- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- e2-5575-922/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00622-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- L. R., N. N.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovei Aušrai Bačinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. R. ir N. N. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovų vaiko išlaikymui iš kiekvieno po 120 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai turi tris nepilnamečius vaikus – Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini). L. R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-02 sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia dukters I. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šeima į Varėnos rajoną atvyko 2017 metais. Nuo 2017 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Varėnos rajono savivaldybėje. Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini). Vaikas (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2019-06-05, vėliau Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2019-06-07 įsakymu Nr. DV-464 Ž. N. laikinąja globėja buvo paskirta senelė L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jog piktnaudžiavimo alkoholiu ir globotinio teisių ir teisėtų interesų neužtikrinimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-05 nutartimi buvo išduotas leidimas paimti vaiką iš jo globėjos. Ž. N. 2019-08-08 Varėnos rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. DV-640 vėl buvo nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini). Nuo pat vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos atsakovė L. R. atsisakė pasiimti sūnų ir juo rūpintis. Atsakovas N. N. neturi gyvenamojo būsto, pajamų, nuolat keičia gyvenamąsias vietas, todėl tėvų valdžią apriboti būtina.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų, atsiliepimų taip pat nepateikė, į teismo posėdžius nevyko, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.
Nustatyta, kad L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Iš ieškovo teismui pateiktų rašytinių dokumentų, ieškovo atstovės, žodinių paaiškinimų, akivaizdu, kad atsakovai iš esmės nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi ir nėra jokių požymių, kad artimoje ar tolimoje ateityje ši situacija pasikeis. Vaiko tėvas nuolat keičia gyvenamąsias vietas, neturi pajamų, būsto, o vaiko motina atsisako juo rūpintis. Atsakovai turėjo laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir sąlygas, tačiau per tą laiką jie nepadarė nieko, kad pakeistų savo gyvenimo būdą ir gyvenimo sąlygas į tinkamas vaikams auginti. Teismas konstatuoja, kad atsakovai neturi noro auginti sūnaus ir juo rūpintis, kaip to pasekmė yra tinkamų sąlygų nesukūrimas.
Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovai neatlieka tėvų pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, nes nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, neaugina jo, neprižiūri, nededa tam reikalingų pastangų arba deda jų nepakankamai. Teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai apriboti tėvų valdžią.
Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2012 ir kt.). Kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti tėvų valdžios apribojimo priemonę, kartu ją derindamas su kitomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.). Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 ir kt.).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad, sprendžiant vaikų klausimus, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko Ž. N. tėvai L. R. ir N. N. vengia atlikti pareigą auklėti ir rūpintis savo sūnumi ir juo iš esmės nesirūpina. Esama faktinė situacija praktiškai atitinka iki šio teismo sprendimo susiklosčiusį realų tėvų valdžios apribojimą, kurį jau ir be šio teismo sprendimo savo elgesiu laiko atsakovai. Teismas mano, kad praktiškai nėra tikimybės, jog situacija ateityje gali pasikeisti, todėl sprendžia, jog tikslinga atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią į jų nepilnametį vaiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais teisiniais pagrindais, atitinkamai tenkinamas pirmasis ieškinio reikalavimas.
Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus materialiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Byloje duomenų apie atsakovų nuolatinį įsidarbinimą nėra. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovai, būdami darbingo amžiaus nedirba arba gaunamas pajamas naudoja kitiems, ne vaiko poreikiams tenkinti, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepriteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių ir pakankamų pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Sunki turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis po 120 eurų per mėnesį iš kiekvieno atsakovo, nėra per didelis, atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius ir interesus. Teismas iš tėvų vaikui priteisia ieškovo prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis atitinkamai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-08-19 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199, 3.200 straipsniai).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).
Tenkinamas ieškinio reikalavimas ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma (duomenys neskelbtini), pagal faktinę dabartinę jo gyvenamąją vietą Varėnos rajone, kadangi vaikas, apribojus tėvų valdžią, faktiškai turi galimybę gyventi tik laikinojo globėjo namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 13,80 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei žyminis mokestis elektroninėje byloje (dėl tėvų valdžios apribojimo 75,00 EUR bei žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo 32,00 EUR). Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, jas apvalinant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268-270, 402, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jo vaiko – sūnaus Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) jos vaiko – sūnaus Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko – sūnaus Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-08-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko – sūnaus Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-08-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Skirti (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo ir skiriamų išmokų tvarkytoja.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti vaiko – Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei, lygiomis dalimis iš kiekvieno po 60,40 EUR (šešiasdešimt eurų 40 ct). Išaiškinti, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.