Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-757-569/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09018-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4; 3.3.4; 3.3.4.2.9.(S)

2016 m. rugsėjo 12 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. A2-5785-1004/2016 pagal pareiškėjo S. L. prašymą suinteresuotam asmeniui V. L. dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015 ir prašymo atnaujinti procesą termino atstatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015 ir įpareigoti šalis pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyta, kokios idealios ir realios dalys tenka kiekvienam bendraturčiui, panaikinant diskriminuojančius sutarties punktus, kuriuose uždrausta kitiems asmenims patekti į bendro naudojimo patalpas, perleidžiat jiems turtą pagal sutartį arba suteikiant šio turto naudojimosi teisę ir t.t.

2. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o teismas neįsitikino, kad nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 4 d. Teismas nenurodė, kiek idealiųjų dalių sudaro pareiškėjui paskirtos patalpos ir bendrojo naudojimo patalpos, nenustatytos bendraturčio nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl pareiškėjas negali turto perleisti tretiesiems asmenims. Trijų mėnesių termino, numatyto CPK 368 str. 1 d. nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo tik 2016-04-28, gavęs antstolio A. L. kontoros atsakymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui S. L. praleisto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkino jo prašymo suinteresuotam asmeniui V. L. dėl proceso atnaujinimo; priteisė suinteresuotam asmeniui V. L. 200,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų sumą iš pareiškėjo S. L..

4. Teismas sprendė, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (galimai neteisingą turto padalijimą ir naudojimosi tvarkos nustatymą) S. L. tapo žinoma 2015-03-19, t. y. sprendimo paskelbimo metu, todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo 2016-04-28, kuomet jis gavo raštą iš antstolių kontoros. Teismas sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl šio termino neatnaujino.

5. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti aiškios teisės normos taikymo klaidos dėl to, kad teismas patenkino pareiškėjų prašymą santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodytas pačių pareiškėjų nurodytas jų santuokoje įgytas turtas, naudojimosi tvarka, kai byloje buvo pateikti planai, kuriuose numatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.

6. Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad nekilnojamasis turtas buvo padalytas neteisėtai. Toks turto pasidalijimas atitiko pareiškėjų valią ir nebuvo ginčijamas, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl duomenų gavimo, tačiau taip nepasielgė ir nepasidomėjo, ar pasirašant sutartį nebus pažeisti jo interesai, turėjo teisę konsultuotis su teisininku.

7. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto padalijimas bei naudojimosi tvarkos nustatymas netrukdo pareiškėjui savo dalies parduoti, o atsiradus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu, pareiškėjas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo arba sutarties dėl santuokos nutrakimo pasekmių pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. L. prašo panaikinti 2016 m. birželio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą naikinamąjį vienerių metų terminą prašymui dėl proceso paduoti Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015; atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015 ir įpareigoti šalis pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyta, kokios idealios ir realios dalys tenka kiekvienam bendraturčiui, panaikinant diskriminuojančius sutarties punktus, kuriuose uždrausta kitiems asmenims patekti į bendro naudojimosi patalpas, perleidžiant jiems turtą pagal sutartį arba suteikiant šio turto naudojimosi teisę ir t.t.

8.1. Teismas privalėjo atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi apie proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. balandžio 28 d., gavęs iš antstolio A. L. kontoros atsakymą. Teismo sprendimo paskelbimo metu, t. y. 2015-03-19 pareiškėjas nežinojo, kad jo teisės bus pažeistos ir jis negalės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, nes yra baigęs tik 5 klases, nežinojo, kad iškils ateityje konfliktai dėl naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

8.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismas patvirtino pačių šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Apelianto nuomone, ši sutartis prieštaravo viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidė šalių interesus, todėl teismas tokios sutarties privalėjo netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol bus sudaryta nauja sutartis ir tada ją patvirtinti. Šiaulių apylinkės teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netinkamai taikė bei aiškinosi pareiškėjų, tikrosios valios išraiškos įgyvendinimo būdus ir priemones, teismas nenurodė, kiek idealiųjų dalių nuosavybės teisėmis sudaro pareiškėjui paskirtos naudotis patalpos ir bendrojo naudojimo patalpos, taip pat atsakovei V. L. paskirtos naudotis patalpos, t. y. pažeidė CK 4.81 str. 1 d. reikalavimus. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

8.3.Teismas netinkamai nutartyje nurodė, kad nekilnojamojo turto padalijimas bei naudojimosi tvarkos nustatymas netrukdo pareiškėjui savo dalies parduoti, o atsiradus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu, pareiškėjas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Apelianto nuomone, joks asmuo nenorės iš pareiškėjo pirkti jam priklausančios namo dalies ir ūkinių pastatų, nes naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka yra įregistruota viešame registre ir pirkėjui galios tokia pat naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kaip ir pareiškėjui. Pareiškėjas negali teismui reikšti naujo ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu pakeitimo kilus ginčui, nes naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatyta 2015 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime ir įregistruota viešajame registre. Jeigu pareiškėjas pareikštų naują ieškinį teisme dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu pakeitimo, teismas tokį ieškinį paliktų nenagrinėtu, nes nurodytu, kad ginčas tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių yra išspręstas pagal 2015 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš pareiškėjo S. L. suinteresuotam asmeniui V. L. 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo paruošimą apmokėti.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui praleisto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismo sprendimo paskelbimo metu jis nežinojo, kad jo teisės pažeistos ir jis negalės naudotis, jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis bei nežinojo, kad iškils ateityje konfliktai dėl naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimas buvo priimtas byloje, kuri pradžioje buvo pradėta ieškinine teisena, pareiškėjas buvo ieškovas, suinteresuotas asmuo teikė atsiliepimą, šalys ilgai derino pozicijas dėl galimybės santuoką nutraukti bendru sutikimu. Po abipusių kompromisų buvo prieita vieninga šalių pozicija dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu sąlygų, įskaitant dėl turto padalijimo bei tvarkos naudotis nekilnojamaisiais daiktais nustatymo. Pareiškėją byloje nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo atstovavo profesionali teisininkė. Pareiškėjas teismo sprendimo neskundė. Nuo 2015 m. kovo 19 d. teismo sprendimo priėmimo praėjus gerokai daugiau nei metams, pareiškėjas yra praleidęs naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o naikinamajam terminui pasibaigus išnyko pareiškėjo teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

9.2. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog 2015 m. kovo 19 d. teismo sprendimu nebuvo nustatyta jam priklausanti dalis turte. Pareiškėjas naudojasi jam priklausančiu turtu, o jo prielaidos dėl kitų asmenų galimai pažeistų teisių, jeigu tokie ateityje atsirastų sandorių keliu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, pasibaigusioje beveik prieš 1,5 metų.

9.3. Antstolis A. L. 2016-04-28 rašte nenurodė, jog teismo sprendimo negalima įvykdyti. Šiame rašte antstolis pareiškėjui tik paaiškina, kad kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos statiniais pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, yra pagrįsta ir teisėta.

11. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2010).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Dėl termino procesui atnaujinti

13. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka.

14. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad aplinkybės, jog teismas, priimdamas 2015 m. kovo 19 d. sprendimą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. neteisingai padalijo buvusių sutuoktinių turtą ir netinkamai nustatė turto naudojimosi tvarką, tapo žinomos tik 2016-04-28 gavus raštą iš antstolio A. L. kontoros.

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015 nutraukė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2015-03-18 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys 2015-03-18 sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė bendro sutuoktinių turto padalijimo ir juo naudojimosi klausimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys aktyviai dalyvavo derinant klausimus dėl aplinkybių, numatytų 2015-03-18 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo posėdžio metu neteikė jokių pastabų, pretenzijų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar turto padalijimo. Sprendimo šalys neskundė, sprendimas 2015-04-20 įsiteisėjo. Dėl teismo sprendimo įvykdymo pareiškėjas kreipėsi į antstolio A. L. kontorą. 2016-04-28 pareiškėjas gavo iš antstolio raštą, kuriame konstatuota, kad dėl teismo nustatytos naudojimosi tvarkos statiniais tarp bendrasavininkų nuolat kyla ginčai ir pasiūlyta kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos statiniais pakeitimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą pareiškėjui tapo žinoma 2015-03-19, t. y. sprendimo paskelbimo metu, o ne nuo 2016-04-28, kai jis gavo raštą iš antstolių kontoros, todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra laikomos svarbia priežastimi, kuri būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, būtent į kuriose esančius teisės taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti taikydami teisę teismai, yra ne kartą aiškinęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-125/2005 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.

19. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina.

20. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu nutraukta S. L. ir V. L. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, jog V. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); S. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė dėl tokios naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nustatant, jog V. L. naudosis šiomis patalpomis gyvenamajame name: 1 aukšte patalpomis 1-1, 1-2, 1-5, 1-7; rūsyje patalpomis R-6; R-7, R-8. V. L. ūkiniame pastate naudosis garažu ir virtuve, S. L. naudosis šiomis patalpomis gyvenamajame name: 1 aukšte patalpomis 1-3, 1-4, balkonu, rūsio patalpomis R-5; R-3. S. L. ūkiniame pastate naudosis sandėliuku ir tvartu, pareiškėjai bendrai naudosis šiomis patalpomis: gyvenamajame name 1 aukšte patalpa 1-6 (tualetu), rūsio patalpomis R-l, R-2, R-4. Šalys susitarė, kad jeigu S. L. perleis jam priklausantį turtą, kuris jam atitenka pagal šią Sutartį ar suteiks teisę kitam asmeniui naudotis jam priklausančiu turtu, tokiu atveju teisę naudotis gyvenamajame name 1 aukšte patalpa 1-6 (tualetu), rūsio patalpomis R-2, R-4 nedelsiant įgis V. L., o ši S. L. teisė nedelsiant pasibaigs. V. L. įsipareigojo leisti S. L. vaikščioti ir patekti į jo kambarius, pažymėtus indeksais 1-3 ir 1-4 per V. L. kambarį, pažymėtą indeksu 1-2. Ši S. L. teisė galioja tik tuo atveju, jeigu turto, kuris atitenka pagal šią Sutartį naudotoju ir savininku yra pats S. L.. Jeigu S. L. perleidžia jam atitenkantį pagal šią Sutartį turtą arba šio turto naudojimosi teisę suteikia kitam asmeniui, teisė vaikščioti ir patekti į kambarius, pažymėtus indeksais 1-3 ir 1-4 per V. L. kambarį, pažymėtą indeksu 1-2, nedelsiant pasibaigia. Šalys susitarė, kad į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą nekvies ir nepriims būsimų sutuoktinių, sugyventinių, širdies draugų, o susibūrimai ar šventės su kitais žmonėmis (išskyrus šalių vaikus) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name bus organizuojamos tik bendru susitarimu.

21. Kaip jau anksčiau minėta, iš bylos duomenų matyti, jog šalys aktyviai dalyvavo derinant klausimus dėl buvusių sutuoktinių turto padalijimo ir juo naudojimosi tvarkos, kurią nurodė 2015-03-18 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, minėtą sutartį abi šalys pasirašė ir abiejų prašymu pateikė teismui ją tvirtinti. Taip pat pažymėtina, jog abi šalys viso bylos nagrinėjimo metu bei derinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, turėjo atstovus – advokatus, todėl apelianto argumentai, jog jis yra baigęs tik 5 klases, todėl nesuprato, kad gali ateityje kilti konfliktai dėl naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, vertinti nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog toks turto pasidalijimas atitiko šalių valią ir nebuvo ginčijamas. Nepagrįstais vertinti pareiškėjo argumentai, jog ši sutartis prieštaravo viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidė šalių interesus, todėl teismas tokios sutarties privalėjo netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol šalys sudarys naują sutartį, ir tada ją patvirtinti. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. kovo 19 d. sprendimą, konstatavo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgė į dalijamo turto pobūdį. Taip pat šalims išaiškino, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl negalės pareikšti naujo tapataus ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalijimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismo posėdžio metu neteikė jokių klausimų, nereiškė pastabų ar pretenzijų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys derybų būdu pasidalijo nekilnojamąjį turtą ir sutarė dėl jo naudojimosi tvarkos, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, atitiko šalių valią, todėl aplinkybės, jog pareiškėjui numatyta naudojimosi tvarką nebėra priimtina, kad tarp bendrasavininkų kyla konfliktai, negali būti laikytina esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimo pakeitimui. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms aplinkybėms, tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, pažeistos pareiškėjo teisės ir įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nekilnojamojo turto padalijimas bei naudojimosi tvarkos nustatymas netrukdo pareiškėjui savo dalies parduoti, o atsiradus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu, pareiškėjas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Pareiškėjo nuosavybės teise valdoma turto dalis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, jis kaip bendraturtis turi savininko teises bei pareigas, įskaitant teisę perleisti savo dalį. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, jog yra kliūčių pareiškėjui jam tekusią turto dalį parduoti ar kitokiu būdu perleisti. Nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog jis nebegali reikšti ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto atžvilgiu teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai iš esmės yra leistinas, bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus. Nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagristas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada netenkinti prašymo atnaujinti procesą. Aplinkybių, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo V. L. prašo priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikia išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, vertina, kad 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš pareiškėjo S. L. suinteresuotam asmeniui V. L. priteistinos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo S. L. suinteresuotam asmeniui V. L. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.