Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. prašymą suinteresuotam asmeniui V. L. dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015 ir prašymo atnaujinti procesą termino atstatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015 ir įpareigoti šalis pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodyta, kokios idealios ir realios dalys tenka kiekvienam bendraturčiui, panaikinant diskriminuojančius sutarties punktus, kuriuose uždrausta kitiems asmenims patekti į bendro naudojimo patalpas, perleidžiat jiems turtą pagal sutartį arba suteikiant šio turto naudojimosi teisę ir t.t. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą padarė aiškią teisės taikymo klaidą, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o teismas neįsitikino, kad nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 4 d. Teismas nenurodė, kiek idealiųjų dalių sudaro pareiškėjui paskirtos patalpos ir bendrojo naudojimo patalpos, nenustatytos bendraturčio nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. S. L. negali turto perleisti tretiesiems asmenims. Nors jį atstovavo advokatė, tačiau paaiškėjo, kad procesiniai dokumentai buvo surašyti nekvalifikuotai. Pagal VĮ Registrų centras išrašą matyti, kad pareiškėjui teko 0,46, o V. L. – 0,54 idealiosios nekilnojamojo turto dalys. Bendro naudojimosi patalpų tvarka negalėjo būti nustatyta su apribojimais, tuo pažeistas lygiateisiškumo principas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6 str. Trijų mėnesių termino, numatyto CPK 368 str. 1 d. nepraleido, nes apie pažeistas teises sužinojo tik 2016-04-28, gavęs antstolio A. L. kontoros atsakymą. Prašo atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

II. Dėl termino procesui atnaujinti

Nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 str. 1 d., yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. numatytais pagrindais (CPK 371 str. 3 d.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą grindžia teisės taikymo klaida, teismas nagrinėja ir šio pagrindo egzistavimą.

III. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos kaip proceso atnaujinimo pagrindo

CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka ir ji gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pareiškėjas nurodė, kad esminė pirmosios instancijos teismo klaida, lėmusi neteisėto sprendimo priėmimą, yra ta, kad teismas nenustatė dalintino turto idealiųjų dalių, santuokos nutraukimo sutarties sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų ir negalėjo būti patvirtintos, nes bendro naudojimosi patalpomis naudojimosi tvarka negalėjo būti nustatyta su apribojimais, suteikiant teisę ir viršenybę prieš įstatymą V. L. uždrausti naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, jeigu bus perleistos nuosavybės teisės kitam asmeniui, gyvenant su būsimu sutuoktiniu, sugyventiniu, širdies draugu, negalint savo namo dalyje švęsti švenčių, t.y. priėmė įstatymui prieštaraujantį sprendimą, tuo pažeisdamas jo teises.

Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2005; 2005-02-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-130/2005 ir t.t.). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 str. 1 d., 6.155 str. 1 d.), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 str.. CK 6.193 str. 2 d. nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju sutarties tikslas yra pasidalinti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinėje byloje Nr. 2-530-907/2015 šalys bendru sutarimu nusprendė, kad reikia nustatyti turto padalijimo ir naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Toks turto pasidalijimas atitiko jų valią ir nebuvo ginčijamas, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta 2015-03-18 ir patvirtinta teismo sprendimu 2015-03-19 (b.l. 77-78, 82-85). Pagal galiojančią bendrąją taisyklę toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti tokios klaidos dėl to, kad teismas patenkino pareiškėjų prašymą santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodytas pačių pareiškėjų nurodytas jų santuokoje įgytas turtas, naudojimosi tvarka, kai byloje buvo pateikti planai, kuriuose numatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka,

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nutraukta šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (b.l. 8). 2015-03-18 pareiškime dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo pareiškėjai pateikė duomenis, jog šalims atitenka po ½ gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o V. L. naudosis šiomis patalpomis gyvenamajame name: 1 aukšte patalpomis 1-1, 1-2, 1-5, 1-7; rūsyje patalpomis R-6; R-7, R-8. V. L. ūkiniame pastate naudosis garažu ir virtuve, S. L. naudosis šiomis patalpomis gyvenamajame name: 1 aukšte patalpomis 1-3, 1-4, balkonu, rūsio patalpomis R-5; R-3. S. L. ūkiniame pastate naudosis sandėliuku ir tvartu, pareiškėjai bendrai naudosis šiomis patalpomis: gyvenamajame name 1 aukšte patalpa 1-6 (tualetu), rūsio patalpomis R-l, R-2, R-4. Šalys susitarė, kad jeigu S. L. perleis jam priklausantį turtą, kuris jam atitenka pagal šią Sutartį ar suteiks teisę kitam asmeniui naudotis jam priklausančiu turtu, tokiu atveju teisę naudotis gyvenamajame name 1 aukšte patalpa 1-6 (tualetu), rūsio patalpomis R-2, R-4 nedelsiant įgis V. L., o ši S. L. teisė nedelsiant pasibaigs. V. L. įsipareigoja leisti S. L. vaikščioti ir patekti į jo kambarius, pažymėtus indeksais 1-3 ir 1-4 per V. L. kambarį, pažymėtą indeksu 1-2. Ši S. L. teisė galioja tik tuo atveju, jeigu turto, kuris atitenka pagal šią Sutartį naudotoju ir savininku yra pats S. L.. Jeigu S. L. perleidžia jam atitenkantį pagal šią Sutartį turtą arba šio turto naudojimosi teisę suteikia kitam asmeniui, teisė vaikščioti ir patekti į kambarius, pažymėtus indeksais 1-3 ir 1-4 per V. L. kambarį, pažymėtą indeksu 1-2, nedelsiant pasibaigia. Šalys susitarė, kad į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą nekvies ir nepriims būsimų sutuoktinių, sugyventinių, širdies draugų, o susibūrimai ar šventės su kitais žmonėmis (išskyrus šalių vaikus) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name bus organizuojamos tik bendru susitarimu. Iš 2015-05-26 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. L. registruota nuosavybės teisė į ½ statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių) esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 109-111). Tokiu būdu byloje esantys įrodymai nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog nekilnojamasis turtas buvo padalytas neteisėtai.

Toks turto pasidalijimas atitiko pareiškėjų valią ir nebuvo ginčijamas, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta. Teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais ir prieš tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį išaiškino šalims, kad sutuoktiniams sutartyje nurodžius dalintiną turtą ir teismui tokią sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, kad visas santuokos metu įgytas turtas yra padalintas, todėl jie neteks teisės reikšti ateityje ieškinį dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo. Pagal galiojančią bendrąją taisyklę toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl dalijamo turto ir jo vertės, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl šių duomenų gavimo, tačiau taip nepasielgė ir nepasidomėjo, ar pasirašant sutartį nebus pažeisti jo interesai. Pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, gavęs teismo sprendimą, pareiškėjas turėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku dėl sprendimo pagrįstumo ir, jei manė, kad jo teisės yra pažeistos, nepasirašyti sutarties ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Tai, kad sutuoktiniai pasidalijo nekilnojamąjį turtą ir sutarė dėl jo naudojimosi tvarkos, teismas nelaiko esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimo pakeitimui. Bendro turto nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2008). Šiuo atveju teismas patvirtino pačių šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. reikalavimus, buvo pareiškėjų pareiga (CPK 539 str. 2 d.). Nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl dalijamo turto ir jo vertės, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino.

Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Teismas taip pat nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas buto bendrasavininkų susitarimas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pagal 2015-03-18 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą (CK 4.81 str.). Pagal į bylą Nr. 2-530-907/2015 pateiktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto ir rūsio padalijimo projektus, nustatyta, kad galimybė padalyti gyvenamąjį namą natūra tik naudojant kai kurias pastato dalis bendrai (b.l. 96-97). Byloje nustatyta, kad šalių 189,24 kv. m. gyvenamasis namas turi 99,77 kv. m. naudingo ploto, 78,05 kv. m. gyvenamojo ploto, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui šis namas buvo padalintas į dvi dalis, t. y. 54/100 (suinteresuotam asmeniui tenkanti) ir 46/100 (pareiškėjui tenkanti) dalis. Remiantis šalių paruoštais ir į bylą pateiktais patalpų padalinimo projektais, V. L. naudojasi patalpomis gyvenamajame name: 1 aukšte patalpomis 1-1, 1-2, 1-5, 1-7; rūsyje patalpomis R-6; R-7, R-8, ūkiniame pastate naudosis garažu ir virtuve, S. L. naudojasi gyvenamojo namo 1 aukšto patalpomis 1-3, 1-4, balkonu, rūsio patalpomis R-5; R-3, ūkiniame pastate - sandėliuku ir tvartu, pareiškėjai bendrai naudosis šiomis patalpomis: gyvenamajame name 1 aukšte patalpa 1-6 (tualetu), rūsio patalpomis R-l, R-2, R-4. Šalys susitarė, kad jeigu S. L. perleis jam priklausantį turtą, kuris jam atitenka pagal šią Sutartį ar suteiks teisę kitam asmeniui naudotis jam priklausančiu turtu, tokiu atveju teisę naudotis gyvenamajame name 1 aukšte patalpa 1-6 (tualetu), rūsio patalpomis R-2, R-4 nedelsiant įgis V. L., o ši S. L. teisė nedelsiant pasibaigs, V. L. įsipareigojo leisti S. L. vaikščioti ir patekti į jo kambarius, pažymėtus indeksais 1-3 ir 1-4 per V. L. kambarį, pažymėtais indeksu 1-2.

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Teismas 2015-03-19 tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsižvelgė į dalijamo turto pobūdį, į padalytų kambarių plotą bei pagrįstai patvirtino pareiškėjų pateiktą naudojimosi tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra garbaus amžiaus, gavo tik pajamas iš Sodros biudžeto (b.l. 3) ir neturėjo realios galimybės nusipirkti kito gyvenamojo būsto ar išmokėti vienas kitam kompensaciją už kitam sutuoktiniui tenkančią gyvenamojo namo dalį, jei būtų sprendžiama visą gyvenamąjį namą natūra paskirti tik vienam sutuoktiniui, taip pat į tai, kad gyvenamojo namo buvo neįmanoma padalinti išvengiant bendrojo naudojimo patalpų, siekiant išvengti papildomų išlaidų įrengiant atskirus įėjimus, sanitarinius mazgus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šalys taikiai sutarė, jog didesnysis namo pirmojo aukšto kambarys (plane žymimas 1-2) atitektų V. L., leidžiant pareiškėjui per šį kambarį patekti į jam priklausančias namo pirmojo aukšto dalis, teismas pagrįstai pripažino, jog šalių pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra tinkamas ir patvirtino tokią naudojimosi tvarką nustatant, kad pareiškėjo sutuoktinė naudojasi 54/100 dalimi namo, o pareiškėjas naudojasi 46/100 dalimi namo, nustatant, kad kiekvienam iš pareiškėjų priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto, iš jų ir gyvenamojo namo pirmojo aukšto ir rūsio. Esant skirtingoms ginčo patalpų funkcinėms paskirtims, negalima sutikti su pareiškėju, kad V. L. patalpos yra vertingesnės už S. L. tenkančias patalpas, nes šalims tenkantys objektai pagal savo naudingąsias savybes yra vienodo vertingumo daikto dalys. Į gyvenamojo namo pirmajame aukšte esančius kambarius pareiškėjas gali patekti tik per V. L. naudojamą kambario dalį, plane pažymėtą indeksu 1-2. Bendrai naudojamos patalpos yra gyvenamajame name 1 aukšte patalpa 1-6 (tualetu), rūsio patalpomis R-2, R-4, todėl manytina, kad nesant kitų aptariamos paskirties patalpų, teismas pagrįstai patvirtino šalių pateiktą naudojimosi tvarką. Pareiškėjas teigia, jog nustatyta naudojimosi tvarką pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kliudo perleisti minėtą turtą. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto padalijimas bei naudojimosi tvarkos nustatymas netrukdo pareiškėjui savo dalies parduoti (CPK 178 str., 185 str.). O atsiradus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu, pareiškėjas gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo arba sutarties dėl santuokos nutrakimo pasekmių pakeitimo, jei šalims nepavyktų dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo susitarti taikiai, ką pareiškėjui nurodė ir antstolis.

Teismas mano, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. CPK 7 str. 2 d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar pasirašant sutartį, prašant patvirtinti sutarties pakeitimus, nebus pažeisti jo interesai. Prieš pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek gavęs sprendimą, pareiškėjas, turėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku (pažymėtina, kad buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokatės) dėl sprendimo pagrįstumo ir, jei manė, kad jo teisės yra pažeistos, nepasirašyti sutarties ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas.

Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir byla pagal CPK 370 str. 4 d. pakartotinai nenagrinėtina.

Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo paruošimą bei prašo šias išlaidas priteisti iš pareiškėjo. Netenkinus pareiškėjo prašymo šių teisinių paslaugų išlaidų suma priteistina V. L. iš S. L. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsniu, teismas

nutaria:

Neatnaujinti pareiškėjui S. L. praleisto termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir netenkinti jo prašymo suinteresuotam asmeniui V. L. dėl proceso atnaujinimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) teisinių paslaugų išlaidų sumą iš pareiškėjo S. L., a.k(duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.