- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- A6.-1991-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01397-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- G. T.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. T., jos atstovui advokatui E. Š.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui A. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė) direktore, žinodama, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais nuo 2017-12-15 iki 2018-03-19 nesilaikė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui.
Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama G. T. nurodė kaltės dėl pažeidimo nepripažįstanti. Ji ir jos atstovas teismui paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime (toliau – ir Pareiškimas) nurodyti mokėjimai nepažeidžia mokėjimų eiliškumo. Darbo užmokestis pagal CK yra antros eilės mokėjimas, taip pat ir mokėjimas Sodrai už direktoriaus darbo užmokestį. Mokėjimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktas už jų atliekamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes nuo 2016-01-01 įmonių vadovams uždrausta tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą, taigi jie turi arba samdyti fizinį asmenį – buhalterį, arba sudaryti sutartį su buhalterinės apskaitos įmone. Kitaip G. T., kaip įmonės vadovei, už tinkamai netvarkomą įmonės buhalterinę apskaitą grėstų baudžiamoji atsakomybė. Mokėjimai už komunalines paslaugas nėra reikšmingos sumos, jei už paslaugas nemokėtum, būtų atjungtas paslaugų teikimas, tada pablogėtų turto būklė, o šis turtas yra areštuotas mokesčių administratoriaus naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta už įmonės registracijos adresą ir korespondencijos tvarkymą, o Akcinių bendrovių įstatymas ir CK įpareigoja kiekvieną juridinį asmenį turėti registracijos adresą. Suma, įvardyta kaip „skolų bankams padengimas“ – nurašyta nuo įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų be direktorės valios, be to, tai mokėjimai už sąskaitų administravimą, be jų sąskaitos būtų uždarytos, o teisės aktai įpareigoja juridinį asmenį turėti banko sąskaitą. Dėl mokėjimo AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad tai skola nuo ankstesnio laikotarpio, suma nereikšminga. Dėl pareiškime nurodytų „kitų išlaidų“ detalizuoti negali, reikia žiūrėti dokumentus. Be to, VMI sprendimai nutraukti mokestinės paskolos sutartis, nurodymas dėl priverstinio išieškojimo yra ginčijami administraciniame teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-04-12 nutartimi adm. byloje Nr. I-2380-281/2018 konstatavo, kad tarp įmonės ir VMI kilo mokestinis ginčas, o jam kilus mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra turi būti stabdoma pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.
Teismo posėdžio metu VMI atstovas nurodė, kad palaiko teismui pateiktame pareikšime išdėstytą reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Iš Pareiškimo, su juo pateiktos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. To neneigė ir atsakomybėn traukiama G. T.. Taigi, ji privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio.
Atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra buvo sustabdyta pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, taigi įmonė sustabdymo metu neturėjo pareigos mokėti VMI. Pažymėtina, kad vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2018-04-12 nutartimi Nr. I-2380-281/2018, ši procedūra stabdoma kilus mokestiniam ginčui, o toks ginčas kilo 2018-03-20, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl iki tol vykusio ginčo dėl mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo mokesčių administratorius neturėjo pareigos stabdyti išieškojimo procedūras (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-07-12 sprendimą adm. byloje Nr. I-2380-281/2018). Tačiau G. T., kaip bus konstatuota toliau, dar iki 2018-03-20 atliko mokėjimus pažeisdama CK 6.930¹ straipsnį (pvz., mokėjimas 2018-03-10 AB „(duomenys neskelbtini)“). Įvertinęs tai, teismas tikslina administracinio nusižengimo padarymo laiką, nurodydamas, kad nusižengimas padarytas 2017-12-15 iki 2018-03-19.
Vertinant pareiškime nurodytus mokėjimus, pažymėtina, kad G. T. ir jos atstovas neteisingai aiškina CK 6.930¹ straipsnį, nurodydami, kad darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimas yra antros eilės. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad antrąja eile atsiskaityti privaloma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. T. y. paprastas darbo užmokesčio išmokėjimas, nesant vykdomojo dokumento, nepriskiriamas antros eilės mokėjimams. Dėl to konstatuotina, kad G. T., 2017-12-12 – 2018-03-19 mokėdama darbo užmokestį pažeidė CK 6.930¹ straipsnį.
Dėl mokėjimų už buhalterinės apskaitos paslaugas, nors sutiktina su asmens pozicija, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas yra būtinas, visgi sudaryti sutartį su buhalterinės apskaitos tvarkymo įmone nėra privaloma (galima sudaryti darbo sutartį ir pan.), be to, buhalterinių paslaugų teikėjas nėra kažkuo išskirtinis kreditorius ir mokėjimai jam turi būti atliekami laikantis atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Tas pats pasakytina dėl mokėjimų už registracijos adresą (kurį nors privaloma turėti, bet neprivaloma pirkti, įmonę galima registruoti ir kitu adresu, pvz., savo gyvenamojoje vietoje), korespondencijos tvarkymą. Dėl komunalinių mokėjimų teismas taip pat sutinka su atsakomybėn traukiamo asmens argumentu, kad šie mokėjimai buvo reikalingi siekiant išlaikyti turtą, kuris yra areštuotas VMI naudai, visgi pažymi, kad komunalinių paslaugų teikėjai taip pat CK 6.930¹ straipsnyje nėra išskiriami kaip privilegijuoti kreditoriai. Taigi G. T. nurodytos nusižengimo padarymo priežastys nešalina jos atsakomybės, tačiau į tai teismas atsižvelgia, kaip toliau nurodyta, spręsdamas dėl jos atsakomybės dydžio.
Dėl 2018-03-10 mokėjimo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybėn traukiama G. T. nurodė, kad tai skola iš ankstesnio laikotarpio. Taigi tai nėra aukštesnės eilės kreditorius ir toks mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnį. Tai, kad suma, jos manymu, nėra reikšminga, nešalina jos atsakomybės, nors yra reikšminga sprendžiant dėl jos dydžio.
Dėl skolų bankams padengimo, pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog sumos buvo nurašytos bankų iniciatyva, nesant jos valios. Tačiau pažymėtina, kad šie pinigai G. T. buvo išmokėti iš kasos (b. l. 7-8, 12), t. y. ji disponavo grynaisiais pinigais, taigi teigti, kad lėšos buvo nurašytos automatiškai nėra pagrindo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad G. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinodama, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nesilaikė Lietuvos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: pirmenybę teikė kitiems kreditoriams – darbuotojams, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, bankams „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.
Vertindamas galimybę G. T. veiką pripažinti mažai pavojinga, teismas pažymi, kad ANK 12 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas veikų, kurios gali būti pripažintos mažai pavojingomis ir administracinio nusižengimo teisena nepradedama. ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo šiame sąraše nėra, taigi teismas neturi pagrindo spręsti dėl veikos pripažinimo mažai pavojinga.
Tačiau veikos pavojingumas yra reikšmingas nuobaudos skyrimui. Teismų praktikoje, formuojamoje tokiose bylose, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. G. T. pripažinta kalta dėl darbo užmokesčio, komunalinių paslaugų ir paslaugų, reikalingų įmonei tinkamai funkcionuoti, mokėjimo, kitų, palyginti su visu įsiskolinimu valstybės biudžetui, nedidelių sumų mokėjimo. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad G. T. veiksmai nebuvo santykinai labai pavojingi.
Teismas, skirdamas G. T. administracinę nuobaudą, taip pat įvertina tai, kad byloje nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tai, kad ji yra dirbanti, duomenų apie jos administracinius baustumus nepateikta, jos pačios teigimu ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ji už analogiško pobūdžio veikas nėra bausta, Liteko duomenimis neteista.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, ypač padarytos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti G. T. švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą. Visgi švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, teismo nuomone, nepasiektų savo tikslų, nes G. T. kaltės dėl nusižengimų nepripažino visiškai, t. y. nėra pagrindo konstatuoti lengvinančių atsakomybę aplinkybių, o paminėtina, kad ji, kaip pati nurodė, ilgą laiką dirba ir kitoje įmonėje vyr. buhaltere, t. y. jai turi būti labai gerai žinomi teisės aktų reikalavimai dėl mokėjimų tvarkos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
G. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 200 eurų baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį (A6.-1991-1053/2018) ir įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.