Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs 2018-12-18, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Ž. 2019-10-12 apie 01.36 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo lengvąjį automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0107 (patikros sertifikato Nr. 0974745), jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. Ž. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad mamai V. S. priklausančiu automobiliu „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), važiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini). 2019-10-12 apie 01.36 val., jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė 1,77 promilių neblaivumą. Jis prieš 30 minučių iki vairavimo buvo vartojęs alkoholio, o būtent 5 laipsnių stiprumo alaus. Jis vairavo automobilį mamai nežinant, nes ji buvo išvykusi ir nežinojo, kad pasinaudos jos automobiliu. Jis suprato, kad vairuoja neblaivus, bet jam reikėjo nuvažiuoti pas draugę, kad su ja nesusipyktų. Jis suvokia, kad galėjo būti ir blogesnių pasekmių, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Praeityje už vairavimą esant neblaiviam nebaustas (b. l. 51–54). 2019-10-14 papildė, kad mamos V. S. vardu registruotas automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už jo pinigus, tačiau norėdamas, kad būtų pigesnis automobilio draudimas, jis automobilį registravo mamos vardu. Prašo konfiskuoti minėtą automobilį, mama jokių pretenzijų tikrai dėl jo nereikš (b. l. 57–59).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo G. Ž. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

3.1. 2019-10-12 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., bei joje esančio automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (b. l. 13–20).

3.2. 2019-10-12 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019-10-12 dirbant kartu su būrio vadu O. Š. ir tyrėja K. K., buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities VPK OVS, kad į (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu, pavojingai manevruojant nuvažiavo mėlynos spalvos transporto priemonė „Peugeot“. Vairuotojas galimai neblaivus. 01.36 val. pastebėta įtartinai važiuojanti transporto priemonė „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo sustabdyta. Vairuotojo paprašius pateikti visus reikiamus dokumentus, šis teigė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo nebuvo įgijęs. Kadangi nuo vairuotojo G. Ž. sklido stiprus alkoholio kvapas, jam buvo patikrintas girtumas. Nustačius 1,77 promilių girtumą, G. Ž. buvo pristatytas į Šiaulių apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas (b. l. 21–22).

3.3. 2019-10-12 neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad 2019-10-12 alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0107, patikros sertifikato Nr. 0974745, G. Ž. pirmuoju tikrinimu 01.39 val. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 01.56 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b. l. 23).

4. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo G. Ž. kaltė įrodyta.

5. Kaltinamasis G. Ž. 2019-10-12 apie 01.36 val. vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių – t. y. 1,77 promilių -neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, todėl jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

6. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir G. Ž., pripažinus jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d., skirti bausmę – 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir sumažintą bausmę skirti - 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

7. Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus. G. Ž. teistas (b. l. 76–77), baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 70–75), nedirba (b. l. 69), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 68). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą baudžiamajame įstatyme kriminalizuotą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda. Remiantis BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

9. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. Ž. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs). Pažymėtina, kad vairavimo išvis neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑7‑49‑788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kažkuriam tai laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į kaltinamojo G. Ž. asmenybę, jo padarytus KET pažeidimus, tai, kad kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, įvertinant ir tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, G. Ž. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

9.1. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K‑79‑511/2018 ir kt.). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Ž. vairavo jam faktiškai priklausančią, tačiau mamos V. S. vardu registruotą transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,90 promilių girtumas. Minėtas vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti, kartu priverstinai paimant ir automobilio priklausinius – užvedimo raktelį, automobilio registracijos liudijimą bei techninės apžiūros kortelę (BK 72 str.).

10. Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmę įskaitytinas G. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 12 d. 1.56 val. iki 2019 m. spalio 12 d. 13.12 val. (viena para) (b. l. 44 - 47), ir laikytina, kad jis yra sumokėjęs 2 MGL baudos.

11. G. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL (4500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 12 d. 1.56 val. iki 2019 m. spalio 12 d. 13.12 val. (vieną parą), ir laikyti, kad G. Ž. yra sumokėjęs 2 MGL baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsniu, G. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; ir automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.