Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir nurodė, jog jis reikalingas tam, kad būtų (duomenys neskelbtini) nuosavybe įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes visi kiti butai gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra privatizuoti. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) viešame registre nėra įregistruotas nuosavybės teise, nors pagal teisinį reglamentavimą yra išsaugotas (duomenys neskelbtini) nuosavybės statusas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo numatyta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruotas nuo (duomenys neskelbtini), kada gyvenamasis namas, kuriame yra butas, pastatytas, duomenų nėra, tik nurodomas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) viešame registre nuosavybės teisė neįregistruota. Nėra duomenų, kad butas yra registruotas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) vardu. Duomenų apie minėto buto privatizavimą kitų asmenų vardu nėra, nėra išlikusių duomenų apie buto statybą, išduotus leidimus, byloje yra duomenų, jog kiti tuose namuose butai yra privatizuoti, o apie šio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininką ar privatizavimo procesą duomenų nėra (CPK 178 str.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 95 straipsnį, galiojusį iki (duomenys neskelbtini), buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Po to CK numatė ir savivaldybių kaip viešosios nuosavybės formą, o Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 reglamentavo, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Duomenų, kad butas yra perduotas savivaldybės nuosavybėn ar valdomas patikėjimo teise, nėra (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad pastato ir jame esančio buto statybos metai nenurodyti, bet duomenys apie turtą Nekilnojamojo turto registre yra nuo (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad butas buvo sukurtas ir pastatytas valstybės lėšomis ir nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie buto perdavimą savivaldybės nuosavybėn nėra, taip pat nėra duomenų, kad šias patalpas nuosavybės teise būtų įgiję ar privatizavę fiziniai ar juridiniai asmenys, todėl įrodymų visuma leidžia spręsti, jog butas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) ir jis vėliau nebuvo privatizuotas (CPK 178, 185 str.). Kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus laikytina, kad turtas nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), tik nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nėra išlikusių duomenų, o priklausymas (duomenys neskelbtini) nėra nuginčytas, kitokiu būdu panaikintas ar pasibaigęs, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 str., CK 444 str., ankstesnio CK 95 str. galiojusi redakcija iki 1994-05-17).

Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą siųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.