- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-264-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Kreditorius
- UAB „Tradicija ir Stilius“
- Skolininkas
- MB „Revita Group“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB „Tradicija ir stilius“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Tradicija ir Stilius“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti nuomos mokestį, baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, pareikštą skolininkui MB „Revita Group“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas išieškoti iš skolininko MB „Revita Group“ skolą- 109 330,17 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 449 Eur.
2. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones–areštuoti skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir/ar esančias pas skolininką arba pas trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma- 109 330,17 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-21 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, jog, kreditorius nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar įsiskolinimo suma yra didelė, todėl negalima spręsti ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas dėl skolininko veiksmų. Kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra nepakankamai motyvuotas, kreditorius nenurodo faktinių duomenų ar aplinkybių, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, patvirtinančių realią grėsmę teismo įsakymo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apskųstąją nutartį priėmęs teismas sprendė, kad nėra objektyvių skolininko finansinę padėtį apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai konstatuoti esant sunkią skolininko finansinę būklę, todėl kreditoriaus prašomos priteisti sumos nelaikė didele skolininkui. Kreditorius nepateikė duomenų, kad skolininkas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat apskųstąją nutartį priėmęs teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininko nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog skolininkas vėluoja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų teismas sprendė, kad bendrovė dirba pelningai, o pardavimų pajamos viršijo 190 000 Eur. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisme yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl minėtos nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.
6. Pareiškėjas UAB „Tradicija ir stilius“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-11-21 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės- pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti.
7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VĮ Registrų centro duomenyse nėra nurodoma, jog skolininkas vėluoja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Teigia, kad skolininkas paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2017 metus. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. nustatyta, kad mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuris ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teigia, kad skolininkas nevykdė pareigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo 2018 finansinių metų pabaigos, t. y., iki 2019 m. kovo mėnesio pabaigos, patvirtinti savo 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinį ir pateikti jį VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui.
8. Apeliantas pastebi, kad skundžiamoje nutartyje konstatuojant gerą skolininko finansinę būklę nurodoma, kad iš 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog bendrovė dirba pelningai, o pardavimų pajamos viršijo 190 000 Eur. Tačiau iš tiesų skundžiamoje nutartyje vertinant skolininko 2017 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, buvo supainioti 2017 metų ir praėjusių finansinių metų (2016 m.) ataskaitiniai laikotarpiai. Skolininkas 191 520 Eur pardavimo pajamų gavo ir pelningai dirbo (turėdamas 22 150 Eur grynojo pelno) tik 2016 m. Tuo tarpu 2017 m skolininkas baigė jau su 27 125 Eur dydžio grynuoju nuostoliu, todėl jo finansinė būklė nėra gera. Bet kuriuo atveju, net ir šie duomenys atkleidžia skolininko situaciją prieš beveik dvejus metus (2017-12-31). Dabartinę savo finansinę būklę skolininkas slepia, kas leidžia daryti išvadą apie reikšmingą jos pablogėjimą. Kitu atveju nebūtų rimtų priežasčių pažeisti pareigą atskleisti savo finansinės atskaitomybės duomenis. Apelianto manymu, skundžiamoje nutartyje neįvertinta ir tai, kad vien dėl prievolių pagal 2014-10-01 nuomos sutartį nevykdymo skolininkas jau yra sukaupęs 79 330,17 Eur pradelstą skolą, kuri kartais viršija visus byloje esančius duomenis apie bet kada buvusį skolininko pelną ir sudaro didžiąją dalį kada nors atskaitomybėje nurodytų skolininko pardavimo pajamų. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atmesti kreditoriaus argumentai dėl to, kad teismo įsakymu priteista skola yra reikšmingo dydžio skolininkui, kurio finansinė būklė yra prasta.
9. Kreditorius nurodo, kad susipažinus su byloje pareikštu ieškiniu, tapo papildomai žinoma, kad skolininkas skundžiamoje nutartyje nurodytoje byloje pats pripažįsta savo finansinės padėties blogumą. Skolininko ieškinio c. b. Nr. e2-40869-433/2019 1.5 punkte nurodoma, kad „ieškovas 2018 m. antroje pusėje susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko negalėjo visiškai atsiskaityti pagal nuomos sutartį“. Tai tik patvirtina argumentus, kad Skolininko finansinė padėtis yra prasta, o skolos suma jam yra didelė.
Šalies argumentai
10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininko nesąžiningumą. Kreditoriaus įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas nuolatos elgiasi nesąžiningai: nevykdo prisiimtų prievolių nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui, pažeidinėja įstatymų reikalavimus dėl mažųjų bendrijų finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir viešinimo. Skundžiamoje nutartyje neįvertintas faktas, kad skolininkas, sulaukęs pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą bei pareigą mokėti baudą, nutraukė bet kokius kontaktus su ieškovu, tapo nepasiekiamas, nereagavo į prašymą patvirtinti informacijos gavimą. Kreditoriaus manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą prielaidai, kad skolininkas nesiruošia sąžiningai spręsti susidariusios situacijos ir egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kreditoriaus prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, atitinka proporcingumo kriterijus. Skolininkas ir po jų pritaikymo, esant objektyviam pagrindui, turėtų galimybę prašyti jas pakeisti, sumažinti jų mastą, ar net panaikinti, pavyzdžiui, sumokėdamas negrąžintas lėšas į pasirinkto notaro, antstolio ar teismo depozitinę sąskaitą, pateikdamas adekvatų prievolių įvykdymo užtikrinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 148 straipsnis).
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
11. Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, yra teisėta.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.
16. Pareiškimas, vertinant prima facie, yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškimą patenkino ir išdavė teismo įsakymą. Tad pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalies sąlyga, dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, egzistuoja.
17. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 straipsniai).
18. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Minėtą privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą- teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, pareiškėjas motyvavo tuo, jog ilgą laiką besitęsiančio skolininko tinkamo prievolių nevykdymo susikaupė skolos suma, kuri yra laikytina didele specifinės formos juridiniam asmeniui- mažajai bendrijai. Mažosioms bendrijoms netaikomas net minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas, be to, leidžiama išmokėti pelną avansu (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 24 str.). Taip pat, pareiškėjo teigimu, pareiškimo teikimo metu iš viešųjų informacijos šaltinių buvo matyti, kad skolininkas nėra pateikęs finansinių ataskaitų už 2018 m. ir turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
19. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškimą, nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis nėra nurodoma, jog skolininkas vėluoja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Padarė išvadą, kad iš 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė dirba pelningai, o pardavimų pajamos viršijo 190 000 Eur. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl minėtos nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorius nepateikė objektyvių duomenų, kad skolininkas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininko nesąžiningumą. Apeliantas nesutinka su procesinį sprendimą priėmusio teismo išvada, jog skolininkas nevėluoja pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Sutiktina su apeliantu, kadangi iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad MB „Revita Group“ paskutiniai teikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2017 m. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Skolininkas finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. turėjo pateikti iki 2019-03-31, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad minėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl skolininko finansinės padėties stabilumo.
20. Procesinį sprendimą priėmęs teismas skolininko finansinę būklę vertino iš skolininko 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, kurioje supainiojo 2017 m. ir praėjusių metų- 2016 m. ataskaitinį laikotarpį. Skolininkas 191 520 Eur pardavimo pajamų gavo ir pelningai dirbo (turėdamas 22 150 Eur grynojo pelno) 2016 m. Tuo tarpu 2017 m. skolininkas baigė su 27 125 Eur grynuoju nuostoliu. Iš 2017 m. balanso taip pat matyti, kad 2017 m. skolininko turtas buvo įvertintas 382 948 Eur (2016 m. 425 554 Eur), o finansiniai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 406 114 Eur (2016 m. 416 123 Eur). Taip pat skunde nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2683-433/2020 pagal skolininko ieškinį dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, ginčijamas nuomos sutarties nutraukimas, dėl kurios susidaręs įsiskolinimas priteistas pagal kreditoriaus teismo įsakymą nagrinėjamoje byloje. Minėtos bylos ieškinio 1.5. punkte skolininkas nurodė, jog 2018 m. antroje pusėje susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko negalėjo visiškai atsiskaityti pagal nuomos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, galimus jo veiksmus ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-670-798/2017). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepgrįstą išvadą, kad skolininko finansinė būklė yra gera. Aplinkybė, jog skolininkas nevykdo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, leidžia manyti, jog skolininkas gali elgtis nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu, slėpti sunkią finansinę būklę.
21. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių apelianto pareikštam prašymui išspręsti. Pažymėtina, kad prašymas atitinka bendruosius principus- yra aiškus dalykas ir pagrindas bei pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad grėsmė teismo įsakymo įvykdymui yra, kadangi skolininko finansinė būklė blogėja. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apelianto atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti apelianto UAB „Tradicija ir stilius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Tradicija ir Stilius“, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti nuomos mokestį, baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, pareikštą skolininkui MB „Revita Group“.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti kreditoriaus UAB „Tradicija ir Stilius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Areštuoti skolininko MB „Revita Group“, j. a. k. 302947499, nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir/ar esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma 109 330,17 Eur (vienas šimtas devyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt eurų ir septyniolika euro centų).
Leisti skolininkui šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su kreditoriumi, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.
Pavesti pareiškėjo pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti šia nutartimi areštuotą skolininko MB „Revita Group“, j. a. k. 302947499 turtą.
Išaiškinti pareiškėjui, jog šią nutartį vykdyti jo pasirinktam antstoliui turi pateikti jis ar jo atstovas. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto areštų registrui, pareiškėjui ir skolininkui.
Nutartis vykdoma skubiai.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.