Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2022 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. V4-126, kuriuo nuspręsta pareiškėjui už JANĮ ir Aprašo pažeidimus skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 25 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 1punkte numatytu pagrindu.

Tarnyba 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. (8.36. Mr) D2-370 informavo pareiškėją, jog neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus bei išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo, kol pareiškėjas nepateiks įrodymų apie atstatydinimą ar teismo (kai administruojamas įmonės bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių) atsisakymo pareiškėją atstatydinti, arba apie įmonių išregistravimą iš Juridinių asmenų registro.

Tarnyba 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. (8.44.Mr)D2-632 informavo pareiškėją, kad 2022 m. vasario 27 d. pasibaigė pareiškėjui išduoto Nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas. Pažymėjo, jog bus sprendžiamas klausimas dėl poveikio priemonių ir (ar) nurodymų skyrimo. Tarnyba prašė pareiškėjo iki 2022 m. kovo 10 d. pateikti per Audito, vertinimo ir nemokumo informacinę sistemą (AVNIS) galiojančio draudimo liudijimo kopiją. Paaiškino, kad iki 2022 m. kovo 10 d. nepateikus draudimo liudijimo kopijos ir (ar) paaiškinimų, juos pagrindžiančių dokumentų (arba jų kopijų) ir (ar) informacijos, bus laikoma, kad teise pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus pareiškėjas nesinaudoja ir dėl atitikimo JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 131 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus bus sprendžiama pagal AVNT turimus duomenis.

Tarnyba 2022 m. kovo 16 d. priėmė išvadą Nr. D4-654 ,,Dėl nemokumo administratoriaus D. G. profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“, kurioje nurodyta, kad už vertinimo, ar nemokumo administratorius yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, metu nustatytus JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 131 straipsnio 6 dalies bei Aprašo 11 punkto pažeidimus nemokumo administratoriui (pareiškėjui) skirtini: 1) vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu nurodymas – pavesti nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 1 d. apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2022 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.996 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio nurodymo įvykdymo, pateikti Tarnybai civilinės atsakomybės apdraudimą patvirtinančio draudimo liudijimo kopiją per AVNIS; 2) vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu poveikio priemonė – įspėjimas.

Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. 1 pareiškėjui nuspręsta skirti: 1) JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nurodymą – pavesti nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 1 d., apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2022 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.996 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio nurodymo įvykdymo pateikti civilinės atsakomybės apdraudimą patvirtinančio draudimo liudijimo kopiją per Audito, vertinimo ir nemokumo informacinę sistemą (AVNIS); 2) JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą.

Tarnybos direktoriaus Įsakymu Nr. 2 už Įsakymu Nr. 1 skirto Nurodymo neįvykdymą, t. y. Įstatymo 136 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis Įstatymo 136 straipsnio 1 dalimi ir 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pareiškėjui skirta Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta poveikio priemonė – įspėjimas.

Tarnyba Raštu Nr. 2 paragino pareiškėją iki 2022 m. gegužės 6 d. įvykdyti Nurodymą. Išaiškino, kad pareiškėjui iki 2022 m. gegužės 6 d. neįvykdžius Nurodymo, Tarnyba dar kartą svarstys klausimą dėl JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatytų griežtesnių poveikio priemonių taikymo.

Tarnyba 2022 m. gegužės 9 d. teikimu Nr. D4-1149 kreipėsi į NPK dėl to, jog pareiškėjas neapsidraudęs savo civilinės atsakomybės profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo, siūlė skirti pareiškėjui griežčiausią poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

NPK 2022 m. birželio 14 d. nutarė atidėti sprendimo priėmimą ir paprašė Tarnybą surinkti įrodymus (teismų nutartis dėl pareiškėjo atsistatydinimo iš nemokumo procesų) ne tik iš turimos informacinės sistemos, bet ir iš kitų šaltinių, taip pat paprašant pareiškėjo pateikti minėtas teismų nutartis.

Tarnyba raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama iki 2022 m. liepos 5 d. pateikti Tarnybai įsiteisėjusių teismų nutarčių kopijas, patvirtinančias, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymus Vilniaus apygardos teismui dėl pareiškėjo atsistatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylose ir Klaipėdos apygardos teismui dėl pareiškėjo atsistatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje bei, kad teismų nutartimis pareiškėjas yra atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų minėtų įmonių bankroto bylose.

Tarnyba 2022 m. birželio 22 d. raštu Nr. (8.20Mr)D2-1645 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama suteikti tarnybinę pagalbą informuojant, ar nemokumo administratorius D. G. yra pateikęs Vilniaus apygardos teismui prašymus dėl atsistatydinimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigų ir, jeigu D. G. yra pateikęs prašymus atsistatydinti iš minėtų įmonių nemokumo administratoriaus pareigų, ar Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nutartis atstatydinti nemokumo administratorių D. G. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigų ir, ar yra paskyręs kitus nemokumo administratorius minėtų įmonių bankroto bylose, bei pateikti tai patvirtinančių dokumentų (prašymų, teismo nutarčių) kopijas (nuorašus).

Tarnyba 2022 m. birželio 22 d. raštu Nr.(8.20Mr)D2-1646 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama suteikti tarnybinę pagalbą informuojant, ar nemokumo administratorius D. G. yra pateikęs Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigų ir, jeigu D. G. yra pateikęs prašymą atsistatydinti iš individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigų, ar Klaipėdos apygardos teismas yra priėmęs nutartį atstatydinti nemokumo administratorių D. G. iš minėtos įmonės nemokumo administratoriaus pareigų, ar yra paskyręs kitą nemokumo administratorių individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje bei pateikti tai patvirtinančių dokumentų (prašymų, teismo nutarčių) kopijas (nuorašus).

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. CR-41 informavo Tarnybą, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. eB2-792-661/2022 (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto), Nr. eB2-2626-779/2021 (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto) nėra gauti nemokumo administratoriaus D. G. prašymai atsistatydinti iš minėtų įmonių nemokumo administratoriaus pareigų. Informavo, kad minėtose civilinėse bylose procesai yra baigti. C. b. Nr. eB2-792-661/2022 2022 m. sausio 11 d. yra priimtas procesinis sprendimas dėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklos pabaigos, įmonė pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Procesinis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 11 d. C. b. Nr. eB2-2626-779/2021 2021 m. lapkričio 26 d. yra priimtas procesinis sprendimas dėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklos pabaigos, įmonė pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Procesinis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. raštu informavo Tarnybą, jog iki 2021 m. gruodžio 14 d. bylos išnagrinėjimo, priimant sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, nemokumo administratorius D. G. neteikė Klaipėdos apygardos teismui prašymo dėl atsistatydinimo iš individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus pareigų, nebuvo priimta jokia nutartis dėl nemokumo administratoriaus D. G. atstatydinimo.

Tarnybos Išvada už JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 131 straipsnio 6 dalyje bei Aprašo 11 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 1 dalimi ir 136 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nemokumo administratoriui (pareiškėjui) siūloma skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis JANĮ 133 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 137 straipsnio 4 dalimi, prieš priimant sprendimą skirti Administratoriui poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, Tarnyba turi gauti NPK nuomonę.

Tarnyba 2022 m. liepos 27 d. teikimu Nr. D4-1899 AVNT kreipėsi į NPK dėl nuomonės pateikimo, prašydama pateikti savo nuomonę dėl Administratoriui siūlomos poveikio priemonės, numatytos JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo – skyrimo.

NPK 2022 m. rugsėjo 2 d. posėdyje (2022 m. rugsėjo 9 d. protokolu Nr. N-5) nutarta pritarti Tarnybos siūlymui už nustatytus pažeidimus pareiškėjui skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Tarnyba 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta už JANĮ ir Aprašo pažeidimus nemokumo administratoriui D. G. skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja JANĮ, Aprašas, Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V4-352 patvirtintas ,,Dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) (teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamo Sprendimo priėmimo metu).

Juridinių asmenų nemokumo procesas grindžiamas šiais principai: 1) efektyvumo principas (nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį), 2) kreditorių lygiateisiškumo principas (panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus), 3) skaidrumo principas (informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją), 4) teisėjo vadovavimo nemokumo procesui principas (teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą), 5) profesionalumo principas (nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją) (JANĮ 3 straipsnis).

Pagal JANĮ 101 straipsnį, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.

JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš teisės administruoti nemokumo procesus pasibaigimo pagrindų yra nemokumo administratoriaus prašymas.

JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius privalo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

JANĮ 131 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės administruoti nemokumo proceso, jeigu nėra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pagal JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktą, priežiūros institucija gali skirti nurodymą - pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą.

Pagal JANĮ 136 straipsnio 3 dalį, jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: įspėjimą; teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

Aprašo 11 punkte numatyta, kad nemokumo administratorius turi užtikrinti, kad administruojant fizinių asmenų bankroto ar juridinių asmenų nemokumo procesus draudimo apsauga galiotų nenutrūkstamai.

Pagal Aprašo 16 punktą, jeigu AVNIS nėra duomenų apie galiojantį administratoriaus civilinės atsakomybės apdraudimą privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, administratoriui nesuteikiama galimybė per Bankroto administratorių atrankos kompiuterinę programą pateikti sutikimo-deklaracijos.

Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, asmuo išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo (toliau – ir Sąrašas) JANĮ 127 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, AVNT gavus dokumentus, patvirtinančius pagrindo išbraukti asmenį iš Sąrašo, atsiradimą ir priėmus sprendimą panaikinti nemokumo administratoriaus teisę administruoti nemokumo procesus. Tai gali būti daroma nemokumo administratoriaus prašymu. Kai asmuo, turintis administruojamų įmonių ar fizinių asmenų bankroto procesų, prašo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ir išbraukti iš Sąrašo savo paties prašymu, jis turi pateikti laisvos formos prašymo originalą ir pridėti įrodymus, kad kreipėsi visuose administruojamuose įmonės nemokumo procesuose ar administruojamuose fizinio asmens bankroto procesuose į teismą (kai administruojamas įmonės bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – į kreditorių susirinkimą) dėl atstatydinimo ir buvo atstatydintas ar atsisakyta jį atstatydinti (Tvarkos aprašo 16.1 papunktis).

Asmuo išbraukiamas iš Sąrašo AVNT direktoriaus sprendimu paskyrus poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą – kitą darbo dieną po AVNT direktoriaus įsakymo paskirti poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą – priėmimo (Tvarkos aprašo 18 punktas).

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui pirmiausia konstatuoti, kad ginčijamą Sprendimą priėmė tam teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, veikdamas jam suteiktos kompetencijos ribose.

Pareiškėjas AVNT Sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad pareiškėjas dar 2022 m. sausio 25 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus JANĮ 127 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau Tarnyba sprendimą šiuo klausimu priėmė tik 2022 m. rugsėjo 13 d. Teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. (8.36. Mr) D2-370 informavo pareiškėją, jog neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus bei išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo, kol pareiškėjas nepateiks įrodymų apie atstatydinimą ar teismo (kai administruojamas įmonės bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių) atsisakymo pareiškėją atstatydinti, arba apie įmonių išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Taigi sprendimas dėl pareiškėjo 2022 m. sausio 25 d. prašymo priimtas 2022 m. sausio 27 d. (o ne 2022 m. rugsėjo 13 d.). Pastarojo Tarnybos sprendimo pareiškėjas neginčijo.

Ginčijamas Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, būdamas paskirtas trijų juridinių asmenų nemokumo administratoriumi, nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl pareigos būti apsidraudusiu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo pareiškėjui buvo duotas Nurodymas, siųstas raginimas, taikytos poveikio priemonės (įspėjimai). Pareiškėjas Nurodymo ir jam skirtų poveikio priemonių neginčijo.

Teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad dėl Sprendime minimų trijų juridinių asmenų pabaigos jau buvo priimti teismo sprendimai, teismas pažymi, kad atsakovas pagrįstai teigia, kad net po teismo sprendimo dėl bankrutuojančios įmonės pabaigos paskirtas nemokumo administratorius turi atlikti eilę veiksmų tokioje įmonėje (pvz., JANĮ 100 straipsnio 5 dalis, 101 straipsnis).

Valstybės įmonės „Registrų centras“ viešais duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad prašymai išregistruoti iš Juridinių asmenų registro UAB "(duomenys neskelbtini)" , UAB "(duomenys neskelbtini)" ir individualią įmonę "(duomenys neskelbtini)" pateikti tik po ginčijamo Sprendimo priėmimo, AVNT arba teismams teismų sprendimus dėl nurodytų juridinių asmenų pabaigos pateikus valstybės įmonei „Registrų centras“. Taigi nurodytų juridinių asmenų nemokumo procesai buvo baigti tik po ginčijamo Sprendimo priėmimo. JANĮ nurodytų veiksmų pareiškėjas nebuvo atlikęs, t. y. šių juridinių asmenų nemokumo procesų nebuvo pilnai užbaigęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis į JANĮ 130 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Aprašo 11 punkto nuostatomis, pagrįstai iš pareiškėjo buvo reikalaujama būti apsidraudusiu profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl atstatydinimo ir buvo atstatydintas ar atsisakyta jį atstatydinti minėtuose nemokumo procesuose, byloje nėra (teismai teikdami informaciją Tarnybai nurodė, kad tokių pareiškėjo prašymų nėra gavę; pats pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šį faktą, taip pat nepateikė).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo nemokumo administratoriui D. G. skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas.

Tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Įvertinęs visus byloje pateiktus duomenis, taip pat Sprendimo turinį, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.