Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. J., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorei A. C., gynėjui advokatui D. P., nukentėjusiajam P. B., jo atstovei advokatei K. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., gim. 1950 09 09, Kauno raj., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, Nemuno baldų prekyba“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), , vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti tėvo P. B. pinigines lėšas, pasinaudodamas P. B. teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, melagingai žadėdamas, kad padės atsidaryti P. B. vardu asmeninę banko sąskaitą piniginėms lėšoms saugoti ir kaupti, o iš tikro iš anksto ketindamas pasisavinti P. B. pinigines lėšas, nuslėpė, kad ketina atidaryti bendrasavininkų sąskaitą, taip tyčia jį suklaidino, P. B., paveiktas šių melagingų duomenų, 2010 m. balandžio 06 d. AB banko ,,Snoras“ Kauno filialo Taupomajame skyriuje Nr. 38, esančiame Kaune, Šiaurės pr. 91, pasirašė bendrasavininkų mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. BS100406K993205601 dėl mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo, terminuoto indėlio sutartį Nr. DE2010040606K990266, dėl terminuoto indėlio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo, į kurią P. B. įnešė 13000 litų ir šiomis sutartimis, pats to nesuprasdamas leido disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis savo sūnui J. B., kuris 2010 m. gegužės 14 d. AB banko ,,Snoras“ Kauno filialo Taupomajame skyriuje Nr. 38, esančiame Kaune, Šiaurės pr. 91, mokėjimo sąskaitos sutarties Nr. BS100406K993205601 pagrindu atidarė asmeninę mokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir terminuoto indėlio sutarties Nr. DE20100519K990083, pagrindu atidarė asmeninę terminuoto indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įnešė nukentėjusiajam P. B. priklausančius 13 000 litų, kurių P. B. negrąžino. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą P. B. priklausantį turtą – 13 000 litų, padarydamas P. B. 13000 litų turtinę žalą.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltę neigia, ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis P. B. nurodė, jog kaltinamasis yra jo sūnus. Pinigų sūnui nedovanojo. Sykį jam pasakė, jog turi pinigų ir nori padėti į banką. Tą pokalbį girdėjo anūkė ir marti. Sūnus pritarė, kad pinigus reikia padėti į banką, kad nepavogtų. Maždaug po savaitės atvažiavo sūnus vienas, paėmė jį ir nuvažiavo kartu į banką. Banko darbuotoja dokumentus atidavė sūnui, o P. B. nieko nedavė. Pinigus banko darbuotojai padavė jis, t.y. P. B.. Padėjęs pinigus, suprato, kad jais galės naudotis jis pats vienas. Banko darbuotoja nieko nesakė, kad pinigais, esančiais sąskaitoje, galės naudotis ir sūnus, kai ji aiškino apie sąskaitą – P. B. negirdėjo. Vėliau su kitu sūnumi nuvažiavo į banką pasiimti pinigų, tačiau jų sąskaitoje pinigų nebuvo.

Liudytoja N. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį prisimena. J. B. dažnai tenka matyti, nes jis ateina mokėti mokesčius. Prieš sutarties sudarymą, atėjo kaltinamasis ir paklausė ar galima atsidaryti bendrasavininkų sąskaitą. Ji paaiškino, kad turi ateiti abu bendrasavininkai ir atsinešti dokumentus. Po kiek laiko atėjo abu vyrai, pasakė, kad nori atsidaryti bendrasavininkų sąskaitą. Ji surašė dokumentus, abu vyrai pasirašė, kaltinamasis pasakė: ,,tėti duok pinigus“ ir kitas vyras pinigus padavė, ji viską sutvarkė ir vyrai išėjo. Girdėjo, kad tarpusavyje bendravo, šnekėjosi, tačiau neatsimena, ką jie šnekėjosi, kaltinamasis klausė, ,,ar tėveli tinka, ar tėveli gerai“. Ji abiem aiškino, kad atidarant tokią sąskaitą, pinigais gali disponuoti abu kartu arba atskirai. Nežino, ar nukentėjęs suprato, bet mano, kad turėjo suprasti, nes kartu stovėjo. Kodėl jie nusprendė atidaryti bendrą sąskaitą - nežino. Dokumentus padavė per langelį ir viskas, kas pasiėmė – nematė.

Liudytoja J. B. nurodė, jog yra J. B. žmona. Apie banko indėlį nieko nežinojo, sužinojo tik tuomet, kai pinigai buvo padėti į banką, nes vyras sakė, kad padovanojo uošvis ir juos kartu padėjo į banką. Suprato, kad kartu padėjo pinigus, kad būtų galima uošvį už tuos pinigus palaidoti, kad jis būtų užtikrintas. J. B. tėvas buvo susipykęs su kitais vaikais, dovanojo pinigus Jaronimui, norėdamas būti tikras, kad bus palaidotas. Ne kartą girdėjo, kaip jis sakė, kad padovanojo sūnui pinigų. Nežino, ar buvo surašyta dovanojimo sutartis. Paskui tarp jų prasidėjo piktumai, kodėl nežino. Vyras sakė, kad indėlis padėtas į bendrą sąskaitą. Uošvis buvo sakęs, kad atvažiuoja kiti du vaikai, jį terorizuoja, prašė Jaronimo paimti pinigus, buvo kirvį pasidėjęs, bijojo, kad jam ko nepadarytų.

Protokole pareiškime, rašytame 2010 11 29 P. B. nurodo, jog nusprendęs, kad didelę sumą laikyti namuose nesaugu, sumanė ją padėti į banką, todėl paprašė sūnaus Jaronimo, kad jis nuvežtų į Kauną (13-14 b.l.). Liudytojo apklausos metu J. B. patikslino į banką padėtą sumą, nurodė, jog tai buvo 13 000 litų (42-43 b.l.).

Teismui pateiktais banko dokumentais nustatyta, jog 2010 04 06 P. B. ir J. B. sudarė mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. BS100406K993205601 (55 b.l.), terminuoto indėlio sutartį Nr. DE20100406K990266 (57 b.l.).

2010 05 19 J. B. sudarė mokėjimo sąskaitos sutartį (58 b.l.) bei terminuot o indėlio sutartį (59 b.l.). Sąskaitos išraše matyti, jog 2010 04 06 į J. B. ir P. B. sąskaitą įnešta 13 000 Lt, 2010 05 06 indėlis grąžintas į einamąją sąskaitą (60 b.l.), 2010 05 14 iš sąskaitos išimti gryni pinigai – 13 010,33 Lt, (1 t., 61, 66 b.l.), 2010 05 19 į J. B. sąskaitą Nr. DE20100519K99083 įnešta 13000 litų (1 t., 63 b.l.).

Teismui pateiktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2010 04 06 J. B. ir P. B. kartu atvyko į Šiaurės pr. 91 esantį banką, kur sudarė terminuoto indėlio sutartį, pagal kurią į banko sąskaitą įmokėjo 13 000 litų ir susitarė, kad disponuoti lėšomis gali kiekvienas atskirai (1 t., 57 b.l.). Vėliau pinigus iš šios sąskaitos J. B. išėmė ir sudarė kitą – 2010 05 19 terminuoto indėlio sutartį, pagal kurią į indėlio sąskaitą įmokėjo 13000 litų (1 t., 59 b.l.).

J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog šiuos pinigus tėvas jam padovanojo. Kodėl dovanotus pinigus padėjo ne į savo asmeninę sąskaitą, o į bendrą su tėvu sąskaitą, J. B. negalėjo paaiškinti, kelis kartus nurodydamas, jog taip padarė, ,,kad tėvui būtų ramiau“. Kodėl tėvui – P. B. turėtų būti neramu, kur padėti pinigai, jeigu jis juos sūnui dovanoja – kaltinamasis negalėjo paaiškinti.

Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuomonės, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turinčias reikšmės savininko (...) apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo ir pan. (Senato nutarimo Nr. 8 2, 3 punktai). Nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas: 1) suvokė, jog apgaudinėja turto savininką meluodamas, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus; 2) numatė, kad veikdamas tokiu būdu suklaidins turto savininką ar valdytoją ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog J. B. suklaidino turto savininką P. B., nenurodydamas jam, jog pinigai padedami ne į P. B. asmeninę, o į bendrasavininkų sąskaitą, o būtent nenurodė tėvui P. B., aplinkybės, kad sąskaitoje, į kurią pinigus įdeda P. B., esančiais pinigais galės naudotis ir J. B..

Gynybos teiginys, jog bendrasavininkų sutartyje esantis nukentėjusiojo parašas neleidžia abejoti, jog P. B. suprato, jog padeda pinigus į bendrasavininkių sąskaitą, visiškai nepagrįstas.

Kaip nustatyta posėdžio metu, P. B., pasitikėdamas sūnumi, nesigilino į kokią sąskaitą pinigus padeda, sutarties neskaitė ir nesidomėjo jos sąlygomis. Be to, J. B. tikslą pinigus padėti būtent į bendrasavininkų sąskaitą įrodo ir banko darbuotojos aiškinimas, jog apie bendrasavininkų sąskaitos sąlygas J. B. domėjosi dar prieš atvykstant su tėvu padėti pinigus, nors kaltinamasis aiškina visiškai kitaip – nurodo, jog banko darbuotoja, jiems atvykus kartu su tėvu, pasiūlė pasirinkti, į kokią sąskaitą norėtų įnešti pinigus. Pats pinigų padėjimas į bendrasavininkų sąskaitą, net P. B. nesuvokiant, jog šia sąskaita disponuoti gali ne tik jis, bet ir sūnus, be abejonės, neduotų pagrindo teigti, jog sūnus naudodamas apgaulę, užvaldė tėvo turtą, jeigu tie pinigai ir toliau būtų likę toje sąskaitoje. Tačiau tolimesni J. B. veiksmai, o būtent pinigų pervedimas į savo asmeninę sąskaitą – rodo kaltinamojo tyčią užvaldyti tėvo pinigus – apgaule juos padėti į bendrasavininkų sąskaitą, kad po to galėtų jais disponuoti be tėvo žinios.

Nors J. B. teigia, jog tėvas pinigus jam dovanojo, tačiau teismas daro išvadą, jog tikėti šiuo kaltinamojo teiginiu nėra jokio pagrindo. Toks teiginys visiškai paneigtas teisiamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis – J. B. važiavo kartu su tėvu į Kauną padėti pinigus į banką – jie buvo susitarę, tėvas buvo pasiruošęs, laukė sūnaus, pats turėjo pinigus ir važiavo būtent pinigų padėjimo tikslu. Tai leidžia daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, jog P. B. teismui sako tiesą – pinigų sūnui jis nedovanojo, o vežė juos padėti į banką, į savo sąskaitą. Akivaizdu, jog jokio susitarimo apie pinigų padėjimą į bendrasavininkų sąskaitą P. B. su J. B. nesudarė, tai buvo nusprendęs ir išsiaiškinęs su banko darbuotoja J. B. iki atvykimo į banką. Jeigu J. B. būtų pinigus dėjęs tik į savo asmeninę sąskaitą – tėvas iš karto būtų supratęs, nes jam nebūtų reikėję pasirašyti bankiniuose dokumentuose. J. B. aiškinimas, jog pinigus į bendrasavininkų sąskaitą padėjo tam, jog tėvukui būtų ramiau – visiškai nelogiškas. Jeigu asmens tikroji valia yra pinigus dovanoti, kaip nurodo J. B., dovaną priėmęs asmuo turi visiškai laisvą pasirinkimą, kaip dovanotais pinigais disponuoti. Šiuo atveju, akivaizdu, jog P. B. tokios valios – dovanoti pinigus sūnui – neturėjo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs posėdžio metu nustatytas aplinkybes, o būtent tai, jog P. B. važiavo kartu su sūnumi į banką, pinigus banko darbuotojai perdavė ne J. B., bet P. B.. Šios aplinkybės visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog pinigus jis ketino padėti į banką, į savo sąskaitą, o ne dovanoti sūnui.

Atidarydamas bendrasavininkų sąskaitą, apie kurią tėvui nieko nepaaiškino, J. B. turėjo tikslą sąskaitoje esančiais pinigais disponuoti vienas. Šį savo tikslą jis įgyvendino 2010 05 19, kuomet paėmė pinigus iš bendros sąskaitos ir įdėjo į savo asmeninę sąskaitą. Akivaizdu, jog tokiais veiksmais jis P. B. pinigus įgijo apgaule, todėl tokie J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 str. 1 d.

J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, nebaustas. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, apgaule užvaldyto turto dydį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

J. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį įstatymas numato penkias alternatyvias bausmes. Įvertinus tai, jog J. B. nusikalto pirmą kartą, jam skirtina viena iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių. Švelniausia LR BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė yra viešieji darbai, tačiau šią bausmės rūšį skirti netikslinga, kadangi J. B. yra dirbantis. Todėl skirtina antroji pagal švelnumą bausmė – bauda. Baudos dydis nustatytinas didesnis nei LR BK 47 str. 3 d. numatytos baudos vidurkis, atsižvelgiant į apgaule užvaldyto turto vertę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kaltinamojo asmenybę.

Nukentėjusysis prašo priteisti 13310,33 litų turtinei žalai atlyginti 12 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei išlaidas už advokato pagalbą.

Nurodo, jog turtinę žalą sudaro iš jo apgaule gauti pinigai 13 000 litų bei palūkanos, kurias J. B., nuėmęs iš bendrasavininkių sąskaitos įnešė į savo asmeninę sąskaitą – 10,33 Lt. Taip pat 300 litų transporto išlaidų, kurias jis patyrė važinėdamas į policijos komisariatą, prokuratūrą, teismą bei pas advokatą.

Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas dalinai.

Neginčytinai nustatyta, jog P. B. patyrė 13 000 litų žalą dėl apgaule užvaldytų jo pinigų, taip pat turtinę žalą patyrė, nes neteko 10,33 litų palūkanų, kurios buvo priskaičiuotos už mėnesio indėlį banke. Ši P. B. patirta turtinė žala visiškai įrodyta teismui pateiktais banko sąskaitų išrašais (1 t., 60-63 b.l.).

Taip pat kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1400 litų, kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (3x200 Lt +800 Lt. 1 t.,167-169, 2 t., 9 b.l.).

Apie tai, jog nukentėjusiojo turėtas kokias nors išlaidas, važinėjant į policiją, prokuratūrą bei teismą – teismui nepateikta jokių įrodymų. Be to, nukentėjusiojo turėtos išlaidos, susijusios su kelione į ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą ar teismą atlyginamos iš šių įstaigų lėšų, LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu, (vadovaujantis LR BPK 103, 104 str.) ir tik po to proceso išlaidos išieškomos iš nuteistojo (LR BPK 105 str.).

Dėl šių motyvų P. B. priteistina 13010,33 Lt turtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d.) bei išieškotinos visos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.).

Teismas sutinka, jog nukentėjusysis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė neigiamus išgyvenimus: labai išgyveno, nemiegojo, dėl prarastos pakankamai didelės pinigų sumos patyrė stresą, pažeminimą, nepatogumus. Visus neigiamus išgyvenimus sukėlė artimas žmogus – sūnus, iš kurio tikėjosi priešingo elgesio – paramos, paguodos ir palaikymo senatvėje, dėl savo poelgio kaltininkas neatsiprašė. Kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės, o būtent tai, jog P. B. patyrė nepatogumus viešame gyvenime, visuomenėje, bendraujant su kitais savo vaikais, kaimynais, darbe, tai, jog iki šiol negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, jog yra įbaugintas, nuolat psichologiškai atakuojamas, skaudinamas, šmeižiamas ir įžeidinėjamas – nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltas asmuo, t.y. J. B.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (turi nuolatinį darbą), nusikaltimo pobūdį, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, P. B. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai, priteisiant jam 1000 litų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str.).

J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d. 5 d., 305 str., 306 str., 307str., 1 ir 4, 6, 7 d.,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteisti jį 8 MGL, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) litų bauda.

Priteisti iš J. B. 13010,33 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti P. B..

Išieškoti iš J. B. 1400 litų P. B. naudai jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą (nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti) J. B. asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Snoras“ Kauno filiale, esantiems pinigams ir šiuos pinigus panaudoti civilinio ieškinio atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.