Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo teikimą dėl A. P., gim. (duomenys neskelbtini), priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių subendrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025-09-09 gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo teikimas, kuriame prašoma subendrinti A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-08 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-06-16 nutartimi paskirtas bausme.

Prokurorė teisme prašė teikimą bendrinti ir siūlė paskirtas bausme subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio nuostatomis ir A. P. paskirti subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Nuteistoji A. P. teisme sutiko su prokurorės nuomone.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Bendrinant bausmes gali būti taikomas BK 63 straipsnis, kurio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Arba gali būti taikomas BK 64 straipsnis, kai nauja nusikalstama veika/veikos padaromos po bausmės paskyrimo, jos neatlikus. BK 64 straipsnio nuostatos bendrinant bausmes gali būti taikomas tik jei bausmė dar yra neatlikta.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – LITEKO) nustatyta, kad A. P. nuteista:

1. 2024-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. LITEKO duomenimis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024-12-17.

2025-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-25 teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą. LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2025-07-09.

2. 2025-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (veika padaryta 2024-04-03), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 24 parų areštu. LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2025-05-29.

2025-05-08 nuosprendis ir 2025-06-16 nutartis įsiteisėjo, todėl nėra kliūčių subendrinti minėtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti nuteistajai A. P. paskirtas ir jos neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

Iš pirmiau išdėstyto matyti, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą A. P. nuteista 2025-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu padaryta iki 2025-06-16 nutarties priėmimo. O tai sudaro pagrindą bendrinant skirtingais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes taikyti BK 63 straipsnio nuostatas.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmė pagal šio straipsnio taisykles skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą, be kita ko, taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, jog sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-05-13 nutartis).

A. P. 2025-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2025-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą. Taigi nagrinėjamu atveju, nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų, už kurias ji nuteista bendrinamais procesiniais sprendimais, pavojingumas labai nesiskiria. Abiem procesiniais sprendimais ji nuteista už baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Taigi, nusikalstamos veikos, už kurias ji nuteista, padarytos realia sutaptimi, priskiriamos tai pačiai rūšiai (baudžiamieji nusižengimai) ir yra tokio pačio pavojingumo, todėl nėra pagrindų taikyti BK 63 straipsnio 5 dalį ir bendrinti bausmes apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar bausmes bendrinti visiško ar dalinio sudėjimo būdu.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). A. P. teista 5 kartus (iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteista 2025-05-08 nuosprendžiu – 3 kartus), visus kartus už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. 2025-05-08 nuosprendžio duomenimis, A. P. per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn traukta net 254 kartus, iš kurių daugiausia už smulkių vagysčių vykdymą. O visa tai rodo, kad nuteistosios A. P. nusikalstamas elgesys yra sistemingas ir susiformavęs. Tačiau nepaisant to, kad yra nemažai nuteistąją neigiamai charakterizuojančių duomenų, teismas pasirenka jai palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, kuriame nustatyta taisyklė, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Taip pat teismas bendrindamas arešto bausmes, vadovaujasi BK 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama maksimali 45 parų arešto bausmė. Todėl subendrinus bausmes nuteistajai A. P. skirtina galutinė 45 parų arešto bausmė.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes pagal Kasacinio teismo praktiką, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y. pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme, o bausmės vykdymo procese šios nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-502-699/2015, Nr. 2K-525-648/2015 ir kt.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaitoma 2025-05-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis nuo 2025-09-02 iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2025-09-19.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 361, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

tenkinti teikimą.

A. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, prie bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-06-16 nutarties, pridėti dalį bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-08 nuosprendžiu, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti 2025-05-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį nuo 2025-09-02 iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2025-09-19.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.