Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. P., veikiančiam savo ir globotinio P. P. vardu, jo atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,

institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus atstovei V. J.,

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-183-305/2018 (buvęs bylos numeris – 2YT-1760-305/2017) pagal pareiškėjo A. P., veikiančio savo ir globotinio P. P. vardu, patikslintą prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti ir dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą globotinio asmens vardu, suinteresuotas asmuo – S. P., institucijos, teikiančios išvadą, – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyrius bei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. P., veikiantis savo ir globotinio P. P. vardu, patikslinęs savo prašymą, prašo teismą atnaujinti neveiksniam P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant, kad šio termino pradžia yra teismo nutarties įsiteisėjimo diena; išduoti teismo leidimą A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), neveiksnaus globotinio P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona N. P., a. k. (duomenys neskelbtini). N. P. turėjo keturis vaikus: S. P., E. P., E. V. ir P. P., kuris nuo vaikystės yra neįgalus, serga genetine Dauno liga. Po N. P. mirties E. P. ir E. V. palikimo atsisakė, palikimą priėmė pareiškėjas A. P. ir S. P.. 2017 m. balandžio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-115-633/2017 P. P. buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyta nuolatinė globa šiose srityse bei jo tėvas A. P. paskirtas nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, A. P. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Tačiau paveldėjimo liudijimas išduotas jam nebuvo, kadangi yra būtinas teismo leidimas priimti ar atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus sūnaus P. P. vardu. Paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir garažu, esantys (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra 1929 metų statybos, gyvenamojo namo bendras plotas yra apie 50 m². Šie pastatai dar nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Remiantis 2017 m. liepos 18 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ Marijampolės filialo duomenimis šių pastatų vidutinės rinkos vertės yra šios: a) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5640 Eur; b) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 138 Eur; c) garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 159 Eur. N. P. kreditorinių įsiskolinimų neturėjo, paveldimas turtas nėra apsunkintas suvaržymais. Mirus N. P., jos pilnametis sūnus P. P. dėl savo negalios (serga genetine Dauno liga, kuri sunkiai sutrikdžiusi jo psichiką, praktiškai jis nekalba, nemoka rašyti, skaityti, skaičiuoti), negalėjo išreikšti savo valios dėl palikimo priėmimo ir pats kreiptis į notarą. Jis dar nebuvo pripažintas neveiksniu, nebuvo paskirtas jam globėjas, todėl niekas negalėjo kaip P. P. atstovas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tik kai įsiteisėjo 2017 m. balandžio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas P. P. pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, pareiškėjas A. P. buvo paskirtas nuolatiniu jo globėju bei turto administratoriumi, tada jau galėjo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo. Kadangi A. P. neturi teisinių žinių, todėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu, kad jam suteiktų antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl teismo leidimo išdavimo atsisakyti priimti palikimą sūnaus P. P. vardu. 2017 m. birželio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-17-T-2952-11912 teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą Arūną Sakalauską. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas mano, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas nustatytą palikimui priimti terminą turėtų pratęsti. Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Kadangi palikėja neturėjo kreditorių, paveldimas turtas nėra apsunkintas suvaržymais, todėl palikimo priėmimas, o ne atsisakymas, bus teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui, toks sprendimas geriausiai atitiks neveiksnaus asmens interesus. Atsižvelgiant į tai, kad palikėja kreditorių neturėjo, o palikimo priėmimas pagal turto apyrašą pareikalautų papildomų lėšų, teismas turėtų išduoti teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu nesudarant turto apyrašo (b. l. 101-103). Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P., veikiantis savo ir globotinio P. P. vardu, savo patikslintą prašymą palaikė, jis bei jo atstovas prašė jį tenkinti pilnai (garso įrašas nuo 2.05 min. iki 4.28 min., nuo 5.58 min. iki 6.28 min., nuo 7.10 min. iki 7.43 min., nuo 7.52 min. iki 7.55 min.).Suinteresuotas asmuo S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu prašymu sutinka visiškai (garso įrašas nuo 5.05 min. iki 5.55 min., 7.49 min.).Institucija, teikianti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyrius savo išvadoje nurodė, kad su patikslintu prašymu atnaujinti P. P. praleistą įstatyme numatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos N. P. mirties, neprieštarauja. Neprieštarauja, kad būtų išduotas teismo leidimas A. P. neveiksnaus globotinio P. P. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos N. P. mirties. Neveiksnaus asmens teisės nenukentės, nebus pažeisti jo interesai. Priimtas palikimas bus valdomas ir tvarkomas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesus (b. l. 111). Teismo posėdžio metu Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus atstovė V. J. nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą išvadoje, t. y. pareiškėjo patikslinto prašymo tenkinimui pritaria, nes mano, kad neveiksnaus asmens teisės nenukentės, jo interesai nebus pažeisti, pareiškėjas A. P. gerai rūpinasi savo neįgaliu sūnumi, nusiskundimų negauta (garso įrašas nuo 6.34 min. iki 6.51 min. ir nuo 7.57 min. iki 7.59 min.).Institucija, teikianti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad tenkinus pareiškėjo patikslintą prašymą, nepilnamečio vaiko S. P. teisės ir teisėti interesai nenukentės, nes vaikas jau yra priėmęs jam priklausančią palikimo dalį (b. l. 79, 112).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8). Pareiškėjas A. P. buvo mirusiosios sutuoktinis (b. l. 9). Taip pat jie turi 4 vaikus: E. P., E. V., nepilnametį S. P. ir P. P., kuris nuo vaikystės yra neįgalus, serga genetine Dauno liga (b. l. 2, 7, 11, 12). Po mirusiosios N. P. mirties liko paveldėtino turto: transporto priemonė BMW 320 D bei gyvenamasis namas su priestatu bei ūkiniu pastatu ir garažu, kurie VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b. l. 28-40, 16-17, 41-52, 81-95). Duomenų, kad mirusioji turėjo kreditorių, ar kad jos palikimas kitaip buvo suvaržytas, byloje nėra. Mirusiosios N. P. palikimą priėmė pareiškėjas A. P. bei jų nepilnametis sūnus (suinteresuotas asmuo šioje byloje) S. P., paduodami pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo (b. l. 14-15, 21, 22, 54-55). Mirusiosios vaikai E. P. bei E. V. palikimo atsisakė (b. l. 54-55, 60). Pareiškėjo A. P. ir mirusiosios N. P. sūnus P. P. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-115-633/2017, kuris pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) įsiteisėjo 2017 m. gegužės 9 d., buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, sprendime konstatuota, kad P. P. nuo vaikystės serga genetine Dauno liga, jam nustatytas Gilus protinis atsilikimas, jis praktiškai nekalba, su aplinka bendrauja tik artimiesiems suprantama neverbaline kalba, nemoka nei skaityti, nei skaičiuoti (b. l. 18-20). Tuo pačiu sprendimu P. P. nustatyta nuolatinė globa srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, ir jo globėju bei turto administratoriumi šiose srityse paskirtas jo tėvas A. P.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pareiškimas dėl P. P. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse teisme buvo gautas 2016 m. lapkričio 18 d., pareiškėjas A. P. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paruošiant teismui pareiškimą dėl sūnaus P. P. pripažinimo neveiksniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui pateikė 2016 m. rugpjūčio 26 d., sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimtas 2016 m. rugsėjo 2 d. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali šį terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos (pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus N. P., jos sūnus P. P., kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti mirusiosios turtą, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė. Taip įvyko dėl to, kad P. P. nuo vaiskytės serga psichine liga (Dauno liga, jam nustatytas Gilus protinis atsilikimas), dėl kurios jo galimybės savarankiškai pačiam išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo buvo visiškai apribotos. O kadangi tuo metu P. P. dar nebuvo pripažintas neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje, nebuvo paskirtas jam globėjas šioje srityje, todėl niekas negalėjo kaip P. P. atstovas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokia galimybė atsirado tik, kai įsiteisėjo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-115-633/2017 P. P. pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o pareiškėjas A. P. buvo paskirtas nuolatiniu jo globėju bei turto administratoriumi. Tačiau kai minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti jau buvo pasibaigęs: terminas palikimui priimti baigėsi 2016 m. (duomenys neskelbtini), o minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2017 m. gegužės 9 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas A. P. iš esmės nedelsdamas po N. P. mirties ėmėsi veiksmų, kad P. P. būtų pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau tiek pareiškimo teismui parengimas, tiek bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl A. P. kaltės. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad P. P. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir kitaip nepriėmė palikimo dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nuo palikimo atsiradimo momento ((duomenys neskelbtini)) jau yra praėję 1 metai ir 5 mėnesiai, tačiau įvertinus tai, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-115-633/2017, kuriuo P. P. pripažintas neveiksniu, kaip minėta, įsiteisėjo 2017 m. gegužės 9 d., kad pareiškėjas A. P. kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje byloje teikimo ir toks sprendimas buvo priimtas 2017 m. birželio 13 d., o prašymas šioje byloje teismui pateiktas 2017 m. liepos 31 d., sprendžia, kad nepateisinamo delsimo nagrinėjamu atveju nėra. Kiti mirusiosios N. P. palikimą priėmę asmenys (A. P. ir S. P.) neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas P. P. priimti palikimą, atsiradusį po N. P. mirties. Todėl visumos išdėstytų argumentų pagrindu terminas palikimui priimti P. P. atnaujintinas pakankamam 3 mėnesių terminui, kuris skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.Neveiksnių paveldėjimo teisinių santykių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Todėl P. P. vardu palikimą turi priimti jo globėjas – pareiškėjas A. P., o šis tai gali padaryti tik turėdamas teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Byloje nėra duomenų, kad mirusioji N. P. turėjo kreditorių ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą, neveiksnaus asmens P. P. teisės ir teisėti interesai nenukentės, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jo interesus, todėl teismo leidimas išduotinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 582 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą prašymą tenkinti visiškai.

Atnaujinti P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), globotinio P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutartis dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.