Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-25 · Civilinė byla Nr. e2S-344-260/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
e2S-344-260/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09904-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Mano B
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-344-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09904-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17085-752/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano B. K. ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019-06-10 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano B. K. (ankstesnis pavadinimas UAB K. centro būstas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. Š. 682,27 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. 2019-09-09 ieškovė pateikė dubliką, kuriame, atsižvelgdama į atsakovės atsiliepimo argumentus, patikslino prašomos priteisti skolos dydį ir prašė priteisti 267,27 Eur skolą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas po pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė, kad byla bus nagrinėjama teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 17 d. 10 val. Kauno apylinkės teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano B. K. ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo, paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovės valstybei 5,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad į 2019 m. gruodžio 17 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, ieškovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė ir apie savo atstovo neatvykimo priežastis nepranešė, nors ieškovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta laiku ir tinkamai. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į teismo posėdį neatvykus ieškovui ar jo atstovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą, laiką, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Nagrinėjamu byloje atveju atsakovė priimti sprendimą už akių neprašė, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė Mano B. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-17085-752/2019.

7. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; šios konstitucinės teisės negalima apriboti ar paneigti, ji negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, taip pat konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą, inter alia tinkamą teismo procesą, kuris yra būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija yra detalizuojama ir LR CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Byloje nagrinėjamu atveju, ieškovė dėl EPP trikdžių ir žmogiškosios klaidos laiku nepastebėjo teismo posėdžio šaukimo, dėl ko jos atstovas neatvyko į paskirtą teismo posėdį. Nepaisant to, ieškovės netyčinis neapsižiūrėjimas savaime neišsprendė ginčo ir ieškovė turi turėti galimybę apginti savo teises teisme. Akivaizdu, kad esant skolai, byla turi būti nagrinėjama toliau iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o ne palikta nenagrinėta.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą pateikusi atsakovė prašo atmesti ieškovės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog CPK 42 str. 5 p. numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Ieškovė turėjo pareigą domėtis bylos eiga, juolab, kad byla iškelta pagal jos ieškinį, tačiau ji piktnaudžiauja procesu, stokoja rūpestingumo ir atidumo, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu. Ieškovė turėjo prieigą prie šios civilinės bylos elektroninės paskyros elektroninių paslaugų portale EPP ir šioje civilinėje byloje nėra jokių apribojimų bei kliūčių bet kuriuo metu susipažinti su elektronine civilinės bylos medžiaga. Skunde nenurodyta jokių reikšmingų duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo dubliko pateikimo teismui ar nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi paskirto parengiamojo posėdžio, egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku sužinoti apie posėdžio datą. Nors ieškovė ir nurodo, kad periodiškai tikrina gautą korespondenciją per www.eteismas.lt sistemą ir kad ieškovei visada ateina didelės apimties pranešimų, todėl galimai nebuvo tinkamai ir laiku pastebėta, kad teismas, buvo paskyręs parengiamojo teismo posėdžio datą, yra subjektyvi aplinkybė ir nuo ieškovo valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais.

11. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

12. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 str., 7 str.). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims nepaneigia Civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

13. Nagrinėjamu byloje atveju pirmosios instancijos teismas, į teismo posėdį neatvykus ieškovės atstovui, nepranešus teismui apie atstovo neatvykimo priežastis, ieškovei neprašius bylą išnagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsakovei neprašius priimti sprendimą už akių, visiškai pagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą. Todėl, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, pagrįstą ir teisėtą šio teismo nutartį naikinti ar keisti pagrindo nėra. Apskųstoji Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad dėl žmogiškos klaidos nebuvo laiku pastebėtas šaukimas į teismo posėdį, dėl ko jos atstovas neatvyko į paskirtą teismo posėdį, tačiau, nepaisant to, ieškovės netyčinis neapsižiūrėjimas savaime neišsprendė ginčo ir ieškovė turi turėti galimybę apginti savo teises teisme, taigi byla turi būti nagrinėjama toliau iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o ne palikta nenagrinėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl nepakankamo atidumo ar aplaidumo ieškovės atstovui neatvykus į teismo posėdį, ieškovei tenka susitaikyti su neigiamomis įstatymo nustatytomis tokio poelgio pasekmėmis. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą pakartotinai dėl reikalaujamos skolos priteisimo. Taigi ji turi galimybę apginti savo teises teisme, tik tai privalo daryti laikydamasi kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekse, reikalavimų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis