Telšių apylinkės teismo sprendimas

2025-07-07 · Civilinė byla Nr. e2-37-1174/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-07
Bylos Nr.
e2-37-1174/2025
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00779-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Klimaitė
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
D. G.
Advokatai
Mindaugas Klemenis, Jurijus Malininas, Mindaugas Klemenistė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-37-1174/2025
Teismo proceso Nr. 2-29-3-00779-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.8.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 7 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovui advokatui Jurijui Malininui, atsakovei D. G., jos atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams D. G. ir D. G. dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo išmokėtinai sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys: antstolis S. D., antstolė Elena Miliauskienė, antstolė G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Current auto“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Admituras“, UAB EDS Invest, A. F. Group OÜ, UAB „Ignitis“, UAB „Elotus“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti 2021 m. liepos 29 d. sudarytą notarinę žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria ieškovas pardavė atsakovams žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kiemo aikštelę), esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – grąžinti ieškovo asmeninės nuosavybėn nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nekilnojamąjį turtą; priteisti ieškovo naudai 3500 Eur baudą iš atsakovų D. G. ir D. G., išskaitant šią sumą iš atsakovų pagal 2021 m. liepos 29 d. Sutartį sumokėtos 4100 Eur sumos; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų D. G. ir D. G. 1269 Eur delspinigius, taikant 0,5 proc. delspinigių normą, nuo 8900 sumos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. kovo 12 d., t. y. iki ieškinio pateikimo teismui, išskaičiuojant iš 1869 Eur sumos 600 Eur, kuriuos atsakovai sumokėjo už minėtą turtą; priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų 138,18 Eur patirtų išlaidų, susijusių su Sutarties nutraukimu; priteisti solidariai iš atsakovų 303 Eur žyminio mokesčio bei 900 Eur advokato pagalbos išlaidų.

2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2021 m. liepos 29 d. tarp ieškovo ir atsakovų D. G. ir D. G. buvo sudaryta notarinė žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria ieškovas pardavė atsakovams žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovai sutarė, kad minėtus nekilnojamuosius daiktus parduoda ir perka už 13 000 Eur sumą. Kainos dalį – 1 000 Eur sumą, atsakovai lygiomis dalimis ieškovui sumokėjo grynais pinigais prieš minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą. Visą likusią parduodamo turto kainą 12 000 Eur, atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2024 m. sausio 30 d., skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, kiekvieną mėnesį sumokant po 400 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovams praleidus anksčiau nurodytą mokėjimo terminą, atsakovai įsipareigoja mokėti delspinigius, kurie skaičiuojami 0,5 procento nuo nesumėtos sumos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Sutartyje numatyta 3500 Eur dydžio pinigų suma, kaip bauda už sutarties prievolės nevykdymą. Šalys besąlygiškai susitarė, kad notarui patvirtinus pardavėjo vienašališką sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, laikoma, kad minėta sutartis yra pardavėjo vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo dėl pirkėjų kaltės. 2023 m. kovo 22 d. ieškovas per notarą išsiuntė atsakovams pareiškimą, reikalaudamas per papildomą 10 darbo dienų terminą sumokėti nesumokėtą turto kainą pagal pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną, nes pirkėjai pažeidė įsipareigojimą mokėti pardavėjui kiekvieną mėnesį po 400 Eur kainos. 2025 m. balandžio 25 d. ieškovas per notarą išsiuntė atsakovams pareiškimą, kuriuo vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo, dėl atsakovų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. liepos 29 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis buvo kartu ir nekilnojamųjų daiktų priėmimo-perdavimo aktas, dėl sutartinės prievolės neįvykdymo nutraukus sutartį, ieškovas pareikalavo grąžinti turtą jam, sudarant žemės sklypo ir pastatų priėmimo-perdavimo aktą, kurį ieškovas pasiūlė sudaryti iki 2023 m. gegužės 15 d. Atsakovai į minėtus pareiškimus visiškai nesureagavo, neatsiuntė jokio atsakymo ir toliau nemokėjo už nupirktą turtą, tokiu būdu atsakovai išreiškė nesutikimą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas dėl tokių atsakovų veiksmų kreipėsi į teismą ir reikalauja nutraukti minėtą pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją. Taip pat prašo priteisti sutartyje numatytus delspinigius, baudą, palūkanas bei patirtą žalą dėl minėtos sutarties netinkamo vykdymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutinka, nes su nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nėra susijusi, kadangi nuo 2023 m. kovo 6 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-940-1008/2023 yra nutraukta jos ir D. G. santuoka. Po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas priklauso D. G.. Santuokos nutraukimo metu teismo sprendimu patvirtinta, kad jokių skolinių ar kitų įsipareigojimų vienas kitam neturi.

4. Atsakovas D. G. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, apie posėdžio datą, vietą ir laiką, informuotas tinkamas.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad remiantis bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis asmuo UAB EDS Invest pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinį dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais.

7. Trečiasis asmuo UAB „Ignitis“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus sprendimą priimti teismo nuožiūra.

8. Trečiasis asmuo A. F. Group OÜ pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu.

9. Tretieji asmenys tretieji asmenys: antstolis S. D., antstolė Elena Miliauskienė, antstolė G. Ž., UAB „Current auto“, UAB „Admituras“, UAB „Elotus“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Šalies argumentai

10. Ieškovas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad mirus mamai paveldėjo butą, į kurį persikėlė gyventi, todėl nusprendė parduoti namą per nekilnojamojo turto agentą, kuris rado pirkėjus. Su atsakovais susitiko pas notarą pasirašant sutartį, kurioje buvo punktas, kad norint atsiimt namą, jam buvo paliktas 1000 Eur iš sumokėtų pinigų, paprašė šią sumą padidinti iki 3500 Eur, kaip baudą. Atsakovai kas mėnesį turėjo mokėti 400 Eur, atsakovams nemokant įmokų už vėlavimą, jis būtų atleidęs, tačiau laikui bėgant, įmokos mažėjo ir retėjo. Bandė susisiekti su atsakovais, D. G. prašė palaukti, tačiau įmokų nemokėjo. Nustojus atsakovams mokėti, nori teismo būdu atgauti namą. Jei bus nutarta grąžinti jam namą, tikėjosi gauti iš atsakovų 3500 Eur dydžio baudą, kuri gali būti išskaičiuota iš atsakovų sumokėtų pinigų. Delspinigiai buvo numatyti sudarant sutartį pas notarą už vėlavimą mokėti įmokas, o nustojus mokėti įmokas, bus nutraukta sutartis, bus skaičiuojami delspinigiai ir bauda. Notarė siuntė atsakovams pareiškimą dėl sutarties nutraukimo. Pas notarę už sutarties sudarymą mokėjo per pusę su atsakovais. Apie atsakovų santuokos nutraukimą nieko nežinojo, sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Paskutinė atsakovų mokėjimo data – 2023 m. spalio 13 d. Norėdamas nutraukti sutartį, pirmiausia kreipėsi į notarą, o notarui atlikus visus veiksmus, ši patarė kreiptis į teismą. Nurodė, kad palaiko visus ieškinio reikalavimus, todėl prašo ieškinį tenkinti ,priteisti ir delspinigius, ir baudą.

11. Ieškovo G. B. atstovas advokatas Jurijus Malininas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas 2021 m. liepos 29 d. pardavė atsakovams gyvenamąjį namą, jo priklausinius ir žemės sklypą išsimokėtinai, numatant atsiskaitymo tvarką. Atsakovai pažeidė atsikaitymo tvarką, todėl ieškovas įgijo teisę nutraukti sutartį ir prašyti taikyti restituciją. Atsakovai buvo sutuoktiniai, kurie 2023 m. kovo 6 d. nutraukė santuoką, ir minėtą nekilnojamąjį turtą perleido D. G., nuo teismo nuslėpdami aplinkybę, kad turėjo kreditorių - ieškovą. Šalys nemanė, kad kreditorinis įsipareigojimas yra dalintinas, todėl jis liko galioti ir toliau, todėl visa atsakomybė tenka abiem atsakovams. Sutarties 4.6.4 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pirkėjai nesutinka su pardavėjo sutarties vienašališku nutraukimu, šalių ginčas dėl restitucijos sprendžiamas teisme. Su vienašališku sutarties nutraukimu pagal sutartį turėjo sutikti atsakovai, ieškovas kreipėsi į notarę, ši siuntė pareiškimą atsakovams pranešdama, kad sutartį ieškovas nutraukia vienašališkai ir paprašė atsakovus iki 2023 m. gegužės 5 d. informuoti notarų biurą apie tai, ar sutinka su sutarties vienašališku nutraukimu, sudaryti priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovas atsakymo iš atsakovų negavo, todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą, atsakovai privalo atlyginti visas patirtas išlaidas ir nuostolius. Atsakovams vėluojant mokėti įmokas buvo numatyti delspinigiai, o nutraukus sutartį, numatyta bauda. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Atsiliepimas

12. Atsakovė D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, sutinka dėl sutarties nutraukimo, baudos sumokėjimo, išlaidų, susijusių su sutarties nutraukimu, nesutinka tik dėl delspinigių priteisimo. Nurodė, kad abiejų sutuoktinių iniciatyva įsigijo turtą, turtą apžiūrėjo, kainą derino buvęs sutuoktinis, bendra suma buvo 13 000 Eur, avansas 1 000 Eur. Avansą mokėjo abu atsakovai. Buvęs sutuoktinis derino sutarties sąlygas, žinojo, kad reikės mokėti po 400 Eur per mėnesį, kad, jei vėluos mokėti, bus skaičiuojami delspinigiai, o jei nesumokės, sutartis bus nutraukta ir reikės mokėti baudą. Ar nutraukus sutartį reikės mokėti delspinigius, nežinojo. Nurodė, kad buvo gavusi notarės laišką apie sutarties nutraukimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Santuoka jau buvo nutraukta, kai gavo įspėjimą apie sutarties nutraukimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nes namas po santuokos nutraukimo liko atsakovui. Pati nemokėjo jokių įmokų. Santuokos nutraukimo metu nežinojo, kad nėra sumokėta už nekilnojamąjį turtą. Santuokos nutraukimo metu nurodė, kad neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų, kadangi nesuprato, nes neturėjo atstovo, norėjo greičiau išsituokti. Už notaro paslaugas mokėjo D. G. grynais. D. G. sakė, kad mokėjo, darė pavedimus ieškovui. Su atsakovu buvo sutarę, kad atsakovas mokės įmokas po 400 Eur ieškovui bankiniu pavedimu, kadangi jos pajamos buvo skiriamos šeimai. Santuokos nutraukimo metu nusprendė namą palikti sutuoktiniui, kadangi atsakovas tvarkė skyrybų dokumentus tai ir nenurodė ieškovo, kaip kreditoriaus, nežinojo, kad reikia įtraukti. Buvęs sutuoktinis tvirtino, kad mokėjo už namą. Santuokos nutraukimo metu namą paliko sutuoktiniui ir tikėjosi, kad jis mokės įmokas, kadangi jis ten planavo gyventi.

13. Atsakovės D. G. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareikšto ieškinio reikalavimai prieštarauja vienas kitam. Kaip tvirtino atsakovė, ji dėl sutarties nutraukimo neprieštarauja, nutraukimo pasekmės spręstinos ir teismas turi teisingai išspręsti, pagal pateiktus reikalavimus. Visų pirma, nutraukiant santuoką buvo padaryta klaida, bet ši klaida padaryta ne tik atsakovės, bet ir sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmusio teismo, nes nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodyti juridiniai faktai ir vienas jų, galiojantis nuo 2021 m. liepos 29 d. – draudimas perleisti nuosavybės teisę. Turtas buvo įregistruotas nuosavybes teise abiem atsakovams, remiantis ginčo sutartimi savininkai buvo nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2023 m. kovo 15 d., vėliau keitėsi po 2023 m. kovo 5 d. teismo sprendimo, po kurio turtas liko atsakovui D. G., kuris šalių susitarimu turėjo tęsti šalių įsipareigojimus, visa atsakomybė kyla būtent atsakovui D. G.. Dėl pačios sutarties nutraukimo neprieštarauja, dėl baudos nurodė, kad ji numatyta sutartyje, todėl neprieštarauja. Nurodė, kad ieškovui nereikėjo kreiptis į teismą, nes nevykdant sutarties jis galėjo vienašališkai nutraukti sutartį, nesikreipiant į notarą ir turtas turėjo būti grįžtas ieškovui. Ieškovas prašo priteisti delspinigius, sutarties nutraukimas atleidžia sutarties šalis nuo jos vykdymo, todėl nutraukus sutartį, ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti delspinigius, prašo šį reikalavimą atmesti. Dėl sutarties nutraukimo išlaidų nurodė, kad jos gali būti priteisiamos tik pagrindžiant jas įrodymais. Kadangi nekilnojamasis turtas liko D. G., todėl visi reikalavimai turėtų būti nukreipti į jį, o atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovui tai, ko jis prašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 29 d. ieškovas G. B. ir atsakovai D. G. ir D. G. sudarė Žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį (toliau – Sutartis), kuria pardavėjas G. B. parduoda, o pirkėjai D. G. ir D. G. perka žemės sklypą 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu nekilnojamasis turtas parduodamas už 13 000,00 Eur, kainos dalį – 1 000,00 Eur pirkėjai sumokėjo pardavėjui lygiomis dalimis grynais pinigais prieš sutarties sudarymą, o visą likusią parduodamų daiktų kainą – 12 000,00 Eur pirkėjai įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. sausio 30 d., skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, kiekvieną mėnesį sumokant po 400 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (Sutarties 4.2, 4.2.1 punktai).

15. Sutarties 6.3 punktu Šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis kartu laikoma ir perkamų Daiktų priėmimo-perdavimo aktu, todėl Šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, pirkėjams pereina Daiktų nuosavybės teisės bei Daiktų atsitiktinio žuvimo bei sugedimo rizika, t. y. pasirašant Sutartį, ieškovas perdavė, o atsakovai priėmė žemės sklypą ir jo priklausinius nuosavybe?n. Nuosavybės teisė į žemės sklypą atsakovams perėjo nuo Sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo momento.

16. Sutarties 6.1 punkte Šalys pareiškė, kad yra susituokę ir nėra sudarę vedybų sutarties, todėl Daiktai perkami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine.

17. Sutarties XI skyriuje nurodyta, kad šia Sutartimi įgyto žemės sklypo daiktinės teisės įregistruojamos su žymėmis: „draudimas perleisti nuosavybės teisę“, „įsiskolinimas už įsigytą turtą“.

18. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), taikytas areštas pagal antstolės G. Ž. turto arešto aktus: 2023006592 ir 2022035754.

19. Iki Sutartyje numatytos dienos, t. y. iki 2024 m. sausio 30 d., atsakovai už išsimokėtinai parduotą turtą su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas atsakovams nevykdant Sutarties, kreipėsi į notarę, kuri 2023 m. kovo 22 d. pareiškimu, pareikalavo per papildomą 10 darbo dienų terminą sumokėti nesumokėtą turto kainą pagal Sutartį, priešingu atveju nurodė, kad ieškovas kreipsis į teismą dėl Sutarties nutraukimo. 2023 m. balandžio 25 d. pareiškimu notarė prašė atsakovų iki 2023 m. gegužės 5 d. informuoti notarę dėl galimybės atvykti į notarų biurą pasirašyti žemės sklypo ir pastatų priėmimo-perdavimo aktą, kurį pareikalavo sudaryti iki 2023 m. gegužės 15 d., priešingu atveju nurodė, kad kreipsis į teismą dėl Sutarties nutraukimo. Kaip matyti su atsakovais buvo siekiama bendrauti, tačiau atsakovai nei atsiskaitė už nekilojamąjį turtą, nei pasirašė priėmimo-perdavimo aktą.

20. Sąskaitos išrašų duomenimis atsakovai 2021 metais sumokėjo ieškovui iš viso 900,00 Eur, 2022 metais – 1 700,00 Eur, 2023 metais - 500,00 Eur, iš viso – 3 100,00 Eur sumą.

Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties išsimokėtinai nutraukimo

21. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdymo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

22. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės.

23. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

24. 2021 m. liepos 29 d. sudaryta notarine Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas pardavė atsakovams žemės sklypą 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu nekilnojamasis turtas parduodamas už 13 000,00 Eur, kainos dalį – 1 000,00 Eur, pirkėjai sumokėjo pardavėjui lygiomis dalimis grynais pinigais prieš sutarties sudarymą, o visą likusią parduodamų daiktų kainą – 12 000,00 Eur pirkėjai įsipareigojo sumokėti iki 2024 m. sausio 30 d., skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, kiekvieną mėnesį sumokant po 400 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (Sutarties 4.2, 4.2.1 punktai). Ieškovas ir atsakovai susitarė, kad atsakovams (pirkėjams) 3 kartus iš eilės vėluojant sumokėti nustatyto dydžio mėnesinę įmoką ir/arba 3 kartus mėnesinės įmokos nesumoka, laikoma esminiu Sutarties pažeidimu ir tokiu atveju pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjai per nustatytą papildomą 10 darbo dienų terminą sumokėtų nesumokėtą turto kainą, taip pat ir 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos turto kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Nustatyto papildomo termino metu pardavėjas turi teisę sustabdyti savo prievolių pagal šią sutartį vykdymą. Pirkėjams neįvykdžius prievolės sumokėti visą turto kainą per papildomą terminą (šalių susitarimu laikoma esminiu pažeidimu), pardavėjas turi teisę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti šią sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Sutarties 4.6. punktas). Taigi, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai numatė, kad atsakovų neatsiskaitymo su ieškovu atveju, sutartis bus nutraukta.

25. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto, t. y. aplinkybės, kad atsakovai nesumokėjo ieškovui likusios sutartyje nustatytos kainos (8 900,00 Eur), tarp šalių nėra. Dėl minėtos aplinkybės, ieškovo teigimu, jis skambino atsakovui D. G., ragindamas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, siuntė atsakovams notaro pareiškimus, tačiau atsakovai su ieškovu neatsiskaitė, minėtas aplinkybes patvirtino ir atsakovė D. G., teismo posėdžiu metu pripažino, jog minėtų įmokų nemokėjo, visą atsakomybę dėl Sutarties vykdymo buvo palikusi atsakovui D. G., žinojo, kad yra nevykdoma Sutartis, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, neginčijo, kad nėra įvykdyti prisiimti įsipareigojimų, sutarties nutraukimui, neprieštaravo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas siekė pasinaudoti Sutartyje numatyta teise nutraukti su atsakovais sudarytą sutartį vienašališkai, tačiau ieškovas remdamasis Sutarties 4.6.2 punktu laikė, kad jis pateikia prašymą notarui persiųsti pirkėjams pranešimą apie Sutarties vienašališką nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, kuriame nurodoma, kad Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta po 5 darbo dienų nuo pirkėjų šio pranešimo gavimo dienos ir šią sutartį patvirtinusio notarų biuro notaras patvirtins pardavėjo vienašališką sandorį dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo. Ir tik, atsakovams neatvykus iki 2023 m. gegužės 15 d. pas notarą pasirašyti žemės sklypo ir pastatų priėmimo-perdavimo akto, kas buvo nurodyta siųstame pranešime, ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 4.6.4 punktu, kuris nurodo, kad pirkėjams nesutikus su pardavėjo šios sutarties vienašališku nutraukimu, ginčas dėl restitucijos taikymo sprendžiamas teisme, pasinaudojo savo teise ir dėl sutarties nutraukimo kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo, jog gavo „kažkokį“ pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog esant šalių sutartyje numatytai ieškovo teisei nutraukti sutartį, atsakovams jos nevykdant ir neprieštaraujant dėl Sutarties nutraukimo, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį ir nutraukti 2021 m. liepos 29 d. sudarytą notarinę Žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovas pardavė atsakovams žemės sklypą 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už 13 000,00 Eur kainą (CK 6.217 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo

27. Nutraukus Žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartį išsimokėtinai tarp ieškovo ir atsakovų yra pagrindas taikyti restituciją. Kasacinis teismas nurodė, jog CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais; t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Ši teisės nuostata įtvirtina vieną iš sutarties nutraukimo padarinių – restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija, todėl, jeigu pirkėjas buvo sumokėjęs nurodytą sumą pardavėjui, šis privalo ją grąžinti pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-415/2015).

28. Nagrinėjamu atveju, nutraukus Sutartį dėl atsakovų padaryto esminio sutarties pažeidimo, taikytina restitucija ir Sutartimi atsakovų įgytas nekilnojamasis turtas grąžintinas ieškovo nuosavybėn (CK 6.222 straipsnis).

Dėl baudos ir delspinigių priteisimo

29. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), kas buvo numatyta Sutarties 8.1 punkte.

30. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 3 500,00 Eur dydžio baudą, išskaitant šią sumą iš atsakovų pagal 2021 m. liepos 29 d. Sutartį sumokėtos 4 100,00 Eur sumos bei solidariai iš atsakovų priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo 8 900,00 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. kovo 12 d., t. y. iki ieškinio pateikimo teismui, 1 869,00 Eur sumą, išskaičiuojant iš šios sumos 600 Eur, kuriuos atsakovai sumokėjo už minėtą turtą.

31. Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti delspinigius, teismo posėdžio metu paaiškino, jog tik nemokant laiku įmokų, ieškovas galėjo prašyti delspinigių, tačiau nutraukus Sutartį, jis gali prašyti sumokėti baudą, su kurios mokėjimu ji sutinka. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nori iš atsakovų ir delspinigių ir baudos, papildomai paaiškino, kad su atsakovais susitikus pas notarą pasirašyti sutarties, kurioje buvo punktas, kad norint atsiimt namą, jam bus palikta 1 000,00 Eur suma iš sumokėtų pinigų, paprašė šią sumą padidinti iki 3 500,00 Eur, kaip baudą.

32. Sutarties 4.6.1. punkte numatyta, kad sutarties nutraukimo atveju 3 500,00 Eur pinigų suma pirkėjams negrąžinamas ir lieka pardavėjui, kaip pirkėjų bauda už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

33. Šalys Sutarties 4.4 punktu susitarė, kad pirkėjams paleidus nurodytą mokėjimo terminą, pirkėjai įsipareigoja mokėti pardavėjui delspinigius, kurie skaičiuojami po 0,5 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną termini praleidimo dieną, o Sutarties 4.6. punktu sutarė, kad pirkėjams 3 kartus iš eilės vėluojant sumokėti nustatyto dydžio mėnesinę įmoką ir/arba 3 kartus mėnesinės įmokos nesumoka, laikoma esminiu Sutarties pažeidimu ir tokiu atveju pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjai per nustatytą papildomą 10 darbo dienų terminą sumokėtų nesumokėtą turto kainą, taip pat ir 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos turto kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Nustatyto papildomo termino metu pardavėjas turi teisę sustabdyti savo prievolių pagal šią sutartį vykdymą. Pirkėjams neįvykdžius prievolės sumokėti visą turto kainą per papildomą terminą (šalių susitarimu laikoma esminiu pažeidimu), pardavėjas turi teisę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti šią sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

34. CK. 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių įtvirtinimo principą, kurio esmė ­ siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų atsiradę atsakovės žalingi veiksmai. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją, žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų padaryta jam žala (LAT 2018 metų rugsėjo 24 d. Teismų Praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC­49­1 Teismų praktika 2018, 49 p. 642­686). Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

35. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).

36. Kaip matyti šalys Sutartyje susitarė, kad pirkėjams paleidus nurodytą mokėjimo terminą, pirkėjai įsipareigoja mokėti pardavėjui delspinigius, vėluojant sumokėti tris kartus iš eilės mėnesines įmokas, ieškovas turi teisę reikalauti per papildomą dešimties darbo dienų terminą sumokėti nesumokėtą kainą, taip pat 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos turto kainos, tačiau pirkėjams neįvykdžius prievolės sumokėti visą turto kainą per papildomą terminą, ieškovas įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir reikalauti 3 500,00 dydžio baudos už sutarties nevykdymą.

37. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Vertinant Sutarties nuostatų turinį nustatyta, kad bauda taikoma nutraukus Sutartį, kurią ieškovas prašė pas notarą padidinti nuo 1 000,00 Eur iki 3 500,00 Eur sumos, kas sudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas sutarties pasirašymo metu suprato, kad atsakovams netinkamai vykdant sutartį ir ją nutraukus, jis galės iš atsakovų sumokėtos sumos atskaityti 3500,00 Eur sumą, kaip baudą, o delspinigiai taikomi tik praleidus mokėjimo terminą ir, kai šalys tris kartus iš eilės vėluoja sumokėti mėnesinės įmokas, sumokant nesumokėtą turto kainą, t. y. šiuo atveju, nutraukus Sutartį, ieškovas įgijo teisę prašyti iš atsakovų priteisti tik 3 500,00 Eur baudą, numatytą Sutarties 4.6.1. punkte, todėl prašymas dėl 1 869,00 Eur delspinigių priteisimo, netenkintinas.

39. Šalys susitarė, kad nutraukus Sutartį pardavėjas grąžina pirkėjams iš pirkėjų pagal Sutartį gautas sumas, atskaitęs 3 500,00 Eur baudą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. G. ieškovui G. B. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. spalio 13 d. viso sumoje sumokėjo – 4100 Eur sumą, į tai, kad pagal Sutartį šalys susitarė dėl 3 500,00 Eur dydžio baudos, sumokėta suma įskaitytina į baudą, tad likusi atsakovų suma sudaro 600 Eur dydžio sumą.

Dėl ieškovo patirtų išlaidų susijusių su Sutarties nutraukimu

40. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 138,18 Eur patirtų išlaidų, tiesiogiai susijusių su Sutarties nutraukimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, Skuodo rajono notarų biuras 2021 m. liepos 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija VZ Nr. 2114 – 81,96 Eur sumai dėl sutarties sudarymo, kadangi iš paslaugų pavadinimo matyti: nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurią ieškovas apmokėjo, tai patvirtina 2021 m. liepos 29 d. notaro kvitas Nr. 1209, 2023 m. kovo 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija VZ, Nr. 10649 – 21,65 Eur sumai, paslaugų pavadinimas: perduotas fiziniu ir juridinių asmenų pareiškimas, kurią ieškovas apmokėjo 2023 m. kovo 22 d. kvitu Nr. 7034 bei 2023 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita faktūra Serija VZ Nr. 11083 – 34,57 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2023 m. balandžio 25 d. kvitu Nr. 7313.

41. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neginčijo ieškovo reikalavimo dėl 138,18 Eur sumos, į tai, kad ieškovas pateikė leistinus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo patirtas išlaidas, 138,18 Eur suma priteistina ieškovui iš atsakovų solidariai.

42. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovai yra sumokėję didesnę sumą nei ieškovui priteisinta suma, ši suma – 138,18 Eur įskaitoma į atsakovų likusią 600,00 Eur sumą.

43. Atsižvelgus į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, kad atsakovė D. G. sudarytą Sutartį pasirašė ir įsipareigojo ieškovui kartu su buvusiu sutuoktiniu sumokėti už įsigytą turtą visą sutartą 13 000,00 Eur kainą, mokant dalimis, atmestini atsakovės D. G. atstovo advokato Mindaugo Klemenio argumentai, kad visi reikalavimai turėtų būti nukreipti į atsakovą D. G., kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovui tai, ko jis prašo, nes nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo liko D. G..

Dėl turto areštų panaikinimo

44. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams D. G. ir D. G. 2021 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė G. Ž. 2023 m. kovo 2 d. turto arešto aktu Nr. 2023006592 ir 2022 m. gruodžio 12 d. turto arešto aktu 2022035754 įregistravo areštą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantiems pastatams, adresu (duomenys neskelbtini).

46. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas ir jame esantys statiniai nuosavybės teisė buvo registruoti atsakovų vardu, tačiau nekilnojamajam turtui buvo taikomas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu 2021 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2021 m. liepos 29 d. registruotas įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal 2021 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei įrašas – draudimas perleisti nuosavybės teisę. Ši aplinkybė patvirtina, kad buvo išviešintas skolos už įsigytą nekilnojamąjį turtą faktas.

47. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre (CPK 675 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys). Turto arešto aktas (jo pakeitimas) išregistruojamas iš Turto arešto aktų registro Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka, remiantis turto arešto aktą priėmusios institucijos, teismo sprendimo (nutarties) arba kitos institucijos ar pareigūno, turinčių teisę panaikinti turto areštą, sprendimo duomenimis (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo turtui areštus taikė būtent antstolė, o ne teismas, byloje nenustatytos aplinkybės, jog turto areštai buvo taikyti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, vadovaujantis CPK bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nuostatomis, darytina išvada, jog teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėjamu atveju panaikinti antstolių taikytus turto areštus. Pažymėtina, kad turto areštų panaikinimo klausimas spęstinas vykdymo procese, o įsiteisėjęs nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo pasikeičia areštuoto nekilnojamojo turto savininkas, būtų pagrindas antstolei panaikinti taikytą turto areštą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

49. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 5 procentų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistą sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos.

51. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas netenkintinas, kadangi nepriteisiant konkrečios sumos ieškovo naudai, nėra galimybės paskaičiuoti ir procesinių palūkanų, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Ieškovas šioje byloje turėjo sumokėti 303,00 Eur žyminio mokesčio: 217 Eur už sutarties nutraukimą, už 32,00 Eur turtinį reikalavimą (1269,00 Eur ir 138,18 Eur) ir 54,00 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 60,00 Eur, prašydamas likusią dalį atidėti iki sprendimo priėmimo, Teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir atidėjo 243 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 269,00 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas, už kurį ieškovas privalėjo sumokėti 29,00 Eur žyminio mokesčio, į tai, kad ieškovas sumokėjo 60,00 Eur žyminio mokesčio, nusprendžia, kad iš atsakovų priteistina atidėjo žyminio mokesčio dalis, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimams, t. y. 243,00 Eur, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 122,00 Eur.

54. Ieškovas ieškiniu pateikė šiuos reikalavimus – nutraukti Sutartį; priteisti baudą; priteisti delspinigius; priteisti išlaidas, susijusias su Sutarties nutraukimu; priteisti procesines palūkanas. Iš viso tenkinta ieškinio reikalavimų – 60 proc. ((100 + 100 + 0 + 100 + 0)/5). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 60,00 Eur (sumokėtas) žyminis mokestis ir 1 750,00 Eur už teisines paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl 1269,00 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas, už kurį ieškovas privalėjo sumokėti 29,00 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovų priteistina 1 081,00 Eur (60,00 Eur – 29,00 Eur; 1 750,00 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

55. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas disponuoja 600 Eur atsakovų lėšomis, į šią sumą įskaitytina 138,18 Eur suma ir 1 081,00 Eur priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 619,18 Eur dydžio suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 309,59 Eur.

56. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ATS-2024-23531 atsakovė D. G. suteikta teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikta 2025 m. birželio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą D. G. susidarė 364,58 Eur suma.

57. CPK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

58. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 60 proc., todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 40 proc. iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei 146,00 Eur (364,58 Eur x 40 proc.).

59. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

60. Teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2021 m. liepos 29 d. sudarytą notarinę Žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovams D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 13 000,00 Eur (trylika tūkstančių eurų) kainą.

Taikyti restituciją – grąžinti ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybes teise žemės sklypą 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą, tvorą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kiekvieno atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 309,59 Eur (tris šimtus devynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 122,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, išaiškinti, jog priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (žyminį mokestį), turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Priteisti iš ieškovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 146,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas už atsakovei D. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti ieškovui, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2024 m. kovo 18 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Lina Klimaitė