- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- BIK-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24130-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- E. B.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 22 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą prieš nuteistąjį E. B. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai.
Kasaciniame skunde nurodoma, jog žemesnės instancijos teismai rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– ir BPK) 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, be to, nevertinę visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, juos vertindami šališkai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteisė E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 ir 3 dalis. Kasatorius ginčydamas įrodymų vertinimo patikimumą nurodo, jog teismai rėmėsi prielaidomis (teismo išvada, kad A. B. „Edgaru“ prisistatęs asmuo buvo E. B.; dėl pastarojo kaltės įrodytumo sprendžiant, jog nukentėjusiesiems skambinta prisijungus iš bazinių stočių veikimo zonoje, apimančioje pataisos namų teritoriją, kurioje atlikinėjo bausmę ginamasis; abejotina išvada, kad ginamąjį su kitu nuteistuoju suvedė daryti nusikaltimus liudytojas T. M.; nepagrįstai pripažintas nusikaltimų organizatoriumi, kai neišdėstyta kurioje vietoje, kokiu tikslu, būdu parengė nusikaltimų vykdymo planą, kaip koordinavo veiksmus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), proceso metu nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu iškilusių prieštaravimų, teismai nepatikrino policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrįstumo, tuo pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas prieštaravimų bei abejonių nepašalino ir tik formaliai atsakė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Taigi, apibendrinus šiuos išaiškinimus, galima daryti išvadą, kad, tikrindamas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismas, nesant teismų padarytų esminių BPK įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ar nenustatęs netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus ir pateikianti išvadas dėl teismų išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų pakankamumo ir patikimumo.
Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nurodyti procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai grindžiami aiškinant kitaip faktines bylos aplinkybes siekiant paneigti atskirų įrodymų vertinimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, konstatuojama, jog tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.