala – sužalotas petys, dėl to jis 3 mėnesius negalėjo vairuoti automobilio, prižiūrėti vaikų. Šiuo metu yra pasveikęs. Iš V. M. nėra nieko gavęs, V. M. jo neatsiprašė. V. M. po įvykio prie nukentėjusiojo nepriėjo, rūpinosi, kaip nepavėluoti į darbą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. D. parodė, kad 2014-12-03, apie 11.20 val., vairavo žmonai B. D. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Liepkalnio gatve į TDS firmą esančią Liepkalnio g. 174. Kelio važiuojamoji dalis susidėjo iš dvejų eismo juostų, t. y. po vieną kiekviena kryptimi. Jis važiavo savo eismo juosta apie 60 km/h, o likus apie 200 m iki posūkio, į kairę pradėjo tolygiai stabdyti. Važiavimo metu eismo sąlygos buvo geros: giedra, saulėta, kelio danga sausa. Artėjant prie sankryžos, sumažino greitį bei įjungė kairį posūkio signalą, kad iš paskos važiuojančių transporto priemonių vairuotojai matytų bei žinotų apie jo būsimą manevrą, t. y. posūkį į kairę. Prieš pat atliekant posūkio manevrą į kairę, pažiūrėjo į galinio vaizdo kairįjį veidrodėlį, pažiūrėjęs pastebėjo galinę dalį tolstančio automobilio bei kad iš paskos važiuoja krovininis automobilis. Įsitikinęs, kad yra saugu atlikti posūkio manevrą į kairę, pradėjo jį atlikti. Pasukęs į kairę, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Prieš smūgį negirdėjo nei garsinio signalo nei stabdžių „cypimo“. Po smūgio automobilį apsuko. Po smūgio jis kurį laiką sėdėjo automobilyje. Pirmas iš automobilio išlipo „Mitsubishi“ automobilio vairuotojas, kuris vaikščiojo aplink savo automobilį. V. D., išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie kito vairuotojo ir paklausė, kur jis tokiam amžiuje lekia. Vairuotojas atsakė, kad labai skuba į darbą. Tada jo paklausė, ar jis matė, kad iš paskos važiuojantis automobilis stabdė. Jis atsakė, kad nieko nematė, tik po susidūrimo pamatė „Audi A6“, teigė, kad jį dabar tikrai atleis iš darbo. Tada V. D. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ilgai jai neatvykus, paskambino pats. Daugiau su „Mitsubishi“ automobilio vairuotoju nebendravo. Buvo pristatytas ir paguldyta į VšĮ RVU ligoninę. Įvykio metu nukentėjo, tad prašė pripažinti nukentėjusiuoju. Jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį bei tai, kad turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę (b. l. 47-48).
V. D. 2015-04-28 nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 49).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais užfiksuota, kad Vilniuje, Liepkalnio g., ties 174 pastatu, kelio važiuojamosios dalies plotis yra 6.7 m. Automobilis “Audi” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi priekine dalimi link Vilniaus miesto pusės 2.9 m nuo kairės pusės galinio rato ir 2,2 m nuo kairės pusės priekinio rato iki kairės pusės kelkraščio (žiūrint nuo miesto pusės). 2.3 m nuo automobilio priekinės dalies iki įvažiavimo link Liepkalnio g. 174 pastato. Automobilis „Mitsubishi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekine dalimi link miesto pusės, 1.7 m nuo dešinės pusės galinio ir 2.7 m nuo dešinės pusės priekinio rato iki kairės pusės Liepkalnio gatvės kelkraščio. 0.0 m nuo automobilio kairės pusės galinio kampo iki įvažiavimo link Liepkalnio g. 174, dešinės pusės (žiūrint nuo Liepkalnio g.) (b. l. 12-20).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės būklė po eismo įvykio automobilis apgadintas: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas, dešinės pusės sparnas, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, pramuštas variklis, išbėgę tepalai. (b. l. 21-22).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota AUDI A6 AVANT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonės būklė po eismo įvykio: apgadinti galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, galinės kairės pusės durelės, galinis kairės pusės ratas, pažeista važiuoklė, pakrypęs galinis kairės pusės ratas (b. l. 27-28).
V. D. medicininių dokumentų apžiūros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė J. M.-Č. nurodė, kad V. D. nustatytas kairio raktikaulio petinio galo 5-o laipsnio išnirimas su aplinkinių raiščių plyšimu (snapinio-akromialinio raiščio-lig. coracoclaviculare, akromioraktikaulinio raiščio- lig.acromioclaviculare, deltoidinio raumens fascijos plyšimas). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10576/14 nurodyta, kad V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. 52)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje 2014-12-04 Nr. T-A 10554/14(01) nurodyta, kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b. l. 93-94).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje 2015-04-17 Nr. 11-3081(14) nurodyta, kad:
1. Automobilių ,,Audi A6“ ir ,,Mitsubishi Carisma“ susidūrimo eiga (mechanizmas) tikėtina buvo tokia. V. M. vairuojamas automobilis Liepkalnio g. lenkdamas automobilius įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo metu priekyje V. D. vairuojamas automobilis ,,Audi A6“ Liepkalnio g. būdamas apie 1,0 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, ties pastatu Nr. 174, suko į kairę. V. M. vairuojamas automobilis ,,Mitsubishi Carisma“ judėdamas apie 65 km/h greičiu priekinės dalies dešine puse ir priekiniu dešiniuoju sparnu smūginiai kontaktavo su apie 15 km/h greičiu kairiojo posūkio kreive judančio, automobilio ,,Audi A6“ galiniu kairės pusės bamperiu, galiniu kairės pusės sparnu bei galiniu kairės pusės ratu. Susidūrimo metu tarp automobilio ,,Mitsubishi Carisma“ priekinės dalies ir automobilio ,,Audi A6“ kairiojo šono buvo smailas kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Nuo smūgio automobilis ,,Audi A6“ buvo bloškiamas kryptimi prieš laikrodžio rodyklę ir judėdamas į priekį ir į kairę sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilis ,,Mitsubishi Carisma“ nuo smūgio sukosi kryptimi pagal laikrodžio rodyklę, ir judėjo į priekį kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.
Tikėtinos automobilių ,,Audi A6“ ir ,,Mitsubishi Carisma“ judėjimo trajektorijos tyrime pavaizduotos 9 pav.
2. Tikėtina, V. D. vairuojamo, automobilio ,,Audi A6“ judėjimo kairiojo posūkio kreive trajektorija iki susidūrimo vietos pavaizduota tyrime esančiame 9 pav.
3. Tikėtina, kad automobilio ,,Audi A6“, kurį vairavo V. D., važiavimo greitis eismo įvykio metu buvo apie 15 km/h.
4. Tikėtina, kad automobilio ,,Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo V. M., važiavimo greitis eismo įvykio metu buvo apie 65 km/h.
5. Tikėtina, kad tuo metu, kai automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas kirsdamas ašinę kelio liniją, skiriančią priešingos krypties transporto srautus, sudarė kliūtį, automobilio ,,Mitsubishi Carisma“ vairuotojas V. M. nuo susidūrimo su automobiliu ,,Audi A6“ vietos buvo apie 21,8 m atstumu, o nuo automobilio ,,Audi A6“ padėties kairiojo posūkio manevro pradžios momentu buvo apie 32,27 m atstumu (žr. tyrime 9 pav.)
6. Automobilis ,,Audi A6“, vairuojamas V. D., ir automobilis ,,Mitsubishi Carisma“, vairuojamas V. M., susidūrė Liepkalnio g. ties pastatu Nr. 174, kairėje važiuojamosios dalies eismo juostoje (žr. tyrime 8 pav.); kelio ilgio atžvilgiu automobilių susidūrimas įvyko iki pirmojo eismo įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako – šukės, kuri 5 pav. pažymėta raudonos spalvos rodykle.
7. Automobilio ,,Mitsubishi Carisma“ vairuotojo V. M. veiksmai, – lenkė priekyje važiavusį automobilį ,,Audi A6“ įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kuri eismo įvykio vietos kelio atkarpoje atskirta ištisine kelio ženklinimo linija ir susidūrė su V. D. vairuojamu automobiliu ,,Audi A6“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Automobilio ,,Audi A6“ vairuotojo V. D. veiksmai, – atlikdamas posūkio manevrą į kairę sudarė kliūtį jį lenkiančiam automobilio ,,Mitsubishi Carisma“ vairuotojui V. M.,– techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.
8. Grėsmė eismo saugumui kilo tada, kai automobilio ,,Mitsubishi Carisma“ vairuotojui V. M. draudžiamoje vietoje lenkiant automobilį ,,Audi A6“, pastarojo vairuotojas V. D., sukdamas į kairę, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą.
9. Automobilio „Mitsubishi Carisma“ vairuotojas V. M. važiuodamas Liepkalnio g. ir artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu judančių transporto priemonių turėjo mažinti savo vairuojamo automobilio važiavimo greitį ir kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė horizontalaus ženklinimo linija, važiuoti dešiniau jos.
Prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą automobilio ,,Audi A6“ vairuotojas V. D. privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat savo važiavimo krypties eismo juostos kairiojo krašto ir įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nepradėti posūkio į kairę manevro, kai tuo metu jo vairuojamą automobilį ,,Audi A6“ jau lenkė V. M. vairuojamas automobilis ,,Mitsubishi Carisma“. (b. l. 64-72).
Iš Lietuvos draudimo 2015-05-14 rašto matyti, kad V. D. yra paskaičiuota 3380,36 Eur draudimo išmoka už 2014-12-03 įvykio metu patirtą žalą, o iš 2015-05-07 rašto matyti, kad B. D. išmokėta 1518,26 Eur draudimo išmoka už 2014-12-03 įvykio metu sunaikintą automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam V. M. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d., nes kaltinamasis V. M., 2014-12-03, apie 11.50 val., Vilniuje, Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 174, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.2 punkto reikalavimą, KET 3 priedo 1.1 punktą, t. y. važiuodamas Liepkalnio gatve, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, neįsitikino, kad priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. D. nerodo kairio posūkio signalo, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su sukančiu į kairę automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvykus eismo įvykiui apgadintas B. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdyta V. D. sveikata.
Kelių eismo taisyklių 136.2 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. KET 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Kaltinamajam pažeidus šiuos KET punktus, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. D. sveikata. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. M. veiksmai, t. y. neįsitikinimas, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, nesilaikymas draudimo važiuoti priešpriešinio eismo juosta, kai kelio ruožas paženklintas siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, buvo būtinoji kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Liudytojo Š. D. (b. l. 38-41), nukentėjusiojo V. D. 2014-12-05 (b. l. 44), kaltinamojo V. M. paaiškinimuose (b. l. 82, 83, 151-152) nurodoma, kad kaltinamasis priešpriešine eismo juosta vairuodamas automobilį Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė krovininį automobilį (sunkvežimiuką) „VW Passat“. Kaltinamasis nurodė, kad šis važiavo labai lėtai, posūkio signalo nerodė, tačiau, ar priekyje automobilio „VW Passat“ važiuojantis automobilis „Audi“ rodė įspėjamąjį signalą negali nurodyti. Įsitikinti, ar priešais automobilį „VW Passat“ važiuojantis ir, kaltinamojo teigimu, važiavimui trukdantis automobilis „Audi“ rodo įspėjamąjį signalą negalėjo dėl priešais važiuojančio automobilio „VW Passat“ (b. l. 90). Liudytoju apklaustas V. D. nurodė, kad likus apie 200 m iki posūkio į kairę, jis pradėjo tolygiai stabdyti. Artėdamas prie sankryžos, sumažino greitį bei įjungė kairį posūkio signalą, kad iš paskos važiuojančių transporto priemonių vairuotojai matytų bei žinotų apie jo būsimą manevrą, t. y. posūkį į kairę. Prieš pat atliekant posūkio manevrą į kairę, pažiūrėjo į galinio vaizdo kairįjį veidrodėlį, pažiūrėjęs pastebėjo tolstančio automobilio galinę dalį bei kad iš paskos važiuoja krovininis automobilis. Įsitikinęs, kad yra saugu atlikti posūkio manevrą į kairę, pradėjo jį atlikti (b. l. 48), suko apie 15 km/h greičiu (2015-04-17 specialisto išvada Nr. 11-3081 (14) (b. l. 71), kai kaltinamojo vairuojama „Mitsubishi Carisma“ atsitrenkė į galinę „Audi A6“ kairę pusę (b. l. 27-28, 71). Atsižvelgtina į tai, kad, kaltinamajam važiuojant link sankryžos, buvo saulėta, į automobilio „Mitsubishi Carisma“ priekinį langą švietė saulės spinduliai (kaltinamojo (b. l. 82, 83), nukentėjusiojo V. D. (b. l. 44), liudytojo Š. D. paaiškinimai (b. l. 44), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 12). Kaltinamasis, kaip matyti iš jo parodymų ikiteisminio (b. l. 90) ir teisminio proceso metu, eismo įvykio vietos planų (b. l. 14, 15), fotonuotraukų (b. l. 19-20), 2015-04-17 specialisto išvados Nr. 11-3081 (14) (b. l. 71), važiavo beveik didžiausiu leistinu greičiu, t. y. apie 65 km/h, priešpriešine eismo juosta (pastarosios aplinkybės, kaip rizikingos, nurodytos ir 2015-04-17 specialisto išvadoje Nr. 11-3081(14) tam tikrą atstumą iki sankryžos, kurioje gali būti automobilių, sukančių į kairę. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad stebėdamas aplinką priekyje nepastebėjo, kad jau prasidėjo ištisinė linija. Nors, jo teigimu, sankryžos nematė, ženklo, kad bus šalutinis kelias, nebuvo (b. l. 151), tačiau iš byloje esančių eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad sankryža aiškiai matoma (b. l. 19, 20), o pats kaltinamasis nurodė, kad matomumas buvo geras (b. l. 152). V. M., jo teigimu, atkreipė dėmesį į tai, kad prieš jį važiavę du automobiliai juda labai lėtai (b. l. 82, 90, 151-152). Eismo įvykio dieną jis Liepkalnio gatve vyko į darbą, šiuo keliu važiuodamas ne pirmą kartą (b. l. 90). Nurodytos aplinkybės, įvertinus ir didelę kaltinamojo transporto priemonių vairavimo patirtį (vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1976-01-01 (b. l. 30) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. M., atsižvelgus į objektyviuosius veikos kriterijus ir individualias jo asmenines savybes turėjo realią galimybę numatyti, kad prieš sankryžą priekyje automobilio „VW Passat“ lėtai važiuojantis automobilis „Audi“ gali sukti į kairę, dėl to, V. M., neįsitikinus, kad ta pačia eismo juosta važiuojantis vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, jo vairuojamai „Mitsubishi Carisma“ važiuojant priešpriešinio eismo juosta, žymima siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, paženklintame kelio ruože, gali kilti pavojus susidurti su į kairę sukančiu automobiliu bei sukelti ne tik kitam asmeniui priklausančio automobilio sugadinimą, bet ir kito žmogaus sveikatos sutrikdymą. Tokia jo veika atitinka BK 281 str. 1 d numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Teisiamajame posėdyje buvo prašoma atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažįsta ir pasižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas galimas laiduotojas, kaltinamojo brolis A. M.. Jis prašė atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paaiškino, kad jis artimai bendrauja su vyresniuoju broliu, yra jam autoritetas. V. M. daugiau artimųjų giminaičių neturi, teigė, jog galėtų broliui padaryti teigiamą įtaką. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. V. M. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog, šiuo atveju, nėra visų būtinųjų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje. Minėtos teisės normos 2 dalies 2 punkte įtvirtinta antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas laidavimo instituto taikymo praktiką, yra nurodęs, kad teisės požiūriu BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, jog asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas, taikant 40 str., reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga nesutinkama jokiose kitose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą, padarius nusikaltimą (kasacinės nutartys bylose: 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju, nors V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo neigė (b. l. 83, 90, 115, 116), o apklausiamas teisme paaiškino, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų nieko negali pasakyti, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę. Iš V. M. teisme duotų parodymų matyti, kad jis, nors pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau, kaip minėta anksčiau, konstatuojant laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d 2 p. buvimą, reikalingas visiškas kaltės pripažinimas. Gi nagrinėjamu atveju kaltinamasis savaip interpretuoja kai kurias veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, teisina savo elgesį. Tai neleidžia teismui konstatuoti BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos buvimo, tuo labiau, kad visiškas kaltės pripažinimas glaudžiai susijęs su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Spręsdamas apie V. M. gailėjimąsi dėl padarytos veikos, teismas vertina byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ir tai, kad iš karto po įvykio V. M. nesidomėjo nukentėjusiojo būkle, pirmiausia apžiūrėjo savo, o ne nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusysis pats priėjo prie kaltinamojo, jį užkalbino, kaltinamasis nerimavo, kad dėl šio įvykio jį išmes iš darbo (b. l. 45, 48). Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos tyrimo metu V. M. nuolat stengėsi sumenkinti savo vaidmenį, kaltindamas nukentėjusįjį. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad nežino, kaip vertinti savo elgesį (b. l. 152), o tardamas paskutinį žodį sutiko su prokuroru, teigusiu, kad nėra kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi. V. M., kaip matyti tiek iš jo, tiek iš nukentėjusiojo paaiškinimų su nukentėjusiuoju bendrauti, jo atsiprašyti nesiekė (b. l. 154), ir nors nukentėjusysis teise pareikšti civilinį ieškinį byloje nepasinaudojo, tačiau ta aplinkybė, kad V. M. nukentėjusiojo sveikatos būkle visiškai nesidomėjo, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios jokių pastangų atlyginti padarytą žalą nerodė, taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl nuoširdaus jo gailėjimosi. Įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų laidavimo sąlygų (BK 40 str. 2 d. 2 p.), tuo labiau, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti vien formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Įstatymas suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įvertinus aukščiau nurodytas ir aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 str. Kaip jau minėta, teisiamajame posėdyje tardamas paskutinį žodį V. M. pareiškė, sutinkąs su prokuroru (pastarasis teigė, kad nėra nuoširdaus gailėjimosi), o teisiamajame posėdyje sakydamas, kad gailisi, tuo pačiu teigė ir kad nežino, kaip vertinti savo elgesį (b. l. 152), be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė savo kaltę (b. l. 83, 90, 115, 116) ir tik teisiamajame posėdyje išreiškė gailėjimąsi, todėl manytina, kad teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino verčiamas įrodymų, teismų praktikoje toks elgesys nevertinamas kaip nuoširdus gailėjimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Lengvinančia aplinkybe nepripažintina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, nes nenustatyta, kad nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles, jo vairuojamas automobilis į sankryžą išsuko lėtai, 15 km/h greičiu, turėdamas pagrįstą manymą, jog saugiai atliks posūkį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, vertina tai, kad nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai, automobilio apgadinimai ženklūs, tačiau civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamasis vairavo blaivus (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 93, 94), skubėjo į darbą, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat vertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę: V. M. neteistas (b. l. 96), tačiau anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, yra pensininkas (b. l. 142), dirba sargu (b. l. 145), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 146), priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 96-102). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, teigė, jog atidžiai laikosi Kelių eismo taisyklių. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajam bausmę – baudą, nustatant jos dydį, nesiekiantį už neatsargius nusikaltimus įstatymo sankcijoje numatyto vidurkio.
BK 64¹ straipsnis numato prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra tenkinamos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus tą aplinkybę, kad V. M. anksčiau yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, tarp jų penkis kartus už nustatyto greičio viršijimą, taip pat pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį (b. l. 97-98), taigi, sistemingai daro šiurkščius KET pažeidimus, praeityje jau baustas už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, tačiau deramų išvadų dėl savo elgesio kelyje nepadarė (nagrinėjamu atveju jo neatsargios veikos padariniai yra ne tik transporto priemonės sugadinimai, tačiau ir asmens sveikatos sutrikdymas), kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas minimaliam BK 68 str. 2 d. numatytam terminui.
Vokas, kuriame yra CD laikmena, kurioje yra nuotraukos, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais., teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 18 MGL dydžio, t. y. 677,88 eurų bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 12 MGL dydžio, t. y. 451,92 eurų baudą.
Skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimą 1 (vieneriems) metams.
Voką, kuriame yra CD laikmena, kurioje yra nuotraukos, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti V. M., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT237300010002458204, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.