- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2-894-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00319-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „4 projektai“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „4 projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti mažajai bendrijai „4 projektai“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti mažajai bendrijai (toliau – MB) „4 projektai“ (toliau – ir bendrija) bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad bendrijos 111 975,97 Eur mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d. Su bendrija 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. kovo 14 d. buvo sudarytos sutartys dėl 119 355,46 Eur ir 16 985,87 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Bendrija nemokėjo įmokų, todėl mokestinės nepriemokos atidėjimo sutartys 2023 m. gruodžio 7 d. buvo nutrauktos. Mokestinės nepriemokos nepavyko išieškoti priverstine tvarka. Bendrija neturi nekilnojamojo turto, jai priklausančioms 5 transporto priemonėms taikyti areštai, yra skolinga 6 995,85 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taigi, bendrija yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
2. Atsakovė MB „4 projektai“ su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko ir prašė iškelti bendrijai restruktūrizavimo bylą. Atsakovės teigimu, bendrija šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau yra moki, jos įsipareigojimai kreditoriams yra mažesni nei turto vertė. Bendrija negali tinkamai finansuoti veiklos, nes susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Sumažėjus pardavimams ir neatsiskaitant klientams už jau atliktus darbus, bendrijos veiklos sąnaudos nesumažėjo, nes bendrija patyrė išlaidas prekių ir medžiagų įsigijimui, darbuotojų atlyginimams. Bendrijos vykdoma ūkinė komercinė veikla yra aktyvi ir sėkminga, bendrija turi nuolatinių klientų, gauna pajamas, siekia išieškoti debitorines skolas. Bendrija planuoja vykdyti naują veiklą (atlikti bendrastatybinius darbus), susisteminti pardavimų procesus, išplėsti savo darbų, prekių ir paslaugų spektrą Lietuvoje ir užsienyje, reklamuoti teikiamas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė MB „4 projektai“ bankroto bylą bei nemokumo administratore paskyrė R. Ž.
4. Teismas nustatė, kad pagal 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenis bendrija turėjo 87 010 Eur vertės turto, 154 314 Eur skolų, patyrė 188 436 Eur nuostolių. Pagal preliminarius 2024 m. liepos 31 d. finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis bendrija turėjo 130 420 Eur vertės turto, 128 268 Eur skolų, patyrė 12 990 Eur nuostolių. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. liepos 31 d. finansinės atskaitomybės ataskaitose nurodyti duomenys už praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2023 m.) yra kitokie (skiriasi turto, skolų, nuostolių dydžiai) nei nurodyti 2023 m. finansinės atskaitomybės ataskaitose.
5. Teismas iš VMI pateiktų duomenų nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. bendrijos mokestinė nepriemoka buvo 111 765,29 Eur, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2024 m. spalio 1 d. buvo 7 672,16 Eur.
6. Teismas iš bendrijos restruktūrizavimo plano projekto nustatė, kad bendrija 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo 32 darbuotojus, 2023 m. gruodžio 31 d. – 25 darbuotojus, šiuo metu – 6 darbuotojus. Bendrija planuoja vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol, taip pat tikisi jai palankaus Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1398-1164/2024 dėl 59 200 Eur avanso ir 20 500 Eur netesybų priteisimo. Pagal restruktūrizavimo plano projektą bendrija numato atlikti bendrastatybinius darbus, padidinti veiklos apimtis, plėsti naujas veiklos sritis, sudaryti kuo daugiau sutarčių, gauti daugiau užsakymų, pajamų, susisteminti pardavimų procesus, išplėsti savo darbų, prekių ir paslaugų spektrą visoje Lietuvoje ir užsienyje, vykdyti konkurentų stebėseną, kontroliuoti rinkos pokyčius, keisti paslaugų rinkodarą, mažinti administracinius kaštus, preciziškiau ir racionaliau kontroliuoti išlaidas, išplėsti partnerių ratą, sukurti naujas paslaugas ir produktus, reklamuoti teikiamas paslaugas ir pan.
7. Teismas, įvertinęs bendrijos restruktūrizavimo plano projekte nurodytas priemones, nurodė, kad atsakovės subjektyvus tikslas gauti daugiau klientų užsakymų ir pajamų nėra pagrįstas konkrečiais ir objektyviais duomenimis ir (ar) įrodymais. Bendrija nenurodė konkrečių veiksmų, kurių ketina imtis tam, kad pritraukti daugiau klientų užsakymų. Restruktūrizavimo plano projekte nenurodomos realios priemonės, kurios leistų iš esmės pakeisti bendrijos pelningumo rodiklius, apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie veiklos procesų tobulinimą, naujų klientų paiešką.
8. Teismo nuomone, vien tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri didžiąją atsakovės veiklos laiko dalį buvo nuostolinga, paremtas atsakovės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nesudaro prielaidų spręsti apie galimą atsakovės veiklos sėkmę ateityje. Restruktūrizavimo plano projekte nenumatyta įvairinti veiklą (išskyrus bendrastatybinius darbus, šios veiklos nedetalizuojant), atlikti konkrečius struktūrinius pertvarkymus. Šiuo metu taip pat nėra duomenų, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1398-1164/2024 bus palankus bendrijai ir bendrija iš priteistų lėšų galės iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
9. Teismas nurodė, kad bendrija nepateikė duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų kitoms skoloms atgauti, nors didžiąją jos turto dalį sudaro debitorinės skolos. Bendrija taip pat nepateikė įrodymų, kad jos vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, ji turi nuolatinių klientų, nuolatinius užsakymus. Bendrija pateikė tik vieną subrangos sutartį, kuri nepatvirtina, kad bendrija yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pateikta subrangos sutartis sudaryta su UAB „MAD betonas“, kuri yra bendrijos debitorė ir nuo 2024 m. balandžio 17 d. negrąžina atsakovei 8 194,88 Eur skolos, todėl vienos subrangos sutarties sudarymas su savo įsipareigojimų nevykdančiu subjektu nepagrindžia atsakovės sėkmingos veiklos perspektyvų.
10. Teismas nurodė, kad pagal restruktūrizavimo plano projektą bendrija 2024 m. spalio–gruodžio mėn. planuoja gauti 30 000 Eur dydžio mėnesines pajamas, tačiau 2024 m. sausio–liepos mėn. laikotarpiu gavo tik 38 664 Eur pajamų. Bendrija nepateikė įrodymų apie turimus užsakymus, iš kurių ji planuoja gauti atitinkamas pajamas, todėl bendrijos prognozės restruktūrizavimo proceso metu keletą kartų padidinti dabartines mėnesines pajamas yra nepagrįstos.
11. Teismas pažymėjo, kad VMI 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. kovo 14 d. buvo suteikusi bendrijai pagalbą, išdėstant 119 355,43 Eur ir 16 985,87 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2024 m. vasario 25 d. VMI šias sutartis nutraukė 2023 m. gruodžio 7 d., nes bendrija nemokėjo įmokų. Bendrija 2024 m. birželio 13 d.–2024 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu sumokėjo VMI tik 128 Eur. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2022 m. birželio 16 d., t. y. po kiek daugiau nei pusmečio nuo atsakovės veiklos pradžios. Taigi, bendrija tinkamai nevykdo mokestinių prievolių visą savo veiklos laikotarpį ir nėra įrodymų, kad bendrija bus pajėgi jas vykdyti restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju. Be to, 2024 m. birželio 11 d. duomenimis bendrija Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 6 995,85 Eur, 2024 m. spalio 1 d. skola padidėjo iki 7 672,16 Eur.
12. Teismas konstatavo, kad bendrija nepagrindė perspektyvų sėkmingai vykdyti veiklą ir gauti pajamas, kurios leistų vykdyti pelningą veiklą ir atsiskaityti su esamais kreditoriais, todėl bendrijos gyvybingumą teismas vertino kritiškai, o restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, kaip akivaizdžiai nepadėsiančias atsakovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.
13. Teismas priėjo išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos atsakovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai nepatvirtina, jog atsakovė turi galimybių pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą ir vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą, išvengiant bankroto proceso, todėl atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atsakovė jau ilgą laiką negali vykdyti turtinių prievolių, nėra gyvybinga, restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, todėl teismas iškėlė bendrijai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė MB „4 projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrija yra nemoki ir negyvybinga. Bendrija yra moki (skolos kreditoriams yra mažesnės nei turto vertė), gyvybinga, nes vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir gali atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais.
14.2. Bendrija jau ėmėsi veiksmų debitorinėms skoloms atgauti. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1398-1164/2024 yra nagrinėjamas bendrijos ieškinys dėl 59 200 Eur avanso ir 20 500 Eur netesybų priteisimo iš skolininko A. K. Nurodytos debitorinės skolos atgavimas yra realus, o iš gautų lėšų bus atsiskaitoma su kreditoriais.
14.3. Apeliantės gyvybingumą ir sėkmingos veiklos vykdymą patvirtina byloje esanti 2023 m. gruodžio 12 d. subrangos sutartis, sąskaitos ir su atskiruoju skundu teikiama 2024 m. spalio 7 d. sudaryta subrangos sutartis. Pagal vėliausią subrangos sutartį bendrija planuoja gauti 865 000 Eur pajamų, darbų pradžia – 2024 m. lapkričio mėn. Darbams atlikti bendrija, be savo darbuotojų, pasitelks 16 asmenų brigadą iš Lenkijos.
14.4. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišreikalavo trūkstamų įrodymų, nes apeliantės finansinės būklės analizę atliko formaliai, netyrė ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, realių finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir toliau laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
14.5. Bendrijos finansiniai sunkumai nėra pastovaus pobūdžio. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, nes esminė sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra juridinio asmens gyvybingumas, kurio įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Teismas pagrįstai nutarė iškelti bendrijai bankroto bylą, nes bendrija yra nemoki ir neturi objektyvių aplinkybių atkurti sėkmingą veiklą restruktūrizavimo proceso metu. Didžiąją dalį bendrijos turto sudaro debitorių skolos. Tokio turto turėjimas negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo įsipareigojimų kreditoriams mažinimui, nes bendrija tokiu turtu faktiškai nedisponuoja. Bendrijos akcentuojama civilinė byla dėl avanso priteisimo šiuo metu nėra išnagrinėta. Bendrija nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų dėl kitų debitorinių skolų atgavimo.
15.2. Bendrija nėra gyvybinga, nes jos finansinė padėtis nuolat blogėja, o finansiniai sunkumai yra pastovaus pobūdžio. Bendrijos mokestinė nepriemoka, kuri susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d., šiuo metu yra 111 771,78 Eur. Bendrija nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestines prievoles. Bendrijai 2023 m. kovo mėn. buvo suteikta galimybė iki 2023 m. gruodžio 7 d. stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis, tačiau bendrija to nepadarė.
15.3. Bendrijos akcentuojamos subrangos sutartys yra sudarytos su bendrijos skolininke uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „MAD betonas“, kuri nuo 2024 m. balandžio 17 d. negrąžina bendrijai 8 194,88 Eur skolos. Taigi, tokių sutarčių sudarymas su įsipareigojimų nevykdančiu subjektu nepagrindžia bendrijos veiklos perspektyvų.
15.4. Bendrijos mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais efektyvumo ir realumo duomenimis, be to, plane nurodytų veiksmų bendrija galėjo imtis anksčiau ir taip nesukelti dabartinės savo finansinės būklės, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrijai bankroto bylą, atsisakant iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
17. Atsakovė MB „4 projektai“ su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2024 m. spalio 7 d. su UAB „MAD betonas“ sudarytą subrangos sutartį, pagal kurią bendrija įsipareigojo atlikti statybos subrangos darbus gydymo paskirties pastate (duomenys neskelbtini). Darbų pradžia – 2024 m. lapkričio 20 d.
20. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
21. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie bendrijos įsiskolinimus valstybės biudžetui (VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) yra vieši. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas gali naudoti viešų registrų ir informacinių sistemų duomenis. Teismas nepriima VMI pateikto naujo įrodymo, nes apeliacinės instancijos teismas gali naudotis viešai prieinamais duomenimis.
23. Apeliantės pateiktais naujais rašytiniais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir užtikrins teisingą bylos išnagrinėjimą.
Dėl nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto) bylos iškėlimo sąlygų
24. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.
25. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – juridinio asmens gyvybingumo išsaugojimas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad MB „4 projektai“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrijai restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad atsakovė netenkina JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, t. y. teismas priėjo prie išvados, jog bendrija nėra gyvybinga ir restruktūrizavimo procesas nepadės bendrijai įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
29. Apeliantė (bendrija), nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas formaliai įvertino įrodymus, pagrindžiančius bendrijos gyvybingumą. Anot apeliantės, bendrija yra moki ir gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas, sudaro naujas sutartis ir pan.
30. Taigi, apeliantė iš esmės ginčija gyvybingumo sąlygos įvertinimą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl gyvybingumo sąlygos egzistavimo.
31. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams.
32. Gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma juridinio asmens gyvybingumo), sprendžiama dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
33. Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021).
34. Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrija įsteigta 2021 m. spalio 20 d., jos veikla susijusi su statybos rangos darbais (betono monolito, betonavimo darbai). Pagal finansinės atskaitomybės duomenis (balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas) bendrija 2022 m. turėjo 219 710 Eur vertės turto, 207 490 Eur skolų, pardavimo pajamos sudarė 708 506 Eur, pelnas – 12 218 Eur. 2023 m. bendrijos turto vertė sumažėjo iki 78 689 Eur, skolos kreditoriams sudarė 189 149 Eur, pardavimo pajamos sumažėjo iki 139 183 Eur, bendrija patyrė 122 980 Eur nuostolių. Pagal preliminarius einamųjų metų (2024 m. liepos 31 d.) finansinės atskaitomybės duomenis bendrijos turto vertė buvo 130 420 Eur, skolos kreditoriams – 128 268 Eur, pardavimo pajamos – 38 664 Eur, bendrija patyrė 12 990 Eur nuostolių.
36. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 2023 m. bendrijos veikla yra nuostolinga, turtas ir pajamos nuolat mažėja. Bendrijos 2024 m. liepos 31 d. kreditorių sąraše nurodyta, kad 128 268,28 Eur skolos kreditoriams yra pradelstos 2023 m. birželio 30 d.–2024 m. birželio 21 d. laikotarpiu. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjos VMI pateiktus duomenis 2024 m. birželio 11 d. bendrijos 111 975,97 Eur mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d., t. y. bendrija nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ilgiau nei nurodyta jos kreditorių sąraše.
37. Pažymėtina, kad bendrija neturi nekilnojamojo turto, turimoms transporto priemonėms taikytas areštas, 2022 m.–2024 m. liepos 31 d. laikotarpiu iš esmės visą bendrijos turtą sudarė trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), t. y. debitorių skolos (2022 m. – 216 309 Eur, 2023 m. – 78 689 Eur, 2024 m. liepos 31 d. – 108 926 Eur). Bendrijos 2024 m. liepos 31 d. debitorių sąraše nurodyta, kad 108 925,93 Eur debitorinės skolos yra pradelstos 2023 m. spalio 31 d.–2024 m. balandžio 17 d. laikotarpiu. Bendrija pateikė duomenis tik apie vienos debitorinės skolos išieškojimo aplinkybes, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1398-1164/2024 yra nagrinėjamas bendrijos ieškinys dėl 59 200 Eur avanso ir 20 500 Eur netesybų priteisimo iš skolininkės D. K. teisių ir pareigų paveldėtojo A. K. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nurodyta civilinė byla nėra išnagrinėta, byloje atsakovas A. K. ginčija bendrijos ieškinio reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nepateikė duomenų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti kitas debitorines skolas iš kitų skolininkų.
38. Teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių įsiskolinimai – tai yra rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).
39. Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl jos turimo turto ir skolų santykio, t. y. jog turto vertė viršija įsipareigojimus kreditoriams, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks trumpalaikis turtas (debitorinės skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrijos įsipareigojimų mažinimui, t. y. turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai reiškia, kad šiuo metu bendrijos įsipareigojimai kreditoriams yra daug didesni nei bendrijos turimo turto vertė. Kaip minėta, bendrija nepateikė įrodymų dėl realios galimybės atgauti kitų debitorių skolas, o jos akcentuojama civilinė byla dėl avanso ir netesybų priteisimo šiuo metu nėra išnagrinėta, todėl laikytina, kad šiuo metu apeliantės įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už turimo turto vertę.
41. Juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo mokestinius įsipareigojimus.
42. Kaip minėta, bendrijos mokestinė nepriemoka 2024 m. birželio 11 d. buvo 111 975,97 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. birželio 16 d. Nors su bendrija 2023 m. kovo 7 d. ir 2023 m. kovo 14 d. buvo sudarytos sutartys dėl 119 355,46 Eur ir 16 985,87 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, tačiau bendrija nemokėjo įmokų. Mokestinės nepriemokos atidėjimo sutartys 2023 m. gruodžio 7 d. buvo nutrauktos, o mokestinės nepriemokos nepavyko išieškoti priverstine tvarka. VMI pareiškimo iškelti bendrijai bankroto bylą pateikimo metu jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 6 995,85 Eur, bendrija turėjo 6 darbuotojus. Iš apeliacinės instancijos teismui prieinamų viešų duomenų nustatyta, kad bendrijos mokestinė nepriemoka 2024 m. lapkričio 1 d. sudaro 111 782,05 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2024 m. lapkričio 19 d. skola padidėjo iki 7 680,70 Eur. Bendrija nuo 2024 m. spalio 25 d. neturi Lietuvoje valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų, bendrija taip pat neturi nekilnojamojo turto, o jos turimos transporto priemonės yra areštuotos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantė pateikė įrodymus, kad 2024 m. lapkričio 7 d. sumokėta 1 000 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau nurodytą sumą sumokėjo ne pati apeliantė, o jos kontrahentė UAB „MAD betonas“, kuri pati yra apeliantės debitorė ir ilgą laiką negrąžina apeliantei skolos. Be to, aplinkybė, kad už apeliantę valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį sumokėjo kitas asmuo, reiškia, jog pati apeliantė negali vykdyti finansinių įsipareigojimų. Be kita ko, apeliantės naujai pateiktoje pardavėjos MB „4 projektai“ 2024 m. rugsėjo 30 d. pirkėjai UAB „MAD betonas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, serija MB Nr. 046, dėl 14 471,60 Eur pagal darbų pridavimo–perdavimo aktą Nr. 046, nurodytas apmokėjimo terminas iki 2024 m. spalio 20 d., bet teismui nėra pateikti įrodymai, kad apeliantė pagal šį dokumentą gavo kokias nors pinigines lėšas ir bent iš dalies atsiskaitė su kreditoriais, pvz., su pareiškėja VMI. Nepaisant sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, apeliantės skola valstybinio socialinio draudimo biudžetui nemažėja ilgą laiką, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrija savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji šiuo metu faktiškai aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir jos finansinė situacija realiai galėtų pagerėti. Kaip minėta, pagal bendrijos pateiktus einamųjų metų finansinės atskaitomybės duomenis bendrija iki 2024 m. liepos 31 d. gavo tik 38 664 Eur pajamų, nors 2022 m. pajamos buvo 708 506 Eur, o 2023 m. – 139 183 Eur. Klausimas dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo yra nagrinėjamas nuo 2024 m. birželio mėn., tačiau iki šiol bendrija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrija yra gyvybinga, šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, jos finansinė situacija artimiausiu metu pagerės ir bendrija galės atsiskaityti su kreditoriais. Bendrijos akcentuojamos subrangos sutartys, įskaitant su atskiruoju skundu pateiktą 2024 m. spalio 7 d. subrangos sutartį, yra sudarytos su UAB „MAD betonas“, kuri nuo 2024 m. balandžio 17 d. negrąžina bendrijai 8 194,88 Eur skolos. Nors bendrija nurodė, kad pagal 2024 m. spalio 7 d. subrangos sutartį ji planuoja gauti 865 000 Eur pajamų, tačiau tokia darbų kaina nėra nurodyta subrangos sutartyje ar jos prieduose. Tokių pajamų bendrija nėra gavusi 2022 m.–2024 m. liepos 31 d. laikotarpiais, todėl jos galimybės gauti tokio dydžio pajamas, kurių negavo praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais, laikytinos neįrodytomis.
44. Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, kad bendrija realiai galėtų vykdyti 2024 m. spalio 7 d. sudarytą subrangos sutartį, nes pateikta 2024 m. spalio 11 d. „SP. Z. O. O RED FOX CONSTRUCTIONS“ paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią „SP. Z. O. O RED FOX CONSTRUCTIONS“ įsipareigojo optimizuoti darbo procesą MB „4 projektai“, komandiruoti darbuotojus į darbo vietą (duomenys neskelbtini), savaime neįrodo bendrijos gyvybingumo.
45. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės pateiktą 2024 m. spalio 11 d. su „SP. Z. O. O RED FOX CONSTRUCTIONS“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią „SP. Z . O. O RED FOX CONSTRUCTIONS“ įsipareigojo komandiruoti darbuotojus į darbo vietą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal nurodytą paslaugų teikimo sutartį paslaugų teikėja įsipareigojo komandiruoti savo darbuotojus ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 17 d., o bendrija įsipareigojo atsiskaityti su paslaugų teikėja ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo sąskaitos, kuri išrašoma ne vėliau kaip po 3 dienų nuo paslaugų perdavimo–priėmimo akto, pateikiamo iki mėnesio 25 dienos, gavimo (šios sutarties 3.2, 3.3, 4.1 punktai).
46. Taigi, apeliantės naujų rašytinių įrodymų pateikimo momentu jau turėjo egzistuoti paslaugų teikimo sąlygose aptarti įvykiai, t. y. Lenkijos darbuotojų komandiravimas į apeliantės nurodytą statybos rangos objektą, išrašytas paslaugų perdavimo–priėmimo aktas ir sąskaita bei jos apmokėjimo faktas. Nepaisant to, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyta paslaugų teikimo sutartis yra realiai vykdoma, todėl nėra pagrindo išvadai, jog apeliantė, neturėdama darbuotojų, yra pajėgi vykdyti sėkmingą veiklą ir gauti pajamas. Vien apeliacinės instancijos teismui pateikti 2024 m. rugsėjo–spalio mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros kontrahentei, kuri su apeliante neatsiskaito nuo 2024 m. balandžio mėn., nepatvirtina bendrijos realios veiklos vykdymo ir pajamų gavimo.
47. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad vykdo veiklą, gauna pajamas, sėkmingai vykdo esamas sutartis, tačiau nustatyta, jog bendrija nuo 2024 m. spalio 25 d. Lietuvoje nebeturi darbuotojų. Nors bendrija apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. spalio 31 d. UAB „MAD betonas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 23 195,84 Eur ir 2024 m. rugsėjo 1 d.–2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 17 d.–2024 m. spalio 31 d. laikotarpiais atliktų darbų objektuose (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktus, tačiau nepateikė įrodymų, jog bendrija nurodytas pajamas realiai gavo. Kaip minėta, bendrijos debitorių sąraše ir restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad UAB „MAD betonas“ nuo 2024 m. balandžio 17 d. negrąžina bendrijai 8 194,88 Eur skolos, todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog bendrija realiai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Kita vertus, bendrijos įsiskolinimai kreditoriams viršija 100 000 Eur, bendrijos reali turto vertė yra mažesnė už įsipareigojimus kreditoriams, skolos nuolat auga, todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytas 23 195,84 Eur piniginių lėšų dydis, neįrodžius pajamų gavimo, nepatvirtina bendrijos gyvybingumo ir realių galimybių restruktūrizavimo proceso metu įveikti finansinius sunkumus. Be to, jei bendrija iš tiesų aktyviai vykdo veiklą ir gauna pajamas, nėra aišku, kodėl bendrija iš gaunamų pajamų bet iš dalies neatsiskaito su kreditoriais.
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal apeliantės akcentuojamą 2023 m. gruodžio 12 d. su UAB „MAD betonas“ sudarytą subrangos sutartį betonavimo darbai (duomenys neskelbtini) turėjo būti užbaigti per 13 mėnesių nuo darbų pradžios 2023 m. gruodžio 25 d., t. y. darbų atlikimo terminas nėra pasibaigęs. Bendrijos 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitų faktūrų registras patvirtina, kad bendrija iki nurodytos datos išrašė UAB „MAD betonas“ PVM sąskaitas faktūras už 97 833,82 Eur, tačiau bendrija nepateikė įrodymų apie šių pajamų gavimą, nei apie darbų pagal nurodytą sutartį užbaigimą ar galimybes juos užbaigti, nei apie atsiskaitymą bent iš dalies su kitais kreditoriais. Kaip minėta, apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. rugsėjo–spalio mėn. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, įskaitant už atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, jog UAB „MAD betonas“ už darbus atsiskaitė. Pažymėtina, kad pagal bendrijos akcentuojamus duomenis (kontrahentei UAB „MAD betonas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras) bendrija turėjo gauti daugiau nei 120 000 Eur pajamų, kurių turėjo pakakti atsiskaitymui su kreditoriais, tačiau bendrija per beveik pusės metų laikotarpį nuo nemokumo bylos proceso pradžios neįrodė realių pajamų gavimo bei bent dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, atskirojo skundo argumentus dėl veiklos vykdymo, pajamų gavimo ir sėkmingos veiklos perspektyvų apeliacinės instancijos teismas pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl jos gyvybingumo ir vykdomos veiklos yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštaringi. Akivaizdu, kad, jei bendrija iš tiesų būtų gyvybinga, t. y. vykdytų veiklą, gautų pajamas, atsiskaitytų (bent iš dalies) su kreditoriais, tai bendrijai nebūtų kliūčių pateikti savo gyvybingumą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje nustatyta, kad bendrijos turtinė padėtis nuo 2023 m. nuolat blogėja, bendrija nemoka skolų valstybei, neturi Lietuvoje darbuotojų, t. y. nevykdo veiklos.
50. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrijos turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Bendrijos restruktūrizavimo plane nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvaus pobūdžio, nes bendrija nepagrindė (apskaičiavimais ir kitais įrodymais) tokių priemonių įtakos bendrijos pajamų pokyčiui, nenurodė jų įgyvendinimui reikalingų sąnaudų ir pan. Taigi, apeliantė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, negauna pajamų, nėra gyvybinga, nors, sprendžiant dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis yra juridinio asmens vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrija nevykdo prievolių, turi finansinių sunkumų, dėl kurių yra nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir bendrijos patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, nes bendrija nėra gyvybinga. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, bendrijos skolos viršija turimo turto vertę ir nuolat auga, todėl konstatuotina, kad bendrija atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrijos restruktūrizavimo plane iš esmės nenurodyta konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti bendrijos mokumo atkūrimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrijos restruktūrizavimo plano projekte apsiribojama abstrakčiais teiginiais apie planuojamą naują veiklą (bendrastatybinius darbus, nedetalizuotų inovatyvių produktų gamybą ir pan.), procesų optimizavimą, veiklos, produktų reklamą, nors faktiškai pagal planą bendrija planuoja vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, kurios šiuo metu jau nebevykdo (Lietuvoje neturi darbuotojų), ir kurios vykdymas lėmė bendrijos nemokumą. Taigi, nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant bendrijos gyvybingumą. Pažymėtina, kad vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos ir su atskiruoju skundu pateikta subrangos sutartis savaime nepagrindžia aplinkybės, jog bendrija yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, nes byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą dėl bendrijos gyvybingumo ir veiklos vykdymo.
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neigiamas turto ir skolų santykis, ilgalaikis nuostolingos veiklos vykdymas ir veiklos nevykdymas bei nuolatinis skolų didėjimas patvirtina, kad apeliantė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Apeliantė mokumo ir gyvybingumo atkūrimą išimtinai sieja tik su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, tačiau restruktūrizavimo procesas negali būti pradedamas juridiniam asmeniui, kuris nepagrindžia savo gyvybingumo ir ilgą laiką nededa pastangų veiklai stabilizuoti. Bendrija ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, jos skolos nuolat auga, bendrija nebeturi Lietuvoje darbuotojų. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad aplinkybės, jog bendrija yra įsiskolinusi valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, skolos nuolat didėja, bendrija neturi Lietuvoje savo darbuotojų, patvirtina bendrijos negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrijos negyvybingumą ir nemokumą.
54. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir (ar) proceso teisės normas.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo ir gyvybingumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą ar restruktūrizavimo bylą (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju būtent bendrija turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, gyvybingumą, vykdomą veiklą ir pan. Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo ir siekdama restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna pajamas, yra gyvybinga, vykdo (bent iš dalies) turtines prievoles, tačiau to nepadarė.
56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrija nepateikė aktualių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų apie realiai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, atsiskaitymą su kreditoriais. Kadangi bendrija nepateikė aktualių duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, apie bendrijos mokumą, gyvybingumą pagrįstai sprendė iš byloje esančių duomenų, nes išsamesnių duomenų bendrija pirmosios instancijos teismui nepateikė. Vien aplinkybės, kad bendrija pateikė duomenis apie iki 2024 m. liepos 31 d. gautas pajamas, iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas sąskaitas, sudarytas subrangos sutartis, nepatvirtina, jog restruktūrizavimo proceso metu bendrijos finansinė padėtis galėtų reikšmingai pagerėti.
57. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, kaip nurodo apeliantė, savo iniciatyva nesurinko daugiau įrodymų, nes tokius įrodymus turėjo pateikti pati apeliantė pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.
58. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad MB „4 projektai“ turtinė padėtis ir perspektyvos neleidžia atkurti jos gyvybingumo ir sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrijos nemokumą ir negyvybingumą, nes bendrijos restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ir dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrijai atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai). Be kita ko, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes pagal JANĮ 78 straipsnio 3 dalį sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylos procesinės baigties
60. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu MB „4 projektai“ yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.