Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. skirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, griežtesne šiuo nuosprendžiu skiriama bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, ir skirta M. V. galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti M. V. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta iš M. V. nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. V. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę be palydos nustatytomis valandomis išeiti apsipirkti Pravieniškių kaime esančioje parduotuvėje, išėjęs apsipirkti 2024 m. vasario 1 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.10 val., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą platinti įgijo psichotropinę medžiagą – 1,3206 g amfetamino, paslėpė ją savo dėvimame bate ir tokiu būdu ją gabeno į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą, (duomenys neskelbtini), ir kurią 2024 m. vasario 1 d. apie 14.10 val. asmens kratos metu rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad M. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jo veika buvo įrodyta, kaip padaryta turint tikslą platinti narkotines medžiagas. Skirdamas bausmę apylinkės teismas sprendė, jog M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie tyčinių sunkių nusikaltimų. Jis 8 kartus teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, daugiausia už turtinio ir smurtinio pobūdžio veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teisiamas pirmą kartą. Jis taip pat baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba atvirojoje kolonijoje. Todėl teismas sprendė, jog M. V. skirtina artima minimaliai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat pažymėjo, jog M. V. dabar teisiamas už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Ankstesniu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pagal kurį dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį, tai yra už dviejų nesunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Taigi, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Be to, šį BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą M. V. padarė iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio priėmimo, tai yra 2024 m. vasario 1 d., todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su bausme, paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, griežtesne šiuo nuosprendžiu skiriam bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skunde nuteistasis M. V. nurodo, kad jis šiuo metu dirba ir dirbs ateityje, turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam turėtų būti skirta viešųjų darbų bausmė arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė R. J. pateikė atsiliepimą į M. V. apeliacinį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti. Savo atsiliepime nurodo, jog švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė asmeniui skiriama, tik išimtinais atvejais, o tokių sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatė. M. V. būdamas jauno amžiaus – 22 metų, teisiamas jau devintą kartą, kas rodo, kad jis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. M. V. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencinga jo ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmė, jis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, kas jį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia manyti, kad švelnesnėmis bausmėmis būtų galima pasiekti bausmės tikslus. Pažymi, jog nuosprendžiu nebuvo galimybės M. V. atžvilgiu taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. M. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Teismas konstatuoja:

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir taikyti jam švelnesnę bausmę arba taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytą nusikalstamą veiką prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

10. M. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam (2 metai), numatytam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Be to, ši bausmė buvo tinkamai subendrinta, taikant palankesnį nuteistajam bendrinimo - apėmimo būdą, su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskira 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

11. Vertinant M. V. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog M. V. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ankščiau yra teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, dirba atvirojoje kolonijoje, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistais dirba ir dirbs ateityje, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šios aplinkybės egzistavo dar prieš nuteistajam padarant nusikalstamą veiką ir nuteistojo nuo jos darymo neatgrasė. Pažymėtina, kad asmeninio pobūdžio, šeiminės ir darbinės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo neskirti laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis. Vien šių aplinkybių buvimas, įvertinus jas kitų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nagrinėjamu atveju nėra per griežta ir atitinka ne tik padaryto nusikaltimo pavojingumą, bet ir kaltinamojo asmenybę. Be to, į visas šias aplinkybes, kaip jau ankščiau minėta, pirmos instancijos teismo buvo atsižvelgta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę nuteistajam.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta 2 metų 3 mėnesių (pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam, ženkliai mažesnis už vidurkį. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 8 nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis naują sunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, bei jos bendrinimo būdas su ankstesniu nuosprendžiu, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės, jos dydžio, bei bendrinimo pritaria iš esmės.

14. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl M. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis teistas net 8 kartus, už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, daugiausia už turtinio ir smurtinio pobūdžio veikas, šiuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės rodo M. V. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti vis sunkesnius nusikaltimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, bei net ir laisvės atėmimo bausmė, jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta vienintelė sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju, taikant BK 54 straipsnio nuostatas ir skiriant švelnesnę bausmės rūšį, nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai, juolab nuteistajam jau ne kartą buvo skirtos ir švelnesnės bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau nuteistasis nusikalstamas veikas darė toliau, ignoruodamas teismo ne kartą jam parodytą pasitikėjimą, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir neskyrė švelnesnės, nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą ir bendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

15. Skunde apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog sunkus nusikaltimas, kurį padarė M. V., numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į BK XXXVII skyrių, todėl nuteistajam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

16. Pažymėtina, jog padarytos išvados nekeičia ir BK 75 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamą bausmės ryšį, jos dydį, kurį tinkamai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas aštuonis kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas; nuteistajam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, vėl vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti M. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, priešingu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant M. V. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl M. V. apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 20 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.