- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- I-3660-289/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00138-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 195 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas E. D. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 66, 69). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 9, 12, 13).
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. antstolio A. B. kontoroje buvo surašyti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kurie buvo išsiųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio. 2019 m. sausio 23 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus buhalterija iš jo asmeninės sąskaitos antstoliui A. B. pervedė 195 Eur, nors antstolio A. B. pateiktoje informacijoje aiškiai parašyta, jog išieškoma tik iš darbo užmokesčio, o ne iš joms prilyginamų lėšų. Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė 195 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu, sutiko bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui (b. l. 66, 64).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 61-64) nurodė, kad turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio straipsnio 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreiptas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininkui ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją, ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Aptartas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad išieškotojas, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką, tiek ir lėšas esančias sąskaitoje privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Iš skundo turinio matyti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos antstoliui A. B. pervedė 195,00 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad piniginės lėšos yra išieškomos tik iš darbo užmokesčio, o ne ir joms prilyginamų lėšų. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima jokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš skolininko gaunamų pajamų. Atsakovas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi, šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į kalinimo įstaigoje esančią sąskaitą. Be to, pareiškėjas savo skunde nurodo, kad augina keturis mažamečius vaikus ir pinigus jis norėjo skirti vaikų išlaikymui, tačiau nurašius pinigus iš jo asmeninės sąskaitos, to padaryti jis negali. Atsakovas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka, kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 21 d. savo mažamečių vaikų išlaikymui nėra skyręs piniginių lėšų, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis pinigus norėjo skirti savo mažamečių vaikų išlaikymui atmestinas, kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. D. skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su Šiaulių tardymo izoliatoriaus buhalterijos atliktu pareiškėjo E. D. lėšų iš jo asmeninės sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, pervedimo antstoliui A. B. pagal antstolio patvarkymus.
Antstolis A. B. 2018-04-23, 2018-12-01 atitinkamai surašė patvarkymus Nr. S-18-25-10135, Nr. S-18-25-30121, Nr. S-18-25-10138, Nr. S-18-25-30120, Nr. S-18-25-10143, Nr. S-18-25-30119 dėl beveik trijų tūkstančių eurų skolos sumos išieškojimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančios pareiškėjo sąskaitos, pervedant pareiškėjo lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą (b. l. 16-24).
Šiaulių tardymo izoliatoriuje į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą iš pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančios sąskaitos 2019 m. sausio 23 d. pervedė 195 Eur (b. l. 26-27).
CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų kategorijos, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.
Taigi, gavęs antstolio reikalavimą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, Šiaulių tardymo izoliatorius šį reikalavimą privalo vykdyti, atitinkamai, pervesdamas skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal antstolio patvarkymą pervesdamas pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, Šiaulių tardymo izoliatorius neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolio nurodymus.
Pateikta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su šiais antstolio patvarkymais buvo supažindintas (b. l. 4, 28), tačiau byloje nėra duomenų, jog antstolio veiksmus ir priimtus sprendimus pareiškėjas būtų skundęs. Todėl laikytina, kad antstolio priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, susijusias su antstolio patvarkymų vykdymu ir išieškojimu iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, konstatuotina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius privalėjo vykdyti antstolio patvarkymus.
Pažymėtina, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pareiškėjo sąskaitoje esančias sumas 2019 m. sausio 23 d. pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, arba vykdydama jai įstatymais priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas pabrėžia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmai pervedant pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje esančias lėšas antstoliui, kurie įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog visos lėšos galėjo būti nuskaitytos tik iš darbo užmokesčio, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyrius (CPK 733-743 str.) nustato išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, taip pat numato išieškojimą ir iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas E. D. į šią kategoriją nepatenka.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas nustato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovės veiksmai.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi ir su reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo, pažymėtina, kad turtinė žala, sutinkamai su CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, yra suprantama kaip žala padaryta asmens turtui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala laiko asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kadangi pareiškėjas jokių turtinių nuostolių neturėjo, teismui įrodymų dėl to nepateikė, tai turtinė žala iš Lietuvos valstybės jam negali būti atlyginama. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Kaip jau minėta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, tačiau pareiškėjas to nepadarė - patirtos realios žalos neįrodė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.