- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- A6.-51-1009/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02369-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, „DTC LT "
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. P., jo atstovei advokatei Simonai Balčiauskaitei,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei bei savivaldybių biudžetams, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., Bendrovės vadovas E. P. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas E. P. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus, o VMI prie FM duomenimis 2020 m. lapkričio 26 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 35 863,67 (trisdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 67 centus), iš kurios 402,81 eurų mokestis už aplinkos teršimą ir 28,53 eurai šio mokesčio delspinigių; 9 253,03 eurų gyventojų pajamų mokestis ir 527,39 eurai šio mokesčio delspinigiai; 445,00 eurai nekilnojamojo turto mokestis ir 23,40 eurų šio mokesčio delspinigiai; 2,00 eurai pelno mokesčio avansas; 24 283,65 eurai pridėtinės vertės mokestis ir 883,63 eurai šio mokesčio delspinigiai; 6,00 eurai žemės mokestis; 9,23 eurų pagal vykdomuosius dokumentus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir prašė pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą ir paskirti baudą – 2 200 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali priimti sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai asmens veikoje nustatomi visi atitinkamoje normoje įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėties požymiai – objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.
Nors VMI prie FM teigimu, atlikus operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad Bendrovė turėdama 35 863,67 eurų įsiskolinimą VMI prie FM, kaip kreditoriui, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, kadangi atliko mokėjimus iš atskaitingų asmenų – N. P. ir E. P., kas matyti avansinėse apyskaitose, o taip pat atsiskaitė su kreditoriais AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka.
Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. nei pinigų nei piniginių lėšų judėjimo nebuvo, o dėl 2019 m. gruodžio 4 d. antstolio priimto turto arešto akto, areštavus įmonės pinigines lėšas, Bendrovė negalėjo atsiskaityti nei su darbuotojais, nei su valstybinėmis įstaigomis ir kitais kreditoriais, todėl pareiškimu buvo kreiptasi į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo Bendrovei, bet šis prašymas Kauno apygardos teismo buvo netenkintas 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimis. Susiklosčius esamai situacijai, Bendrovė, Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu, pardavė įkeistą turtą, tačiau pinigines lėšas kredito unijai pervedė tiesiogiai sklypų pirkėjai, o dalis lėšų, pagal pirkimo-pardavimo sutartis buvo pervesta priverstinį pinigų išieškojimą vykdantiems antstoliams, o ne kreditoriui VMI prie FM, kuris tuo metu nebuvo pradėjęs priverstinio pinigų išieškojimo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nurodyta detali pirkėjų atsiskaitymo tvarka, pinigus pervedant tiesiogiai pardavėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui – Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ ir antstoliams, dėl ko Bendrovė jokių piniginių lėšų dėl šių sandorių negavo ir mokėjimų neatliko. Nors VMI prie FM pareiškime nurodyta, jog Bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ paskolinėje sąskaitoje minimu laikotarpiu atliko 67 486,91 euro paskolos grąžinimą vidiniu mokėjimu, tačiau ir ši aplinkybė paneigta byloje esančiais duomenimis, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė AB „(duomenys neskelbtini)“ minimo dydžio garantijos išmoką, kadangi Bendrovė laiku neįvykdė įsipareigojimo atsiskaityti, todėl pati savarankiškai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jokių mokėjimų ir šioje dalyje neatliko.
Analogiškomis aplinkybėmis N. P. E. P. atlikti mokėjimai, iš savo asmeninių lėšų, susiję su sandoriais ir reikalavimo perleidimu pardavus žemės sklypus, mokant už įvairias pašto bei telekomunikacijos paslaugas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju), pernuomojant patalpas (V. O. įmonės atveju) bei už Čekijos Respublikoje vykstančią civilinę bylą ir su ja susijusiais dokumentų vertimais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)), o taip pat antstoliams vykdant priverstinį išieškojimą (UAB „(duomenys neskelbtini) atveju) areštavus E. P. atsiskaitomąją banko sąskaitą (jam laidavus už Bendrovę), dėl ko buvo atliktas priverstinis piniginių lėšų nuskaitymas. Aukščiau aptarti ir pareiškėjo nustatyti mokėjimai, nors ir atlikti Bendrovės naudai, tačiau įmonei tiesioginės finansinės naudos nesuteikė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių piniginių lėšų negavo ir pati nei vieno iš šių mokėjimų neatliko, ką patvirtina ne tik byloje esančios avansinės apyskaitos, bet ir mokėjimų nurodymai, kvitai, sąskaitos faktūros, patvirtinantys, jog mokėjimus atliko fiziniai asmenys – N. P. ir E. P..
Atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodyta VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nustačius, jog Bendrovė turi 35 863,67 eurų mokestinę nepriemoką, buvo nuspręsta atlikti operatyvų patikrinimą, siekiant nustatyti mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą ir mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį E. P. veiksmuose grindė fizinių asmenų atliktais mokėjimais, kurie buvo įtraukti į įmonės finansinę apyskaitą, bei paskoliniais atsiskaitymais, neva patvirtinančiais atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarkos pažeidimą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose nebuvo atlikti jokie mokėjimai kreditoriams, o Bendrovės balansas buvo lygus nuliui. Pažymėtina, kad atskaitingų fizinių asmenų atlikti mokėjimai už Bendrovei teikiamas paslaugas, nors ir Bendrovės interesams, tačiau atlikti iš asmeninių fizinių asmenų banko sąskaitų, negali būti pripažįstami kaip mokėjimai, atlikti pačios Bendrovės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-520-1121/2019). Atliktų mokėjimų įtraukimas į įmonės avansinę apyskaitą padidino Bendrovės bendrą turimų įsiskolinimų sumą kreditoriams, kadangi šiuo atveju E. P. ir N. P. atlikti mokėjimai, nors jiems ir turint įmonės atskaitingų asmenų statusą, tačiau veikus kaip fiziniams asmenims, suteikė ir Bendrovės kreditorių statusą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo VMI prie FM nurodyti atsiskaitymai su kreditoriais buvo atlikti ne pačios Bendrovės bei į tai, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės kasoje ir atskaitomosiose sąskaitose jokių piniginių lėšų operacijų nebuvo atlikta, negalima konstatuoti, kad E. P., būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią 35 863,67 (trisdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 67 centus) mokestinę nepriemoką VMI prie FM, atsiskaitydamas aukščiau paminėtiems kreditoriams, neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, kadangi Bendrovei pačiai jokių mokėjimų neatlikus, minėta atsiskaitymo eiliškumo tvarka nebuvo pažeista, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių (objektyviosios ir subjektyviosios pusių sudėties).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. P. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nes jo padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.