Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1260-221/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
2S-1260-221/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00065-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1260-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00065-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.20.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. S., J. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio R. S. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos 293/469 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), fermos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad antstolio R. S. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0070/15/02974 ir Nr. 0070/15/02975, kuriose antstolis atlieka skolos išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojo J. G. naudai. Priverstinis skolos išieškojimas yra nukreiptas į pareiškėjui priklausantį turtą: 1) 293/469 dalis žemės sklypo, karvidę, fermą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. vykdė antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose 293/469 dalys žemės sklypo, karvidė, ferma, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti už 12 600 Eur, ir antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo pardavinėjama ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau varžytynės neįvyko. Antstolis pažeidė skolos išieškojimo iš skolininko turto eilę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnis), nes antstolis išieškojimą nukreipė į visus pareiškėjui priklausančius nekilnojamojo turto objektus, t. y. ir į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra nuolatinė pareiškėjo gyvenamoji vieta. Kuomet skolininkui priklauso keli nekilnojamojo turto objektai, iš kurių vienas yra skolininko gyvenamasis būstas, kuriame asmuo gyvena, pirmiausiai turi būti parduodami negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas gyvenamasis būstas.

Antstolis R. S. 2016 m. gruodžio 13 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, skundą kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0070/15/02474 ir Nr. 0070/15/02475 kopijomis persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas teisėmis ir nevykdydamas pareigų, numatytų CPK 644 straipsnyje, tik vilkina procesą, dėl ko yra pažeidžiamos išieškotojo teisės ir interesai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog areštuotas visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas, pareiškėjas galėjo siūlyti antstoliui nekilnojamojo turto pardavimo eiliškumą, tačiau tuo nepasinaudojo. Pareiškėjas antstolio veiksmus dėl išieškojimo iš nekilnojamojo turto eiliškumo skundžia dėl antrųjų varžytynių, kai pirmosiose varžytynėse buvo pardavinėjamas tas pats nekilnojamasis turtas tuo pačiu eiliškumu. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 8 d. pateikė antstoliui skundą dėl pirmųjų varžytynių, kuriose buvo pardavinėjamas tas pats nekilnojamasis turtas, įskaitant ½ buto, ¼ ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau minėtame skunde pareiškėjas neskundė realizuojamo turto eiliškumo. Teismas sprendė, kad antrosiose varžytynėse už pradinę turto pardavimo kainą (12 600 Eur) pardavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą (293/469 dalis 4,6883 ha žemės sklypo, karvides, fermą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) jo nepakanka padengti pareiškėjo įsiskolinimams pagal vykdomuosius dokumentus, todėl turi būti realizuojamas ir kitas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, ¼ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, nurodęs, kad išieškojimas iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, galimas, jeigu nėra kito skolininko turto (CPK 664 straipsnio 1–4 dalys), konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau iš vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02975 esančio išrašo iš Gyventojų registro matyti, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), duomenų apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nei vykdomosiose bylose, nei skundo nagrinėjimo metu nepateikta.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstai spręsta, kad antstolis teisėtai išieškojimą nukreipė į visus pareiškėjo nekilnojamojo turto objektus, kadangi objektų pardavimas atskirai nėra tikslingas. Pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas turi kito turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas negyvena, vadovaujantis CPK 664 straipsnio normomis, antstolis privalėjo išieškojimą nukreipti pirmiausia į šį nekilnojamąjį turtą ir skelbti jo varžytynes. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą pirmiausia į pareiškėjo gyvenamąjį būstą, kai iš jo privalo būti išieškoma paskutiniąja eile, pažeidė imperatyviai nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą.

Nepagrįstas argumentas, kad būtina pardavinėti visą pareiškėjo turtą, nes kitaip nebus padengta skola kreditoriui. Varžytynės vyksta kainos kėlimo principu, todėl varžytynių metu gali susidaryti tokia situacija, kai kaina už turtą bus pakelta tiek, kad jos pakaks ir skoloms, ir antstolio vykdymo išlaidoms padengti.

Teismas nebuvo aktyvus, aiškindamasis pareiškėjo ir antstolio nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje vykdomi Kauno rajono 4-ojo notaro biuro vykdomieji įrašai Nr. JV-6584 ir Nr. JV-6585, išduoti 2015 m. gruodžio 9 d., dėl 10 041,42 Eur ir 7 028,58 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo J. G. naudai iš skolininko R. V. Antstolis 2015 m. gruodžio 15 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolio 2016 m. liepos 13 d. patvarkymu buvo įkainotas areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, pareiškėjas informuotas apie teisę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės: 1) 293/469 dalių 4,6883 ha žemės sklypo, karvidės, fermos, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 16 800 Eur (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalies buto, ¼ dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 4 000 Eur (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. spalio 5 d. varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 2016 m. spalio 28 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės: 1) 293/469 dalių 4,6883 ha žemės sklypo, karvidės, fermos, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 12 600 Eur (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalies buto, ¼ dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 3 000 Eur (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. lapkričio 28 d. varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas, turtas parduotas už 12 600 Eur, o varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis.

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad buvo pažeista skolos išieškojimo iš skolininko eilė (CPK 664 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų motyvavo tuo, kad, pardavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą (293/469 dalis 4,6883 ha žemės sklypo, karvides, fermą, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini)), jo nepakanka padengti pareiškėjo įsiskolinimams pagal vykdomuosius dokumentus, todėl turi būti realizuojamas ir kitas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą pirmiausia į pareiškėjo gyvenamąjį būstą, kai iš jo privalo būti išieškoma paskutiniąja eile, pažeidė imperatyviai nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą, iš varžytynių pardavus kitą pareiškėjui priklausantį turtą, gauta suma gali būti pakankama skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, aiškindamasis pareiškėjo ir antstolio nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, turi būti laikomasi CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės. CPK 664 straipsnyje numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (1 dalis); antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (2 dalis); trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (3 dalis); ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (4 dalis); penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (5 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolis vykdė išieškojimą iš šio pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto: 1) 293/469 dalių 4,6883 ha žemės sklypo, karvidės, fermos, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalies buto, ¼ dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, penktąja – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Kadangi visas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas tuo pačiu metu, spręsti apie išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo pažeidimą nagrinėjamoje byloje būtų galima tik nustačius, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo iš pareiškėjo turto veiksmus, pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą.

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirajame skunde teigia, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau iš vykdomosiose bylose esančių 2015 m. gruodžio 15 d. Gyventojų registro duomenų matyti, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta nėra pasikeitusi, nustatyta ir iš 2017 m. birželio 6 d. Gyventojų registro išrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2016 m. lapkričio 23 d. skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas akcentavo, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosiose bylose esančių AB „Lietuvos paštas“ įteikimo pažymų matyti, kad pareiškėjui antstolio siunčiami dokumentai įteikiami taip pat adresu: (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ant voko, kuriame buvo atsiųstas atskirasis skundas, atgalinis pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), o duomenų apie pareiškėjo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų informavęs antstolį apie naujos gyvenamosios vietos adresą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato skolininko pareigą informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau pareiškėjas tokių duomenų antstoliui nėra pateikęs. Nustatęs, kad pareiškėjas negyvena adresu: (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių ½ dalies buto, ¼ dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pagrįstai buvo vykdomas kartu su išieškojimu iš kito pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. trečiąja eile.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, 2016 m. lapkričio 28 d. varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, paskelbtas laimėtojas, pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 12 600 Eur. Ši aplinkybė paneigia atskirojo skundo argumentą, kad iš varžytynių pardavus kitą pareiškėjui priklausantį turtą (nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)), gauta suma gali būti pakankama skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, kadangi vien pareiškėjo skola išieškotojui J. G. sudaro 17 070 Eur (be 6 procentų metinių palūkanų). Tai reiškia, kad už kitą nekilnojamąjį turtą gauta suma nėra pakankama skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008), tačiau, kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų grindė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo pažeidimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad antstolio veiksmai, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, buvo teisėti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl su tuo susijęs atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė