- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 1-84-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28852-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- T. V., M. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis S(duomenys neskelbtini), teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) 2012-08-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalimi – laisvės apribojimu 1 metams;
2) 2014-07-04 pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu–40 (keturiasdešimties) parų areštu,
3) 2018-08-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį- 40 (keturiasdešimties) parų areštu, bausmę atlikęs teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,
Žemesnės instancijos teismas
M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1997-02-13 pagal BK (sena redakcija)16 str. 271 str. 2 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
2) 1998-04-01 pagal BK (sena redakcija) 271 str. 3-4 d., laisvės atėmimas 7 metai su turto konfiskavimu;
3) 2000-11-27 pagal BK (sena redakcija) 271 str. 3 d., 111 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;
4) 2003-06-20 pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. bauda (2 MGL) 250 LTL;
5) 2004-03-01 pagal BK 178 str. 2 d. terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. bauda (2MGL) 250 LTL;
6) 2008-02-20 pagal BK 178 str. 2 d. terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, pripažinti recidyvu;
7) 2008-10-17 pagal BK 178 str. 3 d. terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn.
8) 2012-03-20 pagal BK 135 str. 1 d. laisvės apribojimas 1 m. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., uždrausti lankytis kavinėse, baruose;
Žemesnės instancijos teismas
9) 2012-09-03 pagal BK 140 str. 1 d. viešieji darbai 7 mėn., įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 25 val. visuomenės labui;
10) 2013-11-29 pagal BK 178 str. 4 d. areštas 18 parų;
11) 2013-12-23 pagal BK 178 str. 2 d. areštas 30 parų;
13) 2015-09-29 pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo,
14) 2015-12-01 pagal BK 178 str. 2 d. 178 str. 2 d. 286 str. 63 str. 1 d., 4 d., 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2015-09-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trijų) metų laisvės atėmimą; paleistas 2018-05-30, atlikęs bausmę,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. V. 2018-06-17 apie 22 val., einant pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. A. į veidą, pataikydamas į nosį, ko pasėkoje pradėjo bėgti kraujas, sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, T. V. 2018-06-17 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu, spardydamas kojomis ir daužydamas rankomis į įvairias kūno vietas gulintį ant žolės ir užsidengusį rankomis galvą nukentėjusįjį A. A., pataikydamas jam į kairį dilbį ir padarydamas jam kairio alkūnkaulio lūžimą, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
M. Ž. 2018-06-17 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), sėdinčiam ant žolės nukentėjusiajam A. A. tuščiu degtinės buteliu apie 2-3 kartus trenkė į nugarą, pataikydamas tarp menčių, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio nelabai prisimena. Tik prisimena, kad buvo su draugais susitikę, gėrė, po to apsistumdė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo T. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-06-17 buvo pas draugus (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholį. Apie 21.30 val. paskambinęs G. pasakė, kad nori atvažiuoti ir, ar turės kelis eurus „damesti“ taksi. Ji pasakė, kad turės, tuomet jis taksi atvyko prie parduotuvės "H. M.". Ten netoliese susitiko su S., G. ir su jomis dar buvo M., kurį matė pirmą kartą. Kaip suprato, jis S. draugas. Po 5-10 min. atėjo ir A. A.. Visi kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Kas atsinešė gėrimus, negali tiksliai pasakyti, nes neprisimena, jau pats buvo neblaivus. Pamena, kad prie tos mokyklos sėdėjo, gėrė degtinę. Buvo jau gerokai sutemę, kai A. pradėjo garsiai šūkauti ir rėkauti. Jis pradėjo tildyti A., pasakė, kad būtų tyliai, nes juos iškvies policiją. Po to su M. nuėjo atlikti gamtinių reikalų ir išgirdo G. šaukiant: "nelįsk, pasitrauk". Jam su M. pribėgus G. pasakė, kad A. prie jos lindo, kišo rankas už liemenėlės. A. paklausė S. ar A. nelindo ir prie jos, S. atsakė, kad ne. Jis pradėjo sakyti A., kad jis susirastų savo paną ir lįstų prie jos. Tada M. įsiuto ir paėmęs degtinės butelį, sudavė juo A. kelis smūgius į nugarą. A. tuo metu sėdėjo ant žolės ir rankomis dengėsi veidą, galvą. Po to prie A. priėjo jis ir jam sudavė 3-4 smūgius dešinės rankos kumščiu į galvos sritį. Galėjo pataikyti ir į petį ir į rankas, tiksliai pasakyti negali, nes buvo tamsu ir jis buvo jau stipriai neblaivus, todėl visko tiksliai neprisimena. Kiek pamena, pataikė gal tris smūgius į kairį petį ir vieną kartą delnu sudavė į galvą, bet tiksliai negali pasakyti. Ga. su S. pradėjo sakyti, kad nebemušti A. ir jį abi laikė. Tada Artūras atsistojo ir pradėjo bėgti. M. paleido butelį į bėgantį A. Ar pataikė, nematė, girdėjo tik, kad kažkas sudužo. Po to visi išsiskirstė. Su A.yra seni draugai, pažįstami apie 13 metų, visada sutarė gerai. Nežino, kas jam pasidarė, matyt alkoholio buvo per daug. Neprisimena, kada einant pro parduotuvę "(duomenys neskelbtini), būtų sudavęs A. A. į veidą, tačiau neatmeta galimybės, kad taip galėjo būti ir kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jis A. A. atsiprašė, jie susitaikė, šiuo metu A. gyvena pas jį, jis jam padeda, nes jo brolis jį išvarė iš namų (2 t., b.l. 14-15,22-23)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis T. V. juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi.
Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neatsimena tiksliai, kas įvyko. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į nugarą
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018-06-17 (duomenys neskelbtini) jis buvo pas savo draugę S. Ten buvo ir jos draugė Gabrielė, kuri paskambino A. A., kad susitikti visiems kartu ir išgerti. S. ir G. su A. jau seniai pažįstamos. Jis A. buvo jau matęs prieš kelias dienas, susipažino per S. ir G. G. taip pat paskambino kažkokiam savo senam pažįstamam T. Apie 20.00 val. A. ir T. atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur visi ir susitiko. Jis T. matė pirmą kartą. Visi kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Jis su S. ir G. buvo blaivūs, gal dienos metu buvo išgėrę po butelį alaus, bet girti nebuvo. O T. su A. jau atvyko neblaivūs, matėsi akivaizdžiai. A. atsinešė su savimi vieną butelį degtinės 0,7 ltr. talpos ir kažko užsigerti, gal "Colos", neprisimena. S. su G. todėl A. ir pasikvietė, nes jis visada atsineša išgerti. Visi sėdėjo prie tos mokyklos ir gėrė. Begeriant T. su A. pradėjo ginčytis, dėl savo senų laikų, ką tiksliai neprisimena. A. sėdint ant žolės ir besiginčijant, T. priėjęs kumščiu sudavė jam kelis kartus į galvos sritį, ar kažkur aplinkui, gerai nematė, nes jau buvo prietema, galėjo būti apie 23.00-23.30 val. Kai T. smūgiavo, A. klūpėjo ant žolės pasilenkęs, galvą palenkęs į priekį ir užsidengęs rankomis. Tada jis priėjęs prie A., ar iš šono, ar iš nugaros, gerai nepamena, taikėsi tuščiu degtinės buteliu, kurį buvo išgėrę, suduoti per nugarą, bet gali būti kad pataikė į ranką. Buteliu sudavė 3 ar 4 smūgius. Suduodant smūgius A., butelis nedužo. Tada S.su G., pradėjo sakyti: "M. baik", o A. atsistojęs pradėjo bėgti, T. jį vijosi, o jis metė tą butelį į bėgantį A.. Butelis sudužo A. prie kojų, tačiau į jį patį nepataikė. A. pabėgo, o T. grįžo prie jų. Paskui visi išsiskirstė. Kitą dieną t.y. 2018-06-18 apie 14.-15 val. būnant parduotuvėje "H. M." matė A., jo kairė ranka buvo sugipsuota (1 t., b.l. 102-13, 110).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis M. Ž. juos patvirtino, nurodė, kad jie teisingi.
Kadangi kaltinamieji T. V. ir M. Ž. kaltais prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Be visiško kaltinamųjų T. V. ir M. Ž. prisipažinimų, jų kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. G. pažįsta nuo pradinės mokyklos, o G. V. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini). T. V. pažįsta apie 7 metus, susipažino per savo buvusį klasės draugą. T. taip pat pažinojo S. ir G., o M. Ž. įvykio dieną matė pirmą kartą. 2018-06-17 apie 21.00 jam į mobilųjį telefoną paskambino G. V. ir pakvietė susitikti (duomenys neskelbtini). Kai atėjo, ten buvo G. ir atėjo S. G. su savo draugu M. Ž.. Troleibusu atvažiavę išlipo prie parduotuvės "H. M.", adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, dar važiuojant troleibusu G. į mobilaus ryšio telefoną paskambino T. V. ir G. pasakė jam, kur jie važiuoja. Išlipus prie jų prisijungė T. Prisimena, kad G. turėjo degtinės butelį. G. pasiūlė eiti prie (duomenys neskelbtini). Einant nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini), nepamena už ką, bet T. trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, pataikydamas į nosį. Jam skaudėjo, bėgo kraujas. Supyko, norėjo nebeeiti kartu, bet po poros minučių apsigalvojo ir ėjo toliau kartu su jais. Nuėjus į minėtos mokyklos teritoriją, atsisėdę visi gėrė degtinę, kurią atsinešė G. Jau buvo išgėrę tą butelį. Galėjo būti tarp 23.00 ir 23.30 val., kai M. dėl kažko ant jo supyko. Tuo metu jis sėdėjo ant žolės. Priėjęs M. tuščiu degtinės buteliu sudavė 2 ar 3 kartus jam į nugarą tarp menčių, pajuto skausmą. Tuo metu jis užsidengė galvą, prisitraukė kojas prie savęs ir parvirto ant dešinio šono, dengėsi galvą, veidą, kad tik nesudaužytu, suriestomis prie savęs kojomis dengėsi pilvą, krūtinę. Kažkuriuo momentu matė, kaip priėjo T. ir pradėjo jį spardyti ir daužyti rankomis. Negali pasakyti, ar mušė vien T., ar ir M., nes buvo užsidengęs galvą ir nematė. Smūgius juto į įvairias kūno vietas, pagrinde į nugarą, bet buvo pataikyta į rankas ir kojas. Taip jam gulint ant dešinio šono ir rankomis dengiantis galvą, tarp tų smūgių pajuto vieną stiprų smūgį į kairį dilbį ir stiprų skausmą. Nematė kuris, M. ar T. jam sudavė smūgį į ranką, tačiau taip kaip pajuto smūgį, jis jo manymu buvo suduotas ne iš kojos ar rankos, o iš daug kietesnio daikto, mano iš to butelio. Tiek M. jam suduoti smūgiai buteliu į nugarą, tiek kiti suduoti spyriai ir smūgiai rankomis, jam sukėlė fizinį skausmą. Kai pajuto, kad jo nebemuša, greitai stojosi nuo žemės ir bėgo. Dar spėjo pamatyti nuo jo nueinantį T. Bėgant nuo jų, išgirdo kažką sakant: "tegul eina, tegul eina". Dūžtančio butelio garso negirdėjo. Bėgdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu "112" ir pranešė apie įvykį. Pradžioje atvyko GMP ir mane nuvežė į Kauno Klinikinės ligoninės Traumų skyrių, po to ten atvyko ir policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas alkūnkaulio lūžis, tačiau tą pačią dieną jo neoperavo, tik uždėjo gipsą. Liepė ateiti po 3 ar 4 dienų, tada buvo atlikta operacija. Šiuo metu ranka jau yra sugijusi, bet dar įtverta langetėje, nes skauda kai ją bando ištiesti. Praėjus kuriam laikui, buvo susitikęs su T. ir jis jo atsiprašė. Jis ant jo kaip ir nebepyksta. O M. jo neatsiprašė ir jei kur susitinka, nepraleidžia progos jį kaip nors negražiai užkabinti žodžiais. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Nori tik kad kalti asmenys būtų nubausti įstatymų nustatyta tvarka ir daugiau nenusikastų (1 t., b.l. 67-70, 73).
Liudytoja G. M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-17 po darbo pasiskambino S. G. su M. Ž. ir susitarė susitikti. Kai susitiko, paskambino A. A., kuris yra senas jos draugas. Visi susitiko (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val. Viešuoju transportu važiavo iki parduotuvės "H. M." ir per tą laiką jai paskambino T. V. ir paprašė susitikti. Ji nenorėjo su juo susitikti, bet jis pasakė, kad jis jau važiuoja ir taksi automobiliu atvyko prie parduotuvės "H. M.". T. buvo gerokai neblaivus. Prieš tai ji jau buvo nupirkusi vieną degtinės "Ozone" 0,5 ltr. tapos butelį. Kitų alkoholinių gėrimų neturėjo, tik užsigėrimui "Coca coloa" ir "Sprite". Visi kartu nusprendė eiti prie (duomenys neskelbtini). Beeinant link tos mokyklos, perėjus gatvę, prie iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), A. priėjęs ranka palietė jai petį. Tai pamatęs T., priėjęs prie A., vieną kartą kumščiu trenkė A. į veidą, pataikydamas į nosį. Toliau ėjo prie tos mokyklos. Nuėję visi gėrė degtinę. Bebūnat A. pradėjo garsiai rėkauti. Jie jo visi prašė, kad jis nerėkautų ir jis apsiramino, bet praėjus penkioms minutės, vėl pradėjo triukšmauti. A. nekonfliktavo, tiesiog garsiai pasakojo, matyt dėl alkoholio poveikio. Jau buvo išgėrę tą butelį degtinės, buvo gerokai pritemę apie 23.00 val., kai M. neapsikentęs A. rėkimo atsistojo, paėmė tą tuščią degtinės butelį ir priėjęs prie sėdinčio A. iš dešinio šono, vieną kartą sudavė buteliu į nugarą. A. nukrito ant šono ir gulėjo ant šono užsidengęs rankomis veidą ir pritraukęs prie savęs kelius. Tada M. dar du kartus tuo buteliu trenkė A. per nugarą per vidurį maždaug, tačiau M. jam į galvą nesitaikė, nei į ranką, nei į galvą nepateikė ir smūgiai nebuvo stiprūs. Ji buvau nuo jų maždaug metro atstumu, tikrai gerai viską matė. Tuomet tą butelį iš karto metė ant asfalto ir jis sudužo. Tada prie gulinčio A. priėjo T. A. iš priekio ir pradėjo jį tokį susirietusį spardyti iš kojos ir daužyti kumščiais. A. tuo metu kai jį daužė, gulėjo rankomis užsidengęs veidą, galvą ir surietęs prie savęs kojas. T. jam sudavė ne mažai 50 smūgių pataikydamas į rankas, galvos šonus (kur nebuvo užsidengęs), kojas. Smūgiai buvo suduodami pakaitomis rankomis ir kojomis, viskas truko apie 10 minučių. Smūgiai buvo suduoti tikrai stiprūs. Net keista buvo kaip jis toks girtas galėjo taip stipriai muštis. Ji, S. ir M. sakė T. trauktis nuo A., dar bandė jį atitraukti, bet neatvykus, M. pasakė jai su S. nelįsti, nes pačios dar gali gauti. T. baigus smūgiuoti, A.atsistojo ir pradėjo bėgti. A. niekas nesivijo, jis pabėgo, o jie išsiskirstė po namus (1 t., b.l. 86-89).
Liudytoja S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-17 apie 21.00 val. jai paskambino draugė G. M. V., kai ji tuo metu buvo su M. ir susitarė susitikti. Su A. A., kuriam paskambino G., susitiko (duomenys neskelbtini), buvo apie 21.30 val. Tada viešuoju transportu važiavo iki parduotuvės "H. M.". Važiuojant ,G. paskambino T. V. (buvęs G. draugas) ir paklausė, kur jie yra ir kad atvažiuoja. G. nenorėjo, kad jis atvažiuotų, bet jis atvažiavo su taksi prie parduotuvės „H. M.“ ir visi susitiko. T. buvo gerokai neblaivus, matėsi akivaizdžiai. G. turėjo vieną degtinės "Ozone" 0,5 ltr. tapos butelį ir atsigėrimui "Coca cola" ir "Sprite". Visi kartu nusprendė eiti prie (duomenys neskelbtini). Einant link tos mokyklos, perėjus gatvę prie iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) , A. priėjęs ranka palietė G. petį ir kažkaip perbraukė. T. tai pamatė ir priėjęs prie A. vieną kartą kumščiu trenkė A. į veidą. Matė, kad pataikė į nosį. Kraujo nesimatė, A. lyg ir sakė, kad skauda veidą. Nuėję prie mokyklos, visi gėrė degtinę. Bebūnat, A. pradėjo garsiai rėkauti. Jie jo visi prašė, kad jis nerėkautų. A. apsiramindavo, vėl pradėdavo triukšmauti. Jis nekonfliktavo, tiesiog garsiai kažką pasakojo. Jau buvo išgėrę tą butelį degtinės, buvo gerokai pritemę apie 22.30-23.00 val., kai M. neapsikentęs, priėjo prie sėdinčio A. iš dešinio šono ir tuščiu degtinės buteliu vieną kartą sudavė į nugarą. Tada A. nukrito ant šono ir gulėjo užsidengęs rankomis veidą ir pritraukęs prie savęs kelius. Tada M. dar du kartus tuo buteliu trenkė A. per nugarą per kažkur per vidurį, tačiau M. į ranką nepateikė ir smūgiai nebuvo stiprūs. Ji pribėgusi M. atitraukė ir jis su ja nuėjo, o butelį metė ant asfalto ir jis sudužo. Tada prie gulinčio A. prišoko T., A. iš priekio ir pradėjo jį tokį susirietusį ir rankomis užsidengusį veidą, spardyti iš kojos ir daužyti kumščiais. T. jam sudavė apie 50 smūgių pataikydamas į rankas, galvą, kur nebuvo užsidengęs, kojas. Viskas truko apie 10 minučių. Smūgiai buvo stiprūs, A. šaukė, kad T. baigtų, kad jam skauda. Ji su G. ir M. sakė T. pasitraukti nuo A., dar bandė jį atitraukti, bet jis nesilaido ir daugiau nelindo, kad patys negautų, nes T. kai prisigeria būna neprognozuojamas. Ji labai išsigando, galvojo, kad gali ir užmušti. A. atsistojo ir pradėjo bėgti. A. niekas nesivijo, jis pabėgo, o jie visi išsiskirstė po namus. Kitą dieną buvo susitikę su A., jo kairė ranka buvo sugipsuota. Paklausus, kas nutiko, pasakė, kad T. sulaužė jam ranką. Bet kaip suprato, jis niekam jokių pretenzijų neturėjo (1 t., b.l. 92-95).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedų matyti, kad 2018-06-18 A. A. kreipėsi į Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrių pranešdamas apie tai, kad 2018-06-17 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė pažįstamas vyriškis T. bei kitas jam nepažįstamas vyriškis (1 t., b.l. 6-13).
Iš specialisto išvados Nr. G 2454/2018(02) matyti, kad A. A. konstatuota kairio alkūnkaulio lūžimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l.37).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. A. atpažino M. Ž., kaip asmenį, kuris sulaužė jam ranką (1 t., b.l.59-63).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių iš chuliganiškų paskatų.
Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal šį įstatymą svarbus nusikalstamos veikos motyvo- chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo T. V. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes T. V. 2018-06-17 apie 22 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. A. į veidą, o kiek vėliau, t.y. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), esant menkavertei priežasčiai-dėl nukentėjusiojo galimai blogo elgesio su merginomis, panaudojo fizinį smurtą (spardė kojomis ir daužė rankomis) nukentėjusiojo atžvilgiu, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kaltinamasis M. Ž. 2018-06-17 apie 23.30 val. Kauno B. B. mokyklos - daugiafunkcinio centro teritorijoje sėdinčiam ant žolės nukentėjusiajam A. A. tuščiu degtinės buteliu apie 2-3 kartus trenkė į nugarą, pataikydamas tarp menčių, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kad kaltinamieji T.varanavičius ir M. Ž. pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu, patvirtino ir pats nukentėjusysis nurodydamas, kad 2018-06-17 einant kartu su kaltinamaisias ir kitais asmenimis link (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės „H. M.“ T. V. be jokios aiškios priežasties trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Po kiek laiko, visiems nuėjus į minėtos mokyklos teritoriją, jam sėdint ant žolės, prie jo priėjęs M. Ž. tuščiu degtinės buteliu sudavė 2 ar 3 kartus jam į nugarą o priėjęs T. V. pradėjo jį spardyti ir daužyti rankomis.
Fizinio smurto naudojimą prieš nukentėjusįjį patvirtino ir liudytojai G.M. V., S. G..
Kad dėl kaltinamojo T. V. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo padarytus nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtino ir specialisto išvada.
Kaltinamieji T. V. ir M. Ž. kalti ir baustini.
Kaltinamųjų T. V. ir M. Ž. atsakomybes lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltais prisipažino, gailisi, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmių skyrimo
BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam T. V. skyrimo, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis T. V. padarė vieną baigtą nesunkų (BK 140 straipsnio 1 dalis) ir vieną baigtą apysunkį (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) tyčinius nusikaltimus, kaltu visiškai prisipažino, anksčiau teistas du kartus (2 t., b.l. 33-48), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 19-59), niekur nedirba, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 66), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje konsultuotas 2011-03-22/2011-03-23, diangnozė-F10. (t. 2, b.l. 63), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018-07-13 specialisto išvados Nr. 93TPK-836/2018 duomenimis, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b.l. 70).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo T. V. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus arešto bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam T. V. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam M. Ž. skyrimo, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino, padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau anksčiau teistas keturiolika kartų, teistumai neišnykę, kas rodo, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamas M. Ž. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė-areštas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam M. Ž. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.
Dėl BK 75 straipsnio
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. V. anksčiau teistas, paskutinis teistumas neišnykęs, dėl padarytų nusikaltimų jis kaltu prisipažino ir gailisi, žala nepadaryta, todėl, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam T. V. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
Kaltinamajam T. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį :
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-45 (keturiasdešimt penkiomis) paromis arešto;
pagal BK138 straipsnio 2 dalies 8 punktą-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams
Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Paskirtosios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. V. :
per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi;
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu T. V. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. Ž. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje nuteisti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę-60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį, laikinai sulaikius M. Ž. pagal BPK 140 straipsnį nuo 2018-06-19 10 val. iki 2019-06-20 09:35 val., t.y. 1 (vieną) parą.
Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (adresas: Technikos g. 34, Kaunas 51334).
Arešto bausmę skaičiuoti nuo M. Ž. faktinio sulaikymo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Išaiškinti M. Ž., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (t. y. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto septynių dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos (t. y. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.