Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2014 m. spalio 26 d., apie 03.00 val., kieme prie namo esančio Kiaunių g. 63, Vilniuje, asmeninio pobūdžio konflikto metu sudavė smūgį R. Ž. į smakrą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės, po to sudavė smūgį koja, tokiais savo veiksmais R. Ž. padarė muštinę kiaurinę žaizdą apatinės lūpos odos kairėje, susisiekiančią su burnos gleivine, dešinio alkūnkaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. Ž. sveikatą.

L. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. spalio 26 d., apie 03.00 val., kieme prie namo esančio Kiaunių g. 63, Vilniuje, D. A. ir J. G. akivaizdoje elgėsi įžūliai, asmeninio pobūdžio konflikto metu sudavė smūgį R. Ž. į smakrą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, po to sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais mažiausiai dešimčia trauminių poveikių pasekoje R. Ž. padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus viršugalvio dešinėje, dešinės ausies kaušelyje ir užausinėje srityje, kaktos dešinėje, kairėje užausinėje srityje, kaklo nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kaktos kairėje, muštinę kiaurinę žaizdą apatinės lūpos odos dešinėje, susisiekianti su burnos gleivine, dešinio alkūnkaulio lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2014-10-29 išvados Nr. G 3730/11 (01) duomenimis, išvada pateikta remiantis R. Ž. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis. VšĮ RVUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo duomenimis, kreipimosi data 2014-10-26, 03.07 val., traumos data 2014-10-26. Vaidotuose buvo sumuštas. Skundžiasi skausmu dilbyje. Objektyviai: nežymiai patinęs dešinysis dilbis viduriniame trečdalyje, skausmingi judesiai. Stiprus alkoholio kvapas iš burnos, injekuotos skleros, junginės, neneigia vartojęs alkoholį. Uždėtas gipsas. Diagnozė: dešinio alkūnkaulio lūžis, girtumas. VšĮ VUL Žalgirio klinikos medicinos dokumento išrašo/siuntimo duomenimis, 2014-10-26 diagnozė: muštinė apatinės lūpos žaizda. Girtumas. Sumušė motinos sužadėtinis. Ligonis vartojo alkoholį. Objektyviai: lūpoje, kairėje pusėje, muštinė – kiauryminė žaizda. Specialisto išvados duomenimis, R. Ž. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai viršugalvio dešinėje, dešinės ausies kaušelyje ir užausinėje srityje, kaktos dešinėje, kairėje užausinėje srityje, kaklo nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kaktos kairėje, muštinė kiaurinė žaizda apatinės lūpos odos dešinėje, susisiekianti su burnos gleivine, dešinio alkūnkaulio lūžis, nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-10-26). Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatyto dešinio alkūnkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Vertinant atskirai, visi nustatyti sužalojimai, išskyrus dešinio alkūnkaulio lūžį, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio alkūnkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Vertinant visumoje, nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį įrankį, jo formą, dydį ar žalojusių įrankių skaičių, nėra. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vieno įvykio metu, netrukus vienas po kito (b. l. 32-33).

Specialistas O. P. paaiškino, kad jis tvirtina savo išvadą, sužalojimai padaryti 10 trauminių poveikių. Skirtinguose ausų kaušeliuose sužalojimai vienu trauminiu poveikiu negali atsirasti. Sužalojimai yra ir kaklo nugariniame paviršiuje, apatinėje lūpoje, yra alkūnkaulio lūžis, sužalojimų yra daug. Kraujosruvos yra kairės ausies kaušelyje, viršutiniame voke, viršugalvio dešinėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinėje užausinėje dalyje, šie du sužalojimai gali būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Dešinėje kaktos pusėje, kaklo nugariniame paviršiuje, kaktos kairėje yra padaryti atskirais trauminiais poveikiai, apatinėje lūpos kairėje padarytas sužalojimas irgi atskiras, lūžis atskiras, Griūnant ir atsitrenkiant galėjo atsirasti sužalojimai viršugalvio srityje, kaktoje, tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Apatinėje lūpoje – mažai tikėtina, alkūnkaulio lūžis – mažai tikėtina. Į klausimą dėl kaltinamojo nurodytų veiksmų: jis nukentėjusiajam vieną kartą sudavė smūgį, kai nukentėjusysis atsistojo, buvo stūmimas nuo savęs, nukentėjusysis krito, pirmą kartą nukentėjusysis irgi krito – paaiškino, kad, jo nuomone, tai neatitinka padarytų sužalojimų, nes jų daugiau. Sužalojimai per daug skirtingai išsidėstę, kad būtų galėję atsirasti, kai nukentėjusysis buvo nukritęs kartą ar du. Kažkodėl beveik tik ant galvos sužalojimai. Nuo smūgio rankomis apibrozdinimai gali atsirasti. Lūžis labiau būdingas tiesioginei traumai, smūgio sudavimui į tą sritį. Jeigu stipriai trenkti, kaulai silpni, pakaktų, kad ranka lūžtų. Žaizda apatinėje lūpoje kad būtų padaryta delnu, mažai tikėtina, tam reikalingas kietesnis daiktas, pavyzdžiui, kumštis. Lūpos gleivinė atsitrenkia į dantis ir plyšta. Sužalojimai galėjo būti padaryti dieną prieš įvykį, dieną po įvykio, spalio 26 d., nes kraujosruvų spalvos ribos plačios. Žalgirio klinikoje nukentėjusysis buvo apžiūrėtas, iš ten skurdūs duomenys. Išvada padaryta pagal asmens apžiūra taip pat buvo vertinti medicininiai dokumentai. Šlepetėmis su kietais padais įmanoma padaryti nubrozdinimus. Jis sužalojimus nustatė spalio 29 d., tik žaizda lūpoje ir lūžis buvo fiksuoti medicininiuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai - muštinė kiaurinė žaizda apatinės lūpos odos kairėje, susisiekianti su burnos gleivine, dešinio alkūnkaulio lūžis, nustatyti objektyviai, tuojau po įvykio. VšĮ RVUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo duomenimis, kreipimosi data 2014-10-26, 03.07 val., traumos data 2014-10-26; diagnozė: dešinio alkūnkaulio lūžis, girtumas. VšĮ VUL Žalgirio klinikos medicinos dokumento išrašo/siuntimo duomenimis, 2014-10-26 diagnozė: lūpoje, kairėje pusėje, muštinė – kiauryminė žaizda. Specialisto išvados duomenimis, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisme apklaustas specialistas O. P. į klausimą, ar kaltinamojo nurodyti fiziniai poveikiai atitinka nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, paaiškino, kad, jo nuomone, kaltinamojo nurodytos aplinkybės neatitinka padarytų sužalojimų: lūžis labiau būdingas tiesioginei traumai, smūgio sudavimui į tą sritį, jeigu stipriai trenkti, kaulai silpni, pakaktų, kad ranka lūžtų, kad žaizda apatinėje lūpoje būtų padaryta delnu, mažai tikėtina, tam reikalingas kietesnis daiktas, pavyzdžiui, kumštis, lūpos gleivinė atsitrenkia į dantis ir plyšta.

Teismas vertina, kad nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus apie tai, jog kaltinamasis jam trenkė ranka, po smūgio jis nugriuvo, turbūt „atsijungė“, smūgis buvo į lūpą. Paskui jam draugai pasakė, kas vyko, L. B. jį spardė, R. Ž. lūžo alkūnė. Teismas vertina, kad šie nukentėjusiojo parodymai atitinka kaltinamojo nurodomą aplinkybę, jog po jo smūgio R. Ž. nugriuvo, jis pašaukė vieną iš vaikinų, buvusių su R. Ž., kad pasiimtų savo draugą, R. Ž. atidarė duris, kad šis galėtų įlipti į automobilį.

Liudytojas D. A., analogiškai, parodė, kad jis pamatė, kaip R. gauna smūgius, krenta. Smūgių buvo 2-3. Smūgiai buvo suduoti rankomis, kojomis. Jie padėjo R., nes jis buvo kruvinas, veidas, striukė kruvina. R. skundėsi, kad skauda veidą, ranką, visą kūną. Jie važiuodami sugalvojo kviesti greitąją, nes pamatė, kad R. blogai atrodo. Kai R. nukrito ant žemės, buvo pora smūgių L. B. suduota rankomis, kojomis.

Liudytojas J. G., analogiškai, parodė, kad L. B. trenkė R. Ž. į veidą vieną, po to antrą kartą, jis nugriuvo, atrodo, R. sakė, kad jam spyrė, kraujas buvo ant striukės ir veido.

Teismas, aukščiau nurodytais motyvais, neturi pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė daugiau kaip du smūgius. Specialisto išvados duomenimis, tuojau po įvykio buvo konstatuotas tik alkūnkaulio lūžis bei lūpos muštinė žaizda. Specialisto apžiūra vyko 2014 m. spalio 29 d., kiti sužalojimai, pagal požymius, galėjo būti padaryti ir dieną prieš ar po įvykio. Abejonės, kurių negalima pašalinti išnaudojus galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Aštuonių trauminių poveikių padarymas nukentėjusiajam iš kaltinimo šalintinas. Kaltinime nurodyta, kad žaizda padaryta nukentėjusiojo dešinėje lūpos pusėje, apklaustas specialistas patikslino, kad nurodant dešinę pusę padarytas rašymo apsirikimas. Klaida ištaisytina, įtakos kaltinamojo atsakomybei neturi.

Teismas vertina, kad aplinkybių, šalinančių atsakomybę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nenustatyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. Nukentėjusysis su draugais kaltinamojo išeiti į lauką neprovokavo, į namus veržtis nemėgino. Teismas vertina, kad, paties kaltinamojo parodymais, jis vieną kartą pabendravo su jaunuoliais, po kiek laiko antrą išėjo norėdamas nusišlapinti, jaunuoliai ėjo prie jo, jų žodžių prasmė buvo „ožys“. Kieme buvo tamsu, mano, kad niekas daugiau negirdėjo tų įžeidinėjimų, nebent A.. Viskas vyko labai greitai. R. Ž. jam sudavė iš šono, kažkur sudavė, nežino, su kuo. L. B. numušė jį delnu sukdamasis, jis, atrodo, nukrito. Tada iš galo puolė kitas vaikinas, gavo alkūne. L. B. atsisuko, R. Ž. puolė, tada jis jį rankomis nustūmė. L. B. žaidęs stalo tenisą, todėl jo reakcija greita. Jie spėjo suduoti 2-3 kartus. L. B. vertina, kad tiesiog kaip tėvas pamokė juos.

Teismas vertina, kad, paties kaltinamojo parodymais, jokios grėsmės, kaip apsupimo, sudarymo pavojingos situacijos ar kita, nebuvo. Teismas taip pat pažymi, kad ir kaltinamojo parodymai apie jaunuolių veiksmus akivaizdžiai neatitinka nukentėjusiojo, liudytojų parodymų.

Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai D. A., J. G. neigė sudavę L. B., jam objektyviai jokie sužalojimai nenustatyti. Liudytojas A. G., kaip teigia, stebėjęs įvykį, nurodė, kad vienas jaunuolių stumtelėjo L. B. petimi. Teismas pasisako, kad, vertinant liudytojo A. G. parodymų patikimumą atkreiptinas dėmesys į teiginį, jog jis nematė, kaip nugriuvo nukentėjusysis - aplinkybę, nustatytą visų kitų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymais. Teismas daro išvadą, kad liudytojas, jo teigimu, stebėjęs įvykį, matęs nežymų veiksmą, kaip teigia, stumtelėjimą petimi, negalėjo nematyti griūvančio žmogaus, taip pat atkreipia dėmesį į liudytojos A. M. nurodomą aplinkybę, jog jos sugyventinis A. G. minėtą vakarą buvo smarkiai išgėręs.

Teismas vertina, kad versija apie būtinąją gintį neatitinka apklaustų liudytojų parodymais nustatytos įvykių sekos, faktinių aplinkybių, kaltinamojo parodymus vertina siekimu išvengti atsakomybės, jais netiki, atmeta.

Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2010). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011).

Bylos duomenimis, kaltinamasis nebuvo netikėtai užpultas, nenustatyta pavojingo kėsinimosi, dėl kurio atsirado teisė į būtinąją gintį.

Teismas daro išvadą, kad L. B. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apie kaltinamojo tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas veikos aplinkybes: smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį, jų lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius ir kt.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia – suduodamas smūgius jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, jam tiko bet kokios pasekmės. L. B. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Taip pat L. B. kaltinamas padaręs viešosios tvarkos sutrikdymą.

Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veikos kvalifikavimas ir pagal BK 284 str. 1 d. nepasitvirtino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014 pasisakyta, kad teismai E. U. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia elgdamasis įžūliai, grasindamas kūno sužalojimu, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį M. T., po to tyčia panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – stvėrė ir tampė jį už striukės, jam įspyrė. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad nuteistojo inkriminuoti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Iš veikos aprašymo taip pat matyti, kad E. U. minėti veiksmai buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms. Tačiau vertinant nuteistojo veiką reikia atsižvelgti ir į tai, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo dominavo asmeniniai santykiai – kaip tarp bendrijos pirmininko ir tos pačios bendrijos nario, kaltinamasis ne kartą buvo reiškęs pretenzijas dėl blogo namo stogo, buto apliejimo, tačiau, jo nuomone, pirmininkas (M. T.) į tai nereagavo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys (nuteistojo manymas, kad bendrijos pirmininkas netinkamai atlieka savo darbą). Paminėtina ir tai, kad pats konfliktas buvo trumpalaikis, šį konfliktą matė du liudytojai, neturintys nuteistajam jokių pretenzijų. Be to, viena iš E. U. per konfliktą padarytų veikų – spyris nukentėjusiajam – jau teismų pripažinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu (BK 138 straipsnio 1 dalis). Taigi, įvertinus E. U. veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, liudytojų reakciją, nuteistojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad minėta E. U. veika nepasiekė tokio pavojingumo, kuris būdingas baudžiamajam nusižengimui, įtvirtintam BK 284 straipsnio 2 dalyje. Bylos dalis dėl E. U. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nutrauktina, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to naikintina nuosprendžio dalis, kuria E. U. paskirta subendrinta bausmė. Naikintina ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutarties dalis, kuria dėl BK 284 straipsnio 2 dalies taikymo buvo atmestas šio nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas.

Teismas vertina, kad kaltinamojo veikos motyvai – asmeninės priežastys. Bylos duomenimis, iki įvykio, tą pačią dieną, jau buvo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, po kurio L. B. su nukentėjusiojo motina išvažiavo pas jos draugę. Kaip nurodė teisme pats nukentėjusysis, jis, atvažiavęs parsivežti motinos, kalbėdamas su L. B. pasakė, jog jo motina – ne šuo, kad ją laikyti uždarytą, L. B., apibūdindamas konflikto pradžią, nurodė, kad į jį kreipiantis buvo panaudotas žodis – „ožys“. Medicininių dokumentų duomenimis, nukentėjusysis nurodytą dieną buvo vartojęs alkoholio, vyko parsivežti motinos ne vienas, o su dviem draugais.

Teismas, vertindamas šias aplinkybes, daro išvadą, kad konfliktą iš dalies inicijavo ir pats nukentėjusysis, jo elgesys viešoje vietoje taip pat nebuvo visiškai korektiškas, jis, kaip minėta, buvo neblaivus, kaip teigė, alkoholį buvo vartojęs su J. G., kuris taip pat buvo atvykęs su juo. Liudytojai D. A. ir J. G. pretenzijų kaltinamajam neturėjo. Konfliktas įvyko tamsiu paros metu, vyko trumpai, prasidėjo ne kaltinamojo iniciatyva, o nukentėjusiajam su draugais nakties metu atvykus prie namo, kuriame tuo metu buvo kaltinamasis su nukentėjusiojo motina. R. Ž. motina pati į kiemą neišėjo, teisme nenurodė, kad jai būtų buvusi reikalinga pagalba, jos būtų neišleidę, teigė, kad jokio konflikto negirdėjo.

Teismas, vertindamas L. B. veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, liudytojų reakciją, kaltinamojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, daro išvadą, kad jo tyčia nebuvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, jis veikė dėl aiškių asmeninių motyvų, ne jis, o nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, buvo konflikto iniciatorius, todėl veikos kvalifikavimas ir pagal BK 284 str. 1 d. nepasitvirtino.

Byloje nukentėjusysis R. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 138). Civilinio ieškinio duomenimis, nukentėjusysis buvo nedarbingas 2 mėnesius, jam buvo praskelta lūpa.

Kaltinamasis kaltės, ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimu, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo R. Ž. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam R. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Nors dėl sužalojimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, šiuo metu byloje nėra, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė skausmą dėl lūpos ir rankos traumos, nepatogumus dėl žaizdos lūpos srityje, bendravimo galimybių sumažėjimo.

Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta L. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka apysunkio nusikaltimo požymius, į veikos padarymo motyvus – dėl asmeninių priežasčių. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį - dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, aplinkybę, kad turtinė žala nepadaryta.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. 2K-375/2010, pasisakyta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Šioje nutartyje nurodyta, jog iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. Minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pasisakyta, kad nukentėjusiajai R. S. priteista atlyginti 4000 Lt neturtinė žala susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, nukentėjusiajam R. Ž. atlygintina 1000 Eur neturtinė žala.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 88,90 Eur civilinį ieškinį dėl R. Ž. gydymo (b. l. 36-40). Kaltinamasis ieškinio neginčijo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė išlaidas dėl nukentėjusiojo gydymo, jų dydį pagrindė gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nevertina L. B. dalinio savo kaltės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamasis bandė kaltę versti pačiam nukentėjusiajam, jo parodymai paneigti kitais įrodymais, kaltinamasis teisiamajame posėdyje neišsakė apgailestavimo, nesistengė realiai sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jis nuoširdžiai gailėtųsi dėl nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - nesunkus nusikaltimas. L. B. neteistas (b. l. 80), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 81-82), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 89, 90), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 88), dirba, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 110). Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad L. B. nebuvo teistas, veika – situacinio pobūdžio, kaltinamasis yra dirbantis. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnio nei įstatymo ( BK 48 str. 2 d.) vidurkio.

Kardomoji priemonė L. B. nepaskirta, neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 metams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su R. Ž..

L. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Ž. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš L. B. 1000 Eur R. Ž. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš L. B. 88,90 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.