Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-332-267/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
2A-332-267/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04554-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
UAB „Ridveila“
Ieškovas
UAB „REIKALAVIMAS.LT“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-332-267/2013 Teisėja Gražina Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04554-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 37; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Ridveila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovei UAB „Ridveila“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 495,00 Lt negrąžintos skolos, 113,19 Lt palūkanų, 72,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas – 71,00 Lt žyminio mokesčio, 242,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-23 tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę į skolos išieškojimą. Atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą ir apie susidariusios skolos grąžinimą. Nustatytais terminais skola nebuvo grąžinta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą nebuvo tinkamai informuota, ar tikrai atsakovė buvo skolinga UAB „Saulės spektras“ patikrinti neturi galimybės, nes FNTT atliekant tyrimą dėl atsakovės veiklos, iš įmonės buvo paimti buhalteriniai dokumentai. Be to, su kreditoriumi buvo susitarę, kad skolos mokėjimas atidėtas neribotam laikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „REIKALAVIMAS.LT“ iš atsakovės „UAB „Ridveila“ 495,00 Lt skolą, 113,19 Lt palūkanų, 72,00 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-07-30 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 676,18 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad iš sąskaitų faktūrų 2008-08-11, serija SSPEK Nr. 0022885 ir 2008-04-24, serija SSPEK Nr.0020918 matyti, jog atsakovei už suteiktas reklamos paslaugas buvo išrašytos sąskaitos faktūros 495,00 Lt sumai, šios sąskaitos nebuvo apmokėtos, ką pakartotinai raštu patvirtino pirminis kreditorius, atsakovė nepateikė mokėjimo dokumentų ar kitų skolos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, neginčijo skolos dydžio. Atsakovė neginčijo su pradiniu kreditoriumi sudarytų sutarčių, o tai, kad iš atsakovės bylos nagrinėjimo metu dėl atliekamo tyrimo buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, teismo manymu, nebuvo pagrindas nevykdyti skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nes, kaip patvirtino atsakovė, UAB „Ridveila“ savo veiklą vykdo. Teismas teiginį, kad atsakovė neturi buhalterinių dokumentų ir nežino skolos dydžio vertino kaip atsakovės bandymą uždelsti atsiskaitymą, nes su procesiniais dokumentais atsakovei buvo pateiktos ir sąskaitų faktūrų kopijos, todėl ir skolos buvimas, ir jos dydis atsakovei buvo žinomi. Teismas laikė, kad atsakovė pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 495,00 Lt skolą, 113,19 Lt palūkanų. 72,00 Lt delspinigių ir 6 % dydžio palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2012-07-30 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė „Ridveila“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-01-09 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą dėl skolos priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė nurodo, kad UAB „Ridveila“ yra galimai skolinga UAB „Saulės spektras“ ir vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi už suteiktas paslaugas, tačiau tam yra priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės veiklos ir valios: 2010-04-09 ir 2010-04-21 bei 2010-06-16 FNTT prie LR VRM paėmė UAB „Ridveila“ visus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m. birželio 16 d. Tai patvirtina, kad UAB „Ridveila“ negalėjo savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl buvo priversta laikinai sustabdyti prievolės vykdymą, vadovaudamasi CK 6.58 str.

2. Dėl susidariusios situacijos atsakovė neturi galimybės nei patvirtinti, nei paneigti reikalaujamos apmokėti skolos. Apie tai UAB „Saulės spektras“ skolų administratorė L. V. telefonu buvo informuota 2010 metų gegužės, spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesiais ir telefonu buvo susitarta dėl mokėjimo atidėjimo iki bus grąžinta atsakovės apskaita, tuo būdu pratęsiant apmokėjimo terminą.

3. Taip pat nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje tarp UAB „Saulės spektras“ ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ konkrečios netesybų pinigų sumos nėra, vadinasi, iki skolos perleidimo dienos pradinis kreditorius nebuvo priskaičiavęs ir neperleido jokių netesybų, o ieškovė pateikia teismui pažymas su nepagrįstais, klaidinančiais skaičiavimais, nurodydamas klaidinančius, neteisingus terminus.

4. Atsakovė teismo proceso metu taip pat prieštaravo dėl ieškovės reikalaujamų sumokėti bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes PVM įskaitymas yra nepagrįstas, jis ieškovei grįžta per PVM atskaitą.

5. Teismo sprendime visiškai neatkreiptas dėmesys į tai, kad būtent dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų atsakovė prašė teismo nutraukti bylą ir atmesti ieškovės reikalavimus kaip nepagrįstus, vadovaujantis CPK 293 str. 2 p. ir CK 6.109 str. 5 p., nes reikalavimo perleidimo sutarties atsakovei nepateikė nei pradinis kreditorius - UAB „Saulės spektras“, nei UAB „REIKALAVIMAS.LT“.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka, nes yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 242,00 Lt išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl prievolės mokėti skolą, jos mokėjimo atidėjimo ir prievolės įvykdymo sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovė neginčijo nei su pradiniu kreditoriumi sudarytų sutarčių, nei skolos dydžio, atsakovės teiginį, kad ji neturi buhalterinių dokumentų, įvertinęs kaip nepakankamą pagrindą nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 495 Lt, palūkanas, netesybas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl skolos pagrįstumo ir jos dydžio, nes atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 495 Lt skolos sumokėjimą atsakovei (151–152 b. l.).

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, tačiau papildomai pasisako dėl esminių apeliacinio skundo motyvų.

Atsakovė, skųsdama pirmosios instancijos sprendimą, kaip vieną iš pagrindinių apeliacinio skundų argumentų nurodo CK 6.58 straipsnio taikymą – prievolės vykdymo sustabdymą t. y. atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, nes atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negalėjo įvykdyti prievolės – atsakovės buhalteriniai dokumentai buvo paimti FNTT prie VRM Šiaulių apygardos valdybos. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad CK 6.58 straipsnis taikomas tuomet, kai sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys. Taigi ši teisės norma reglamentuoja savigynos institutą, kuris yra civilinių teisių gynimo būdas, suteikiantis galimybę asmeniui tam tikrais atvejais panaudoti atitinkamus veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti (savigyną). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės nurodomas CK 6.58 straipsnis galėtų būti taikomas tarp šalių kilusiam ginčui, todėl minėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad atsakovė sutarties nevykdė ir neatsiskaitė už jai suteiktas paslaugas dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Pažymėtina, kad sutartys, kurių pagrindu atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei skolą, buvo sudarytos dar 2008 metais, o buhalteriniai dokumentai iš atsakovės buvo paimti tik 2010 metais. Atsakovė, atsakydama į priminio kreditoriaus UAB „Saulės spektras“ elektroninį laišką, 2010-11-29 patvirtino, kad yra skolinga pirminiam kreditoriui, atsakovė neginčijo su UAB „Saulės spektras“ sutarčių-užsakymų, kuriuose nurodytos mokėjimų sumos, teisminio proceso metu atsakovė susipažino su ieškovės tiek teismui, tiek atsakovei pateiktais finansiniais dokumentais, įrodančiais atsakovės skolą, nepateikė teismui įrodymų apie susitarimų dėl skolų mokėjimo atidėjimo, todėl konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pagrindo delsti atsiskaityti su ieškove.

Atsakovei neįrodžius, kad sutarties nuo 2008 metų nevykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) – aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad vėliau negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, t. y. netesybų ir palūkanų mokėjimo. Be to, reikalavimo perleidimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad naujajam kreditoriui pereina reikalavimas tiek į skolininko skolą, tiek į delspinigius, palūkanas ir kitus mokėjimus (reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktas), atsakovės ir UAB „Saulės spektras“ sudarytose sutartyse-užsakymuose buvo numatyti 0,2 procentų delspinigiai už netinkamą sutarties vykdymą, visos šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė turėjo teisę į netesybų priteisimą, todėl plačiau dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstų netesybų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atsakovės argumentai dėl klaidingų delspinigių skaičiavimų taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi delspinigiai gali būti priteisiami ne daugiau, kaip už 6 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (CK 1.125 str. 5 d.). Dėl to, ieškovės patikslintoje delspinigių skaičiavimo lentelėje teisingai nurodytas delspinigių skaičiavimo terminas nuo 2011-11-07 iki 2012-05-04, ir tai paneigia atsakovės teiginį, kad, neva, toks ieškovės nurodytas terminas įrodo skolos mokėjimo atidėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir atsakovės argumentus, kad ieškovė, nepateikusi atsakovei reikalavimo perleidimo sutarties, neturėjo teisės reikšti ieškinio teisme. Pažymėtina, kad atsakovės CK 6.109 str. interpretavimas yra teisiškai ydingas, reikalavimo perleidimo sutartis yra pateikta tiek teismui, tiek atsakovei, atsakovė dėl šios sutarties pretenzijų nereiškė, neįrodinėjo, kad ji pažeidžia atsakovės teises, todėl ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teisės iš pradinio kreditoriaus, įgijo ir teisę reikšti ieškinį teisme.

Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, į jas įskaičiuodamas pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Tokį argumentą apeliantė grindžia tuo, kad iškovė yra PVM mokėtoja ir susigrąžins PVM iš valstybės biudžeto. Teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė už teisines paslaugas sumokėjo iš viso 242 Lt (15 b. l.), o už transporto išlaidas– 363,18 Lt (b. l. 74, 86, 106). Sutartyje dėl teisinių paslaugų ir kuro pirkimo čekiuose buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis, ieškovė apmokėjo teisinės pagalbos ir kuro išlaidas kartu su jose nurodytu pridėtinės vertės mokesčiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriose buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta Sutartis dėl teisinės pagalbos Serija VSI Nr. 218, Mokėjimo nurodymas Nr. 1073 (143–1144 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą VšĮ Paslaugų teikimo centras sumokėjo 242 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, įvertinęs pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas atsiliepimo surašymui apmokėti, ieškovės UAB „REIKALAVIMAS.LT“ naudai iš atsakovės UAB „Ridveila“ priteisia ieškovės patirtas 242 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustatęs, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ridveila“, į. k. 300011494, buveinė – Žalumos g. 1, Šiauliai, ieškovės UAB „REIKALAVIMAS.LT“, į. k. 302642184, buveinė – Vytenio g. 42A, Vilnius, naudai 242 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Danutė Burbulienė