Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. administracinių nusižengimų protokolas pagal Lietuvos Res­pu­bli­kos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį surašytas dėl to, kad jis 2017 m. liepos 29 d., 20.00 val., vykdamas lengvuoju automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą, deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža. Atlikus muitinį patikrinimą, automobilio bagažinės skyriaus specialiai įrengtame dvigubame dugne buvo rasta 1 340 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, kurių dalis paveiktos drėgmės ir supeliję, bendra cigarečių vertė 3 979,80 Eur (105,68 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tuo D. V. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 139 straipsnio 1 dalies A punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

(duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei skundžiamą teismo nutarimą, taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai išsamiai ir nešališkai išnagrinėję bylos įrodymus, tinkamai juos įvertinę, padarė teisingas išvadas, jog nagrinėjamoje byloje nėra surinkta objektyviai ir neginčijamai D. V. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pagrindžiančių įrodymų, todėl visiškai pagrįstai jo atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukė.

Institucija, ginčydama tokį teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė ANK 567 straipsnio nuostatas, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi D. V. paaiškinimu, buvusio automobilio savininko A. M. rašytiniu paaiškinimu, nors jis net nebuvo apklaustas teismo posėdžių metu, o nešališkų liudytojų mutinės pareigūnų parodymus atmetė.

Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Institucijai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Be to, aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kartu pažymėtina ir tai, kad nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, t. y. visiems įrodymams turi būti taikomi vienodi vertinimo kriterijai. Vidinis įsitikinimas negali būti formuojamas ignoruojant procesines taisykles, kurių pagrindinė yra užtikrinimas, jog sprendimą byloje nulemtų tik neabejotinai patikima teisėtais būdais gauta informacija, ir jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą.

Patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgęs į bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl vien Institucijai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl D. V. kaltės, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, visus byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdamas pirmenybės prieš kitus bylos įrodymus, ir taip teisingai nustatydamas jų patikimumą bei įrodomąją vertę, skundžiamame nutarime aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir išsamiai argumentavo savo sprendimą. Teismas, remdamasis bylos duomenų pagrindu bei nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų duomenų, įrodančių D. V. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą. Su tokiu apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas ir jų iš naujo nebekartoja. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas nesudaro jokio pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimą.

Nagrinėjamu atveju D. V. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nuosekliai teigė, kad apie automobilyje įrengtą slėptuvę jis nieko nežinojo, automobilį įsigijo iš nepažįstamo asmens A. M., kuris apie slėptuvę nieko neminėjo. Apie įrengtą slėptuvę, kaip ir apie ankstesnį automobilio konfiskavimą sužinojo tik muitinio patikrinimo metu. Apžiūrint automobilį jis nematė jo modifikacinių pakeitimų, to nematė ir jam automobilį padėjęs apžiūrėti specialių žinių turintis draugas. Po automobilio įsigijimo, jis dar kelis kartus A. M. pagal jų susitarimą buvo paskolinęs automobilį, tikriausiai tuo metu jis ir paslėpė pareigūnų patikrinimo metu surastas cigaretes. Šiuos D. V. parodymus, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, iš dalies patvirtina 2016 m. gegužės 28 d. pirkimo‑pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad automobilį Audi Q7 D. V. įsigijo iš A. M., kuris Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnio 1 dalyje ir iš jo buvo konfiskuotas minėtas automobilis. Bylos medžiaga patvirtina, kad konfiskuotas automobilis buvo parduotas su jame įrengta slėptuve UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigojant šią bendrovę automobilyje esančią slėptuvę panaikinti. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, jokių objektyvių duomenų, kad ši slėptuvė buvo panaikinta byloje nėra. Vien tai, kad muitinės pareigūnų nuomone, D. V., pirkdamas automobilį ir jį apžiūrėdamas su serviso darbuotoju, turėjo pastebėti slėptuvę, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikrai žinojo, kad jo įsigytame automobilyje įrengta slėptuvė. Atkreiptinas dėmesys, kad tie patys muitinės pareigūnai, vienas kurių atliko automobilio apžiūrą sulaikius D. V., kitas atlikęs apžiūrą kai minėtą automobilis buvo sulaikytas jį vairuojant buvusiam savininkui A. M., patvirtino įrengtos slėptuvės aukštą įrengimo kokybę. Muitinės pareigūnas G. K. nurodė, kad slėptuvė buvo rasta tik pasitelkus rentgeną, o pareigūnas A. L. patvirtino, kad slėptuvė buvo rasta turint išankstinių duomenų apie jos galimą buvimo vietą. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad abejonių dėl D. V. kaltės kelia ir rastų cigarečių kokybė. Kaip matyti administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad dalis rastų cigarečių buvo paveiktos drėgmės ir supeliję. Teismui atlikus šių daiktinių įrodymų apžiūrą taip pat buvo patvirtinta, kad daugiau nei pusė rastų cigarečių pakelių buvo apgadinti. Muitinės pareigūnas A. L. taip pat patvirtino, kad tokie cigarečių pažeidimai jo darbo praktijoje nėra pasitaikę. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad D. V. versiją iš dalies patvirtina ir buvusio automobilio savininko A. M. duotas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad D. V. nieko nežinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir joje esančias cigaretes, kurias automobilyje paslėpė A. M.. Pažymėtina, kad anksčiau už muitinės taisyklių pažeidimus D. V. baustas nebuvo. Taigi visos šios paminėtos ir kitos skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės, kurios iš naujo nebekartojamos, iš tiesų leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, paneigiančių D. V. iškeltą versiją, jog jis automobilį įsigijo nežinodamas apie jame įrengtą slėptuvę ir šia slėptuve nepasinaudojo slepiant cigaretes.

Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo būti padarytas būtent to asmens, nepakanka išvados apie to asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, skundžiamame nutarime teisingai konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškai išvadai, kad D. V. žinojo, jog neteisėtai gabena prekes, nepaženklintas nustatyto pavyzdžio banderolėmis, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, todėl visiškai pagrįstai prieš jį pradėtą administracinių nusižengimų teiseną nutraukė. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija, ginčydama šios bylos teisenos nutraukimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai rėmėsi buvusio automobilio savininko A. M. rašytiniais paaiškinimais, pažymima, kad minėti rašytiniai paaiškinimai yra patvirtinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono valstybinės notarės. Be to, apylinkės teismas, išnaudojo visas priemones, bandydamas rasti būdą apklausti tiesiogiai buvusį automobilio savininką, tačiau nustačius, kad tam yra objektyvios kliūtys, t. y. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rusėjo 16 d., pagrįstai rėmėsi A. M. duotais rašytiniais paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant nutarimą šie asmens paaiškinimai buvo vertinami visų byloje surinktų duomenų kontekste.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nesilaikė teismų praktikos dėl transporto priemonės, kaip pažeidimo padarymo įrankio, konfiskavimo tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytose administracinio nusižengimo bylose buvo konstatuotas administracinio nusižengimo padarymas ir taikytas transporto priemonės, kaip pažeidimo padarymo įrankio, konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju nutraukus administracinio nusižengimo teiseną ir konstatavus, kad nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje sudėties, t. y. nenustačius D. V. kaltės, jam priklausančios transporto priemonės, kaip nusižengimo padarymo įrankio, konfiskavimas būtų teisiškai nepagrįstas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.