Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės I. O. ir trečiojo asmens A. O. atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovams D. P. ir D. P. įmonei, trečiasis asmuo A. O., dėl sutarties nutraukimo, subsidiarios prievolės pripažinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nutraukti jos ir D. P. įmonės 2014-11-04 baldų gamybos sutartį; pripažinti, kad pagal atsakovės D. P. įmonės prievoles ieškovei I. O. subsidiariai atsako atsakovas D. P.; priteisti iš atsakovo D. P. subsidiariai 2896,20 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei I. O.; priteisti iš atsakovų D. P. ir D. P. įmonės lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. O..

Nurodė, kad su D. P. įmone 2014-11-04 sudarė baldų gamybos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo per 10 savaičių pagaminti komodą už 2896,20 Eur (10000 Lt). Sutarties pasirašymo dieną, ieškovė sumokėjo atsakovui 1448,10 Eur (5000 Lt) avansą. Likusią 1448,10 Eur (5000 Lt) sumą ieškovė sumokėjo 2016-03-23, kai komoda buvo pristatyta į ieškovės namus. Praėjus keliems mėnesiams po komodos pristatymo, ieškovė pastebėjo ant komodos fasado įtrūkimus ir apie tai nedelsiant informavo atsakovą. Komodos fasado įtrūkimams plečiantis, ieškovė 2017-02-14 dar kartą informavo atsakovą ir pareikalavo pašalinti defektus. Atsakovas sutiko su ieškovės pretenzija ir 2017-06-22 išsivežė komodą taisyti. 2017 metų gruodžio mėnesį atsakovas pranešė ieškovei, kad komodos pataisyti negali ir pažadėjo grąžinti pinigus. Negavusi pinigų, ieškovė 2018-01-12 kreipėsi į atsakovus su raginimu grąžinti pinigus, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti. Tuomet ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą, kuri išnagrinėjusi jos skundą, 2018-06-28 nutarimu patenkino ieškovės reikalavimą ir įpareigojo D. P. įmonę grąžinti ieškovei 2896,20 Eur. Ieškovė kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pagal 2018-10-17 antstolės Nijolės Jutkienės pranešimą tapo žinoma, kad raginimas sumokėti skolą geruoju buvo įteiktas 2018-09-10, tačiau per nustatytą terminą skola nesumokėta, D. P. įmonės registruoto turto nėra, nurašytų lėšų banko sąskaitose nėra. Vadovaujantis viešais VĮ Registrų centras duomenimis, 2018-01-04 Juridinių asmenų registre yra pateiktas D. P. kaip įmonės savininko sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Atsakovai atsisako bendradarbiauti su ieškove ir vengia jai grąžinti 2896,20 Eur skolą, dėl šios priežasties, nesant galimybės išsiieškoti skolą iš D. P. įmonės, ieškovė siekia D. P. asmeninės atsakomybės už įmonės prievolę.

Atsakovai atsiliepimuose nurodė su ieškiniu nesutinkantys. Paaiškino, kad ieškovė iki projektavimo sumokėjo avansą ir už projektą, ir už baldą, todėl sudaryta bendra sutartis, t.y. projektavimui ir gamybai. 20 proc. nuo 2 896,2 Eur yra ne baldo, tačiau projektavimo kaina. Komodos gamybos kaina 2 316,96 Eur. Sprendimai dėl komodos dizaino, matmenų, medžiagiškumo priimti bendradarbiavimo principu.

Po sutarties sudarymo, po paruošto ir ieškovės užtvirtinto projekto, ieškovė buvo nuolat informuojama apie gamybos eigą. Pagaminus pakviesta į cechą apžiūrėti. Gaminys turėjo trūkumų - ant fasado buvo neženklūs dažų įtrūkimai. Užsakovė su tuo supažindinta, savininkas siūlė neimti gaminio bei grąžinti avansą. Įmonė dėl dažų įtrūkimų savo kaltės neįžvelgia. Ieškovė sutiko su šiais trūkumais, iš esmės komoda atitiko užsakovės lūkesčius. 2016-03-23 gaminys pristatytas ieškovei ir gautas pilnas apmokėjimas. Komodos naudojimo metu įtrūkimai išsiplėtė. Įmonė sutiko išsivežti gaminį perdažymui, tačiau to negalėjo pilnai įvykdyti, nes užsakovė reikalavo dėl šeimos šventės grąžinti greičiau. Faktiškai įtrūkimai po metų, nors buvo išsiplėtę, bet nebuvo itin pastebimi. Atsakovas svarstė galimus įtrūkimų šalinimo variantus, tiek perdažymas ceche pramoniniu būdu, tiek užsakovės namuose teptuku. Susigrąžinant komodą svarstyta atvirkščiai, dažų įtrūkimų nešalinti, o juos paryškinti sidabru. Ieškovei nebuvo priimtinas joks komodos perdažymo sprendimas.

2017 metų vasaros antrojoje pusėje ieškovė pradėjo iš gamintojo reikalauti, kad jis pagamintų naują komodą iš kitą medžiagų savomis lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė pageidavo brangesnio komodos varianto, tai reiškė didesnes gamybines sąnaudas, tiek dėl medžiagų, tiek dėl laiko. Įmonė priėmė sprendimą grąžinti pinigus ir atsiimti komodą, tačiau ieškovė nesutiko jos atiduoti. Ieškovė kreipėsi į vartotojų teisių gynimo tarnybą, nors jos priimtas sprendimas atsakovo netenkino, jo neginčijo. Iki teismo, ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu, nepranešė, kad dabar tikrai grąžins komodą, nedavė leidimo jos pasiimti. Ieškovė nuo 2016 metų naudojasi komoda, atsakovo įmonė pasiūlė grąžinti pinigus, ieškovei tereikėjo grąžinti komodą, o dabar įmonė vėl verčiama teistis dėl to, ką pati pasiūlė, bet ieškovė nevykdė.

Pažymėjo, kad ieškinio pareiškimas dviem atsakovams yra neteisingas, esant sudarytai sutarčiai su juridiniu asmeniu.

Trečiasis asmuo palaikė ieškovės poziciją, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atvykę proceso dalyviai palaikė raštu išdėstytus argumentus.

Ieškinys tenkintinas.

2014-11-04 I. O. ir D. P. įmonė sudarė baldų gamybos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti komodą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti jam 10 000 Lt (2896,20 Eur). Sutartimi atsakovas įsipareigojo pagaminti baldą per 10 savaičių, pagamintiems baldams suteikti 2 metų garantiją (el.b.l. 14, 38).

Ieškovė yra sumokėjusi visą sutartyje nurodytą kainą, baldas buvo pagamintas ir pristatytas ieškovei, bylos nagrinėjimo metu vis dar yra ieškovės žinioje. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

2018-06-28 nutarimu Nr. 10-915 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - VTAT) nutarė patenkinti vartotojos I. O. reikalavimą, pripažįstant, kad D. P. įmonė vartotojai turi grąžinti 2896,20 Eur sumą, sumokėtą už baldą, bei išmontuoti ir išsivežti minėtą baldą. VTAT taip pat nutarė įpareigoti D. P. įmonę įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iki 2018-07-31 (el.b.l. 8-13, 39-44). Nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Pagal jį išduotas vykdomasis dokumentas, pradėtas priverstinio vykdymo procesas, raginimas D. P. įmonei įteiktas 2018-09-10, per jame nurodytą terminą geruoju skola nesumokėta (el.b.l. 6, 46).

D. P. įmonės savininkas yra atsakovas D. P.. Juridinių asmenų registro duomenimis D. P. individuali įmonė (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) savininko sprendimu nuo 2018-01-04 yra likviduojama (el.b.l. 3, 45, 163-164).

Dėl reikalavimų D. P. įmonės atžvilgiu

Tarp vartotojos (ieškovės) ir D. P. įmonės kilo ginčas, kuris buvo išspręstas ikiteismine tvarka, VTAT konstatavus, jog D. P. įmonė turi pareigą grąžinti ieškovei 2896,20 Eur, taip pat išmontuoti ir išsivežti baldą. VTAT be kita ko pažymėjo, kad baldo susigrąžinimo išlaidos tenka rangovui. Nurodyta D. P. įmonės prievolė ieškovei yra atsiradusi VTAT nutarimo pagrindu, o teismas šioje byloje neturi pagrindo nekvestionuoti įsiteisėjusio VTAT nutarimo pagrįstumo.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnis 1 dalis numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju dėl tarp nurodytų šalių kilusio ginčo esmės buvo priimtas VTAT nutarimas, palankus ieškovei, kuris įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai. Atsakovei D. P. įmonei priimto nutarimo neskundus, pakartotinis jau išspręsto (ikiteismine tvarka) ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas, kadangi negalima situacija, jog ginčo išnagrinėjimo rezultatas esamoje procesinėje situacijoje (įmonė VTAT nutarimo neskundė nei jame nustatytu terminu, nei vėliau) taptų priešingas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad byla pagal ieškovės ieškinio reikalavimus D. P. įmonei nebegali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka teisme. Tai sudaro pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo teismo sprendimu

VTAT nutarimu konstatuota, kad vartotoja pagrįstai pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą savo teisių gynimo būdą – nutraukti šalių sudarytą sutartį ir reikalauti grąžinti visą pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą. Taigi, ieškovei kreipiantis į teismą jos su D. P. sudaryta sutartis jau buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo jos nutraukti pakartotinai teismo sprendimu.

Dėl reikalavimų D. P. atžvilgiu

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė yra pavadinimą turinti įmonė, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalis). Ji turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiškas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (IĮĮ 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis).

Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato CK, IĮĮ bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 straipsnio 1, 4 dalys).

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu. Taigi, individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t.y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymo klausimai turi būti sprendžiami teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-273/2012).

Dėl to šioje byloje esant nustatytai ir neginčijamai aplinkybei, kad D. P. įmonė turi prievolę ieškovei, o taip pat esant duomenims, jog priverstinai įvykdyti šios prievolės nėra galimybės, nepakankant įmonės, kuri pradėta likviduoti, turto, yra pagrindas priteisti ieškovės reikalaujamą sumą iš individualios įmonės savininko D. P., subsidiariai atsakingo už įmonės prievolę.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo D. P. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2896,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla nutraukiama, teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės patenkino pareikštus ieškiniu reikalavimus.

Ieškovė ir jos sutuoktinis, trečiasis asmuo bylos, nurodo patyrę 1759 Eur (1465 Eur plius 294 Eur PVM) bylinėjimosi išlaidų (el.b.l. 5, 7, 15, 37, 47-48, 49-51, 169-174), tačiau pateikia į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus tik 1638 Eur sumai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė byloje sumokėjo 65 Eur žyminio mokesčio, ši suma nėra apmokestinama žyminiu mokesčiu, nepriklausomai nuo to, kad buvo sumokėta per atstovą. Atsižvelgiant į tai, kad jos turiniai reikalavimai, už kuriuos žyminis mokestis ir sumokėtas, patenkinti, t.y. priteisti iš atsakovo D. P., yra pagrindas jai iš šio atsakovo sumokėtą žyminį mokestį – 65 Eur, priteisti.

Teismas sprendžia, kad ieškovė taip pat turi teisę į išlaidas advokato pagalbai rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, taip pat atstovaujant ją teisme. Tačiau spręsdamas priteistino šių išlaidų dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), Rekomendacijų 2 punkte taip pat nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ir kt.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad byla yra nesudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme, todėl už pareiškimą dėl teismo įsakymo (100 Eur plius PVM) ir už ieškinio parengimą (300 Eur plius PVM) ieškovės advokatui sumokėta suma mažintina ir jai iš atsakovo 60 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir 250 Eur už ieškinio parengimą. Teismas neturi pagrindo priteisti ieškovei jos reikalaujamų išlaidų rengiant patikslintą ieškinį (100 Eur plius PVM), atsižvelgdamas į tai, kad patikslinimas buvo susijęs su tuo, kad ieškovė nusprendė pakeisti D. P. įmonės procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo, tuo tarpu šio atsakovo atžvilgiu byla buvo nutraukta. Be to, patikslintas ieškinys pateiktas vieną dieną prieš paskirtą parengiamąjį posėdį 2019-04-30, jo metu paaiškėjus, kad ieškovė gyvena santuokoje, nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės sutuoktinį. Teismas pažymi, kad nurodyti visus proceso dalyvius jau pirmajame procesiniame dokumente yra ieškovo pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovei savo pareigą įvykdžius savalaikiai byla būtų išnagrinėta greičiau. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą mažinti ir ieškovės reikalaujamą 400 Eur plius PVM sumą už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir dalyvavimą teismo posėdžiuose iki 2500 Eur.

Taigi ieškovei iš atsakovo D. P. priteistina iš viso 625 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Spręsdamas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymi, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę atstovavo tas pats advokatas, jų procesinė pozicija visiškai sutapo, todėl daro išvadą, kad reikalaujamos 300 Eur plius PVM už atsiliepimą į ieškinį bei 200 Eur plius PVM už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame tas pats advokatas atstovavo ir į teismo posėdį neatvykusią ieškovę, yra neproporcingai didelės, todėl mažintinos iki 100 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 50 Eur už trečiojo asmens atstovavimą teismo posėdyje. Taigi iš atsakovo D. P. trečiojo asmens naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje teismas patyrė 14,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo D. P.. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

bylos dalį dėl reikalavimų, pareikštų D. P. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė už D. P. įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolę, nustatytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-06-28 nutarimu Nr. 10-915, ieškovei I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra subsidiari ir iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai priteisti 2896,20 Eur sumokėtą kainą, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo 2896,20 Eur sumos nuo 2019 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 625 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 625 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.