Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., jo atstovei advokatei Lolitai Narmontienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 44 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2015 m. tiksliai nenustatytu laiku, galimai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d., ir nenustatytoje vietoje vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas (metamfetaminą, amfetaminą ir kanabinoidus) be gydytojo paskyrimo. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 44 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. B. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą teisės pažeidimą, paaiškino, kad gyvenime jis yra bandęs narkotikų, tačiau 2015-02-01 vakarą nieko nevartojo. Tą vakarą jis buvo pavartojęs alkoholio, jį vartojo tris dienas, nes šventė draugo gimtadienį, apsvaigęs tuo metu nebuvo. Jis negali pasakyti, kodėl specialisto išvadoje konstatuotas narkotinių medžiagų buvimas jo organizme. Jis buvo vakarėlyje bute, ten buvo daug įvairių žmonių, gal išgėrė kito žmogaus gėrimą, bet pats asmeniškai narkotikų nevartojo. Išėję iš gimtadienio, jis, Ž., K. sutiko K. pažįstamą asmenį, kuris pasiūlė juos pavežti, vairavo jam priklausantį automobilį. Jie nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, tada juos nuvežė pas draugę į Pašilaičius. Ten vairuotojas pasišalino, o juos tris sulaikė policija. Jis buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį ir gavo baudą byloje Nr. A2.6.-2787-873/2015. Nerūko pastoviai „žolės“, yra jos bandęs. Jis neatsimena, ką sakė prieš metus. Tikrinimo metu jis buvo tikrai apsvaigęs nuo alkoholio ir galėjo pasakyti daktarei daug nesąmonių. Tuo metu niekas nenustatinėjo, kiek jis apsvaigęs nuo alkoholio. Yra bandęs „žolės“, bet tie laikai jau praėjo, paskutiniu metu net alkoholio nevartoja. Negali atsiminti, kada paskutinį kartą iki medicininio patikrinimo vartojo „žolę“. Daro prielaidą, kad nevartojo, nes žino save ir pagal tai sprendžia. Sąmoningai jis tikrai nevartoja narkotikų. Jis nežino, iš kur jo šlapime atsirado narkotinės medžiagos. Kaip jau minėjo, vyko vakarėlis, keturias paras gėrė, gal kito žmogaus gėrimą išgėrė. (b.l. 104-105)

Specialistė V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad būna tokios išvados, jog pripažįstama, kad asmuo vartoja narkotines medžiagas, bet nėra apsvaigęs. Pavyzdžiui, jeigu asmuo yra anksčiau pavartojęs narkotikų, tai apsvaigimas nesilaiko visą laiką, jis praeina. Apžiūros metu ji apsvaigimo nestebėjo, nebuvo klinikinių požymių. Šlapime kanabinoidus rodo visą mėnesį. Amfetaminus rodo trumpiau. Jeigu asmuo neseniai pavartojęs, tai būna, kad pas juos atveža dar apsvaigusius asmenis. Jei tyrimas patvirtina, rašo apsvaigimą. Šlapimas jiems parodo tik kokybę, jis neparodo kiekybės. Kol alkoholis cirkuliuoja kraujyje, tai apsvaigimas be abejo yra. Kai alkoholis yra šlapime, tai kraujas jau išfiltruotas ir alkoholio kraujyje jau nebebūna. Jeigu žmogus ilgiau nesišlapina, tas šlapimas kaupiasi pūslėje, perėjęs inkstų barjerą ir tyrimo metu randa tą alkoholį. Tai reiškia, kad buvo nemažai pavartota alkoholio. Jeigu alkoholis jau yra šlapime, tai kraujas jau yra inkstų išvalytas. Jei yra tiriama tik dėl alkoholio, tai daro tyrimus tik iš kraujo. Jei yra tiriama dėl narkotikų, tai daro narkotikų tyrimus tik iš šlapimo. Dažnai būna, kad šlapime randa daugiau ar mažiau alkoholio. Tačiau šlapime būna jau kitos normos, čia ekspertai turi paskaičiuoti. Visa promilė alkoholio galėjo suskilti per tą laiką, kol sulaikytas asmuo buvo atvežtas pas juos. Jeigu ilgai nesišlapina, tai laikosi. Kiekvienas skirtingai skaldo. Skaldymą lemia stresas, prakaitavimas, įtampa, kepenys. Sunku pasakyti, kas galėjo būti prieš 5 valandas. MDMA ir MDA pėdsakai gali laikytis paromis (1-2 paras). Priklauso nuo to, kokia dozė buvo pavartota, kiek laiko vartoja (kasdien ar epizodiškai). Pėdsakų laikymąsi organizme lemia ir organizmo savybės. Narkotikai nėra gryni, todėl gali greitai suskilti. Ji tvirtina savo medicininės apžiūros akto apsvaigimui nustatyti turinį. Tiriamojo organizme buvo rasti trys narkotikai. (b.l. 119-121)

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: policijos pareigūno J. P. tarnybiniu pranešimu, liudytojų J. P. ir D. I. apklausos protokolais, specialisto išvada, specialistės V. K. parodymais, iš dalies pažeidėjo paaiškinimu.

Policijos pareigūno J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-01 patruliuojant apie 23.15 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys atvykę tamsios spalvos automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulaužė laiptinės duris, bandė atidaryti pranešėjo butą su raktu, laiptinėje įvyko pasistumdymas su pranešėju, matosi daug kraujo. Atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas A. K. ir paaiškino, kad trys pažįstami asmenys daužė į duris, jam jas atidarius vienas iš jaunuolių trenkė kumščiu į krūtinę. A. K. jaunuolius atstūmė. Jie pradėjo grasinti, kad grįš ir susidoros. Laiptinės durys buvo išlaužtos, laiptinėje matėsi kraujo lašai, A. K. durys buvo apspardytos. Išėję į namo kiemą, pastebėjo, kaip į šalia namo esančią automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis „Audi A3" v/n (duomenys neskelbtini) Jiems privažiuojant prie automobilio „Audi“ vairuotojo vietoje sėdėjo ir jį vairavo K. B., iš priekinės keleivio sėdynės išlipo K. A., jo nosis buvo prakirsta. K. B. nuėjęs iš keleivio pusės, atlenkinėjo keleivio sėdynę, kad išleistų gale sėdėjusį Ž. K.. K. B., K. A. buvo akivaizdžiai neblaivūs, svirduliavo, kalba buvo nerišli, jaunuoliai atrodė apsvaigę, nes akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Minėto automobilio „Audi“ salone ant galinės sėdynės mėtėsi beisbolo ir golfo lazdos. Paklausus jaunuolių, kur jie susiruošė su tomis lazdomis, jie atsakė, kad atvažiavo išsiaiškinti su vienu vyriškiu iš Virbeliškių g. 3 namo. Apžiūrint automobilio saloną šalia pavarų svirties pastebėjo popieriaus lankstinuką su augalinės kilmės, žalios spalvos, džiovinta smulkinta kaip įtariama narkotine medžiaga „žole“. Paklausus jaunuolių, kieno šis lankstinukas, nei vienas jaunuolių neprisipažino. (b.l. 10). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir liudytojų J. P. bei D. I. apklausos protokoluose (b.l. 38-40, 42-44)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apklausos protokole nurodė, kad nežino kam priklauso rastas popierinis lankstinukas, kokia jame medžiaga. Turi daug draugų, kurie važinėja su juo, nemažai draugų rūko cigaretes, susukamą tabaką, taip pat būna atvejų, kai automobilį duoda naudotis draugams. Nėra itin rūpestingas šeimininkas, automobilio tiek vidų, tiek išorę valo labai retai. Kam priklauso automobilyje rastos lazdos, nežino, tikrai ne jam. Kad lazdos buvo jo automobilyje, jis sužinojo tik pareigūnų. Į Virbeliškių g. 3, Vilniuje jis su K. ir Ž. važiavo pas vieno iš jų pažįstamą merginą. Važiavo pusiau miegodamas savo automobilio galinėje sėdynėje. Kuris iš jo draugų vairavo jo automobilį, nepamena. Narkotines medžiagas – „žolę“ vartoja ne dažniau nei kartą per mėnesį. Priklausomybės nuo narkotinių medžiagų neturi, jokioje ligoninėje dėl psichotropinių medžiagų vartojimo nesigydė. (b.l. 67)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 246/15(01), nurodyta, kad K. B. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir 2.51 promilės etilo alkoholio. Šlapime opijatų nerasta. (b.l. 71) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 159 konstatuota, kad 2015-02-02 4.20 val. atlikus K. B. apžiūrą, K. B. pavartojęs metamfetamino, amfetamino ir kanabinoidų, apsvaigimo nėra, (b.l. 72-73).

Nors K. B. neigė, kad jis vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, teismas jo paaiškinimą vertina kritiškai. J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilyje rasti vaikinai atrodė apsvaigę, jų akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, J. B. priklausančiame automobilyje buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis pats pripažino, kad vartoja kanapes kartą per mėnesį. (b.l. 67) Tai atitinka gydytojos V. K. medicininės apžiūros akte užfiksuotą tiriamojo paaiškinimą, jog jis pastoviai rūko žolę (b.l. 72-73). Nors teismo posėdyje pažeidėjas nurodė, esą jis dėl girtumo šnekėjo netiesą tiriančiajai gydytojai, tačiau medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas paneigia šį teiginį. Dokumente konstatuota, jog tyrimo metu K. B. apsvaigimo jau nebuvo, jo fiziologiniai rodikliai: kvėpavimas, eisena, pulsas, vokų, liežuvio pirštų virpėjimas, vyzdžiai buvo normalūs, sąmoningumas – orientuotas pilnai, specialistė V. K. nurodė, kad kai alkoholis randamas šlapime, iš kraujo jis jau būna išvalytas, todėl asmuo nebeapsvaigęs. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertina, jog K. B. sąmoningai nurodė gydytojai aplinkybę, esą jis pastoviai vartoja narkotinę medžiagą – kanapes. Tą pačią aplinkybę jis nurodė apklausos metu tyrėjai sekančią dieną 2015-02-02 apie 14.53 val., jau būdamas visiškai blaivus. Specialisto išvadoje konstatuota, jog K. B. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), metilendioksiamfetamino (MDA), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Nors medicininės apžiūros metu gydytoja nebekonstatavo K. B. apsvaigimo, tačiau kaip matyti medicininei apžiūrai jis buvo pristatytas tik 2015-02-02 04.20 val., t.y, praėjus praktiškai keturioms valandoms po sulaikymo, dėl tokio laiko kaip nurodė specialistė, apsvaigimas jau galėjo būti praėjęs, bet šlapime rasti narkotinių medžiagų pėdsakai likę, ir jie neabejotinai patvirtina narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą.

K. B. neigia padaręs pažeidimą, nes nurodo, esą jis nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų 2015-02-01, t.y., jo sulaikymo dieną. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką pažeidimo padarymo laikas ir vieta yra įrodinėtini pažeidimo sudėties elementai, kai jie tiesiogiai nurodyti teisės normoje, nustatančioje atsakomybę už atitinkamą pažeidimą. Šiuo atveju narkotinių medžiagų vartojimo laikas ir vieta nėra aktualūs, svarbus tik pats narkotinių medžiagų vartojimo faktas. (LVAT 2011-04-08 nutartis Nr. N-575-711-11). Kaip nurodė byloje apklausta specialistė narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakai organizme gali išlikti iki mėnesio, o psichotropinės medžiagos – metamfetaminas ar amfetaminas kelias paras. Atsižvelgdamas į šiuos parodymus, teismas konstatuoja kad K. B. narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktas įvyko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-01. Tai taip pat paneigia pažeidėjo versiją, kad kanapių jis buvo vartojęs seniai. Teismas laiko gynybine pažeidėjo versija, jog jis galėjo pavartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų nesąmoningai, su maistu. Pirma, kaip nurodė rašytiniuose paaiškinimuose, jis pats neneigė pastoviai svaiginęsi praeityje, antra kanapės dėl savo vartojimo specifikos (rūkymo) nėra nesąmoningai pavartojamas produktas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis jau buvo nubaustas byloje Nr. A2.6.-2787-873/2015, sprendžiant jo administracinės atsakomybės dėl vairavimo apsvaigus klausimą, ir jis negali būti antrą kartą baudžiamas už tą patį, byloje esanti medžiaga paneigia šį jo teiginį. Kaip nustatyta iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-26 nutarimo Nr. A2.6.-2787-873/2015 turinio, šioje byloje jis nubaustas pagal LR ATPK 129 str., dėl to, kad K. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 promilės etilo alkoholio). Šioje byloje nebuvo įrodinėjamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktas ar apsvaigimo nuo jų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo dėl jo baudžiamas.

Kadangi K. B. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, jo veika kvalifikuotina kaip LR ATPK 44 str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas.

Teismo vertinimu administracinė nuobaudos skyrimo terminas dar nėra suėjęs. LR Baudžiamojo proceso kodekso 214 str. 6 d. numatyta, jog jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. LR ATPK 262 str. 1 d. numato galimybę administracinio teisės pažeidimo bylą iškelti prokurorui. Vadovaujantis šiuo reglamentavimu Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-10-12 nutarimu K. B. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl LR BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos ir iškelta administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 44 str. 2 d., nustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo požymių. LR ATPK 35 str. 2 d. numato, jog nutraukus baudžiamąjį procesą, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. LR ATPK 35 str. 3 d. numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki metų, skaičiuojant nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos. 2015-11-24 nutartimi byloje nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2016-10-12.

Pagal LR ATPK 262 str. 1 d. nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, neteistas, nedirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio teisės pažeidimą, jam skirtina nuobauda – mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

pripažinti K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 44 str. 2 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą - 10 (dešimties) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, arba banke SEB sąskaitos Nr. LT057044060007887175, banko kodas 70440, įmokos kodas 1001 (mokėjimo nurodyme nurodant bylos numerį A2.1.-358-576/2016).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.