- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- e2-3523-964/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26942-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl avanso, baudos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 5 000 Eur sumokėto avanso, 5 000 Eur baudos, 319,18 Eur palūkanų, 11,40 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas R. S. ir (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 17 500 eurų. Šiuo tikslu (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovui R. S. grynais 5 000 eurų avansą. (duomenys neskelbtini) iki nurodytos datos, tai yra (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini) nepardavė, todėl (duomenys neskelbtini) įgijo teisę reikalauti grąžinti tiek sumokėtą 5 000 Eur avansą, tiek tokio paties dydžio baudą ir kitas susijusias sumas. Šią reikalavimo teisę (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo perleido ieškovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) direktorius A. D., siūlydamas parduoti butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad butą parduoti nori, bet turi nemažai nepadengtų skolų, dėl kurių butui taikomi areštai, disponavimas juo negalimas. A. D. pažadėjo padėti panaikinti areštus, pasiūlė savo pažįstamą advokatą D. S. ir turėjo jam sumokėti už teisinę pagalbą. Pastarasis, susipažinęs su buto išrašu, pasiūlė kreiptis į teismą dėl vekselių panaikinimo, žadėjo panaikinti visus butui taikomus areštus. Buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-7150-599/2024. Jos nagrinėjimo metu advokatas pranešė, kad bylos laimėti neįmanoma, todėl atsakovas jo atsisakė. Areštų panaikinti nepavyko, o antstolis leidimo parduoti butą nedavė, todėl jo (atsakovo) kaltės dėl sutarties sąlygų neįvykdymo nėra. Nei iš (duomenys neskelbtini), nei iš A. D. pinigų negavo. Kelia abejonių teiginys, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1/3 buto kainos preliminarios sutarties pasirašymo metu, kai butas buvo kelis kartus areštuotas ir tikimybė sudaryti sandorį buvo labai maža.
4. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. D. asmeniškai (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo (duomenys neskelbtini). Po šio sandorio pradėjo domėtis, kas yra kitų butų savininkai, kad jiems galėtų pasiūlyti parduoti turimus butus. Sužinojęs, kad vieno iš jų savininkas R. S., patikrino informaciją apie jo butą. Paaiškėjus, kad jis kelių antstolių areštuotas, pasiūlė atsakovui susitikti, informavo, kad domina jo butas ir norėtų jį įsigyti. Sutarė, kad atsakovas pasiūlys jį kaip pirkėją, o A. D. sumokės sumą, kuria įvertintas butas, antstoliui. Atsakovui nebuvo naudinga, kad visi pinigai būtų sumokėti antstoliui, todėl paprašė 5 000 Eur sumokėti grynais. A. D. nenorėjo jų tiesiog atiduoti, todėl pasiūlė pasirašyti preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigotų parduoti butą, o to nepadaręs, grąžinti gautus 5 000 Eur ir sumokėti baudą. Atsakovui sąlygos tiko, nes jis tikėjosi labai greitai gauti 5 000 Eur. Kadangi atsakovo manymu butas galėjo būti įvertintas 10 000- 12 000 Eur, į preliminarią sutartį įrašė 17 500 Eur ir (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną sumokėjo R. S. grynais 5 000 Eur. (duomenys neskelbtini) ėmėsi veiksmų, kad būtų atliktas buto vertinimas, ragino atsakovą nuvykti pas antstolę ir pateikti prašymą dėl buto pardavimo atsakovo pasiūlytam pirkėjui, tačiau atsakovas nesutiko ir tokiu būdu sutartį pažeidė. (duomenys neskelbtini) sudarius preliminarią sutartį, atsakovas pasirašė kasos išlaidų orderį, kurio kopiją A. D. padarė, o originalą paliko automobilyje. Šiuo metu originalo neranda. Kadangi jie kelias dienas važinėjo su atsakovu pas antstolius, įtaria, kad jis galėjo jį pasisavinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovo S. M. atstovas advokatas A. A. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad šalys sutartį pasirašė, (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansą. Jį mokėjo grynais pinigais, nes butui taikyti areštai. Buvo siekiama, kad antstolis leistų parduoti butą skolininko pasiūlytam pirkėjui, tačiau atsakovas buvo pasyvus.
6. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas vadovas A. D. sutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad su atsakovu bendrauti pradėjo įsigijęs butą. Atsakovas minėjo, jog turi finansinių problemų (skolų, antstolių). Norėjo jam padėti ir įsigyti jo butą. Surado atsakovui advokatą, pasiūlė ginčyti vekselius. Planavo, kad atsakovas pasiūlys jį kaip buto pirkėją (A. D. jau buvo tame pačiame name nusipirkęs butą, todėl norėjo įsigyti dar vieną). Važinėjo su atsakovu pas antstolius, ieškojo, pas ką vykdomosios bylos. Prašė jas sustabdyti, nes atsakovas buvo parašęs pareiškimą policijai dėl vykdomųjų raštų klastojimo. Galiausiai atsakovas ėmė vengti advokato. Atsakovo skolos, kurių atžvilgiu antstoliai buvo pradėję vykdymą, (be vekselių) siekė apie 5 000 Eur. Tai ir apsprendė avanso sumą. Mokėjo grynais, nes atsakovo sąskaita buvo areštuota. Mokėti antstoliams nenorėjo, nes jie užskaitytų šiuos pinigus už neaiškias skolas pagal vekselius, kuriuos dar ketino ginčyti. Kvitą pasirašė automobilyje, pinigai perduoti taip pat ten. Jei A. D. atsakovo būtų pasiūlytas antstoliui kaip buto pirkėjas, ketino mokėti tiek, kiek įvertintas butas, t.y. 14 000 Eur. Važiavo pas antstolį dėl ginčo buto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, bet neprivažiavo, todėl nieko konkretaus (kaip įrodymo) pateikti negali. Antstolis neleido parduoti buto atsakovo pasiūlytam pirkėjui, nes dar vyko ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovo R. S. atstovė advokatė R. A. ieškiniui nepritarė. Nurodė, kad kasos išlaidų orderio originalo nėra, atsakovas parašą jame ginčija, o kitais įrodymais jo tikrumo nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepagrindė. Abejotina, ar trečiasis asmuo, žinodamas, kad ginčo butui taikomi šeši areštai, būtų mokėjęs kaip avansą 1/3 buto vertės. Kadangi nėra duomenų apie avanso sumokėjimą, negalioja ir preliminari sutartis. Antstoliai leidimo parduoti butą nedavė, o areštų panaikinti nepavyko. Taigi atsakovas dėjo pastangas įvykdyti preliminarią sutartį, tačiau tai nepavyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Iki (duomenys neskelbtini) net nebuvo pasibaigusi civilinė byla dėl vekselių (ji baigta tik (duomenys neskelbtini)). Ikiteisminis tyrimas taip pat dar nebuvo pasibaigęs. Trečiasis asmuo – profesionalus verslininkas, todėl turėjo įvertinti rizikas dėl areštuoto turto pirkimo. Jis negalėjo tikėtis, kad tikrai jį nupirks. Bauda bet kuriuo atveju per didelė ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, ypač, kai atsakovo padėtis silpnesnė. Ieškovas jokių nuostolių nepatyrė.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) draugas, gąsdindamas jį privertė pasirašyti vekselius 37 000 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) atėjo A. D. ir pasiūlė nuginčyti vekselius. Jis pažadėjo sumokėti antstoliams 4 000 Eur ir (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur jo skolų, o už tai pasiimti ginčo butą. Važiuojant su A. D. apžiūrėti ginčo buto, pastarasis padavė mašinoje pasirašyti sutartį. Buvo tamsu. Nematė teksto, bet pasirašė. Pasirašė du lapus, trečio neprisimena. Išlaidų orderio nepasirašė. Pinigų negavo. Vėliau buvo susitikęs su A. D. ir (duomenys neskelbtini). Pastarasis taip pat davė kažką pasirašyti. Nežino, ką pasirašė. Jam sakė, kad atstovavimo sutartį. Pripažįsta, kad anksčiau labai daug gėrė, bet (duomenys neskelbtini) alkoholio nevartojo. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ginčydamas vekselius. A. D. pamatė, kad vekselių nuginčyti nepavyks. Tuomet pasakė, kad pigiai nupirks abu atsakovo butus. Padėjo A. D. tvarkyti aplinką aplink kitą pastarojo turtą, todėl A. D. jam mokėdavo grynais po 50-70 Eur už dieną. Būtent tai ir atsispindi A. D. pateiktame susirašinėjime. Jokio avanso iš (duomenys neskelbtini) negavo. Apie baudą jis taip pat nieko neminėjo. Tokį reikalavimą gavo tik (duomenys neskelbtini). Yra važiavęs (duomenys neskelbtini)su A. D. pas antstolį teikti prašymą.
Motyvuojamoji dalis
9. Ieškinys tenkintinas iš dalies
10. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu priklausė atsakovui R. S., tačiau (duomenys neskelbtini) buvo parduotas V. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu (el.b.t.1, l. 84). Buto priklausymo atsakovui metu jam galiojo šeši areštai. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. S. ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią minėto buto pardavimo sutartį, pagal kurią pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 7-8), tačiau sudaryta nebuvo. (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (duomenys neskelbtini) perleido ieškovui S. M. reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš R. S. turto bei kitas su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusias papildomas teises, taip pat teisę į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., jeigu tokie būtų nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Šalys neginčijo pasirašiusios preliminarią sutartį, tačiau ginčas kilo dėl avanso sumokėjimo, atitinkamai ir sutarties įsigaliojimo.
12. Preliminarios sutarties 6.1.p. numatė 5 000 Eur avansą. Jį pirkėjas turėjo sumokėti pardavėjui po preliminarios sutarties pasirašymo. Pagal preliminarios sutarties 7.1. p. preliminari sutartis įsigalioja užskaičius avansą.
13. Atsakovas, nors neginčijo pasirašęs preliminarią sutartį, teigė, kad jokio avanso (apskritai pinigų už butą (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) nėra gavęs, o kasos išlaidų orderyje (el.b.t.1, l. 9) parašas ne jo.
14. Į bylą pateikta kasos išlaidų orderio spalvota kopija, iš kurios matyti, kad kasos išlaidų orderį R. S. dėl 5 000 Eur pagal preliminarią sutartį išdavė (duomenys neskelbtini). Nors gavėjo vardas, pavardė ties parašu nenurodyti, tačiau mėlynu tušinuku ranka įrašyta gavimo data ((duomenys neskelbtini)) ir gavėjo parašas. Kadangi kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad jis išduotas R. S., laikytina, kad gavėjo parašas ir turėtų būti atsakovo R. S.. Atsakovui ginčijant, kad parašas jo, teismas kėlė klausimą dėl rašysenos ekspertizės, tačiau nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nepateikus originalo ((duomenys neskelbtini) vadovas teigė, kad jo nerado) ir nei vienai šaliai prašymo dėl ekspertizės nepareiškus, juo labiau, Lietuvos teismo ekspertizės centrui savo interneto puslapyje skelbiant, kad jis parašų kopijų rašysenos ekspertizės neatlieka, klausimo dėl parašo ekspertizės skyrimo atsisakė.
15. Kita vertus, atsakovo parašas kasos išlaidų orderio spalvotoje kopijoje yra labai panašus į atsakovo parašą preliminarioje sutartyje ir vizualiai abejonių dėl tikrumo nekelia. Kasos išlaidų orderio kopijoje nurodyta orderio išdavimo data atitinka preliminarios sutarties datą ir preliminarioje sutartyje nurodytą bei trečiojo asmens patvirtintą įvykių seką (preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad avansas sumokamas po preliminarios sutarties pasirašymo, o (duomenys neskelbtini) teigė, kad pinigai ir buvo sumokėti grynais automobilyje atsakovui iš karto po to, kai atsakovas savo parašu patvirtino preliminarios sutarties sudarymą). Atkreiptinas dėmesys, kad preliminari sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), kai anksti temsta. Tai, kad automobilyje, kur pasirašė preliminarią sutartį, buvo tamsu, patvirtino ir pats atsakovas, teigdamas, kad buvo tamsu ir nematė, ką pasirašo. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad tai - ne vienintelis kartas, kai jis pasirašė dokumentus, net nežiūrėjęs, ką pasirašo, nes pats paaiškino, kad vėliau buvo susitikęs su A. D. ir (duomenys neskelbtini), pastarasis taip pat davė kažką pasirašyti, nežino ką, bet pasirašė. Itin svarbu, kad preliminari sutartis įsigalioja užskaičius avansą, t.y. perdavus jį pardavėjui, o bylos duomenimis atsakovas sutartį vykdė, t.y. ginčijo vekselius, siekdamas arešto butui panaikinimo, važiavo pas antstolį tartis dėl trečiojo asmens siūlymo jo buto pirkėju ir kt. Vadinasi, ir pats atsakovas pripažino, kad preliminari sutartis šalims įsiteisėjo bei pats ją vykdė, tokiu būdu pripažindamas ir avanso gavimą. Taigi, teismo vertinimu, bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas pasirašė ne tik preliminarią sutartį, bet ir kasos išlaidų orderį bei gavo iš trečiojo asmens 5 000 Eur avansą pagal preliminarią sutartį.
16. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-189/2012).
17. Nagrinėjamu atveju šalys preliminaria sutartimi sutarė iki (duomenys neskelbtini) sudaryti atsakovui priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Ši sutartis nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo pratęstas jos terminas, nors preliminarios sutarties 3.1. p. tokią galimybę šalims numatė. Pagal preliminarios sutarties 4.1.2. p. šalys pagrindinėje sutartyje turėjo pareikšti ir garantuoti, kad: a) jos turi teisę sudaryti pagrindinę sutartį ir tinkamai įvykdyti visus iš jos kylančius įsipareigojimus, b) šalys yra gavusios visus reikiamus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį bei vykdyti iš jos kylančius įsipareigojimus, ir tokie leidimai, sprendimai, sutikimai, patvirtinimai ir įgaliojimai yra galiojantys, c) nei pagrindinės sutarties sudarymas, nei jos nuostatų vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismų, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų, nutarčių, nutarimų, kurie skirti šalims ar su jomis susiję, sutarčių, susitarimų, leidimų ar kitų įsipareigojimų, kurių šalimis yra pirkėjas ir/ar pardavėjas, taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, šalių kreditorių teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju šią nuostatą atitiko kliūčių pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti panaikinimas, t.y. atsakovas turėjo imtis priemonių, kad ginčo butui būtų panaikinti areštai arba pasiūlyti antstoliui trečiąjį asmenį kaip ginčo buto pirkėją. Trečiasis asmuo pagal šią sutartį turėjo atvykti sudaryti pagrindinę sutartį ir sumokėti liksią buto kainą.
18. Jokių duomenų, kad sutartį pažeidė trečiasis asmuo, byloje nėra. Jis buvo suinteresuotas sudaryti pagrindinę sutartį ne tik iki preliminarioje sutartyje nurodytos datos, bet ir vėliau. Visgi iki (duomenys neskelbtini) ginčo butui nebuvo panaikinti areštai ir, kaip patvirtino pats trečiojo asmens vadovas, antstolis neleido paruduoti ginčo buto atsakovo (skolininko) pasiūlytam pirkėjui, nes dar nebuvo pasibaigęs ikiteisminis tyrimas. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovė, t.y. ji nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) ne tik nebuvo pasibaigęs ikiteisminis tyrimas, bet ir civilinė byla, kurioje buvo ginčijami vekseliai. Darytina išvada, kad pagrindinė ginčo buto pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių, kurioms atsakovas įtakos daryti negalėjo, t.y. dėl nesibaigusio ikiteisminio tyrimo ir civilinės bylos (sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7150-599/2024 pagal ieškovo R. S. atsakovui A. P. ir notarui L. Ž. dėl vekselių bei vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais priimtas tik (duomenys neskelbtini)).
19. Ginčo nėra, kad atsakovas, pasirašęs preliminarią sutartį, ėmėsi veiksmų, kad galėtų ginčo butą parduoti trečiajam asmeniu, t.y. jis iniciavo ikiteisminį tyrimą ir pradėjo civilinę bylą dėl vekselių nuginčijimo, važiavo su trečiojo asmens vadovu A. D. pas antstolį, tačiau antstolis, kaip patvirtino pats A. D., neleido parduoti buto atsakovo pasiūlytam pirkėjui, nes dar vyko ikiteisminis tyrimas. Todėl teigti, kad jis buvo pasyvus ir nesiekė panaikinti kliūčių ginčo buto pardavimui, nėra pagrindo.
20. Tiek pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, tiek pagal preliminarios sutarties 5.1. punkto nuostatas, atsakovui taikytina civilinė atsakomybė tik nustačius, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pastarojo kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai jo kaltės nepatvirtina, todėl, nėra pagrindo priteisti iš R. S. preliminarioje sutartyje numatytą 5 000 Eur baudą (preliminarios sutarties 5.1.p.). Tačiau, nesant dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir ieškovo (ar trečiojo asmens) kaltės, atsakovo gautas 5 000 Eur avansas priteisiamas iš jo trečiojo asmens reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui.
21. Ieškovas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas (duomenys neskelbtini) (ieškinio surašymo dienos).
22. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
23. Nagrinėjamu atveju iki (duomenys neskelbtini)nesudarius pagrindinės sutarties atsakovas turėjo grąžinti ieškovui iš jo gautą avansą, tačiau to nepadarė ir neteisėtai naudojosi jo pinigais. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 5 000 Eur sumos už laikotarpį (duomenys neskelbtini) (ieškinio surašymo dienos), kas sudaro 159,50 Eur. Nepriteisus iš atsakovo baudos, palūkanos nuo jos nėra skaičiuojamos.
24. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, nors cituoja CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., visgi prašo vadovautis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ir priteisti jam iš atsakovo 11,40 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat pagal šį įstatymą prašo priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją.
25. Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šis įstatymas netaikytinas, nes atsakovas nėra ūkio subjektas. Atitinkamai ieškovui negali būti priteisiama 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensacija bei 11,40 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos.
26. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi šalys dėl kitokio palūkanų dydžio nesusitarė, o Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas šiuo atveju netaikomas, ieškovui iš atsakovo nuo priteistos sumos (5 159,50 Eur) priteisiamos CK 6.210 str. 1 d. numatytos procesinės 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
27. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
28. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 232 Eur žyminį mokestį (kitas žyminis mokestis mokėtas už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Ieškinį tenkinus 50 proc., ieškovui iš atsakovo priteisiama 116 Eur žyminio mokesčio.
30. CK 96 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.
31. Kadangi ieškinys atmestas 50 proc., iš ieškovo valstybei priteisiama pusė antrinės teisinės pagalbos išlaidų 65,63 Eur (131,25 Eur/2).
32. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 20,33 Eur. Ieškinį tenkinus 50 proc., ši suma dalintina šalims per pusę. Tačiau atsakovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, jam tenkanti šių išlaidų dalis (10,16 Eur) iš jo nepriteisiama. Kita šių išlaidų dalis (10,16 Eur) priteisiama valstybei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) sumokėto avanso, 159,50 Eur (šimtą penkiasdešimt devynis eurus, 50 centrų) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 159,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur (šimtą šešiolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo (duomenys neskelbtini) 65,63 Eur (šešiasdešimt penkis eurus, 63 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą (AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele bankas Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant juridinio asmens kodą (188659752) ir įmokos kodą (5630).
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) valstybei 10,16 Eur (dešimt eurų 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.