- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2-433-943/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Korlena“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektavimo ir restauravimo institutas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Korlena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Projektavimo ir restauravimo institutas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Korlena“ 50 451,81 Eur skolą ir 7 328,48 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovei priklausančio ir / ar pas trečiuosius asmenis esančio atsakovės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą 57 780,29 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo įvykdymo riziką didina tai, jog 57 780,29 Eur reikalavimas atsakovei yra didelis. Remiantis viešaisiais duomenimis matyti, kad 2019 m. liepos 15 d. atsakovė turėjo 35,40 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, o vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrindžia tai, jog atsakovė negrąžina skolos bei nemoka nustatytų palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Motyvuojamoji dalis
4. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu.
5. Vertindamas tai, ar egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, jog vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kadangi ieškovė nepateikė atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, kad esama realios rizikos, jog iki to laiko, kai reikės vykdyti galimą teismo sprendimą, atsakovė gali perleisti savo turtą ar kitaip jį suvaržyti, teismas nematė pagrindo konstatuoti grėsmės egzistavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškinio suma – 57 780,29 Eur – neabejotinai laikytina didele suma atsakovei ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo nevykdymo riziką, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos. Naujausioje apeliacinio teismo praktikoje nėra paneigiama kitų kriterijų, parodančių reikalavimų sumos dydžio atsakovui reikšmę ar kitaip parodančių reikalavimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, svarba sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
6.2. Ieškovei tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teisme pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinės mokesčių inspekcija) pareiškimą yra pradėta civilinė byla Nr. eB2-4598-619/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime nurodytus duomenis, atsakovės mokestinė nepriemoka pareiškimo pateikimo dienai (2019 m. lapkričio 13 d.) sudarė net 373 104,54 Eur. Iš viešai prieinamos informacijos apie atsakovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) biudžetui matyti, kad 2019 m. liepos 15 d. atsakovė turėjo 35,40 Eur skolą VSDFV. Šios aplinkybės jau savaime patvirtina sudėtingą finansinę atsakovės padėtį bei tai, kad 57 780,29 Eur reikalavimas atsakovei yra didelis.
6.3. Atsakovės veiksmai taip pat leidžia spręsti apie galimą sudėtingą ieškovės finansinę padėtį, netgi galimą nemokumą – atsakovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vengia grąžinti gautą paskolą, nemoka palūkanų, kas leidžia spręsti apie ypač sunkią atsakovės turtinę padėtį, tuo pačiu ir apie teismo sprendimo šioje civilinėje byloje neįvykdymo grėsmę. Ieškovės buvęs vienintelis akcininkas ir valdybos pirmininkas L. T. yra susijęs su atsakove, todėl sąmoningai ir tikslingai siekia išvengti bet kokių jo ar su juo susijusių asmenų bei bendrovių mokėjimų atlikimo ieškovės naudai. L. T. iki šiol neperduoda ieškovės dokumentų, yra skolingas ieškovei 156 910,75 Eur, todėl jo atžvilgiu iškelta civilinė byla, taip pat kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ieškovei skolingos ir kitos su atsakove susijusios bendrovės.
7. Atsakovė UAB „Korlena“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tik tuo, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Ieškovė, atskirajame skunde grįsdama tariamą atsakovės nesąžiningumą, pateikia padrikas ir viena su kita nesusijusias faktines aplinkybes, taip pat aplinkybes, kurios neturi absoliučiai jokio sąryšio su jo keliamais reikalavimais byloje, tačiau visiškai nepasisako apie atsakovės galimą nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu ir dėl to ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymą šioje byloje.
7.3. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ginčo šalys atsidurs akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje, kadangi atsakovės atžvilgiu viso bylos nagrinėjimo metu, galinčio užtrukti ir iki kelių metų, nepagrįstai galiotų jos kasdienę veiklą neproporcingai varžantys apribojimai.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
10. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga, todėl ji nepajėgi įvykdyti jai pareikštą 57 780,29 Eur reikalavimą. Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškovės buvęs vienintelis akcininkas ir valdybos pirmininkas L. T. yra susijęs su atsakove, todėl sąmoningai ir tikslingai siekia išvengti bet kokių jo ar su juo susijusių asmenų bei bendrovių mokėjimų atlikimo ieškovės naudai, be to šis asmuo yra skolingas ieškovei, vengia perduoti ieškovės dokumentus.
11. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš apeliantės prašymo taikyti atsakovei turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra atsakovės turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovė gali turtą bei pinigines lėšas išleisti, o pareikštas 57 780,29 Eur reikalavimas atsakovei yra didelis. Tačiau būtent toks apeliantės interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).
12. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovė yra susijusi su buvusiu ieškovės akcininku ir valdybos pirmininku L. T., kuris vengia atsiskaityti su ieškove ir neperduoda jos dokumentų. Akcentuotina, kad juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje nedalyvaujančio asmens L. T., kuris apeliantės teigimu, yra susijęs su atsakove, veiksmus tapatina su atsakove. Nesant duomenų apie pačios atsakovės, o ne su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų, atliktus ar atliekamus galimai neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas. Sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra susijusios apeliantės nurodomos aplinkybės, jog L. T. yra neperdavęs dokumentų ir, kad jis ar jo valdomos įmonės yra galimai įsiskolinusios ieškovei. Taip pat pažymėtina, jog vien tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė, laikydama, jog jos teisės galimai pažeistos, turi teisę inicijuoti procesą, tačiau vien ieškinio pateikimas teismui nesuteikia teisės taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
13. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai. Šiuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.
14. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.