Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00069-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.6.1.3.6; 2.6.2.5; 2.6.10.3 (S)

2021 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui A. Č. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovo A. Č. priešieškinį ieškovui E. L. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. L. 2020 m. vasario 7 d. pareiškė ieškinį Kauno apygardos teisme dėl 2018 m. spalio 4 d. Neprotestuotino paprastojo vekselio (toliau – Vekselis), pripažinimo negaliojančiu (dėl apgaulės) ir prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 60 189,77 Eur.

2. Nurodė, kad Vekselis su atsakovu A. Č. buvo sudarytas dėl apgaulės – atsakovas pažadėjo paskolinti (pervesti į ieškovo) banko sąskaitą 60 000 Eur pagal Vekselį, tačiau ieškovas 2018 m. spalio 5 arba 6 dienomis iš trečiojo asmens A. L. (savo tėvo) gavo 15 000 Eur grynais pinigais, likusių 45 000 Eur pagal Vekselį ieškovas iš atsakovo negavo. Taigi priverstine tvarka nepagrįstai išieškota pagal Vekselį 60 000 Eur suma.

3. Atsakovas A. Č. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos šalis siejo giminystės ir pasitikėjimo tarpusavio santykiai, tačiau vėliau atsakovui paaiškėjo, kad trečiasis asmuo A. L. linkęs elgtis nesąžiningai, yra teistas. A. L. jokio turto neturi, visas jo nekilnojamasis turtas registruotas sūnaus (ieškovo) vardu. Ieškovo mama yra notarė V. L.. A. L. ir V. L. išsiskyrę formaliai, siekiant išsaugoti notarės nepriekaištingą reputaciją dėl sutuoktinio teistumo. Atsakovas paaiškino, kad dėl tarp šalių buvusio tarpusavio pasitikėjimo sutiko paskolinti ieškovui 60 000 Eur be įkeitimo pagal Vekselį, nes šio sandorio sudarymo metu notarė patikrino ir nustatė, jog ieškovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Atsakovas perdavė A. L. 60 000 Eur pagal Vekselį grynais pinigais ir E. L. 2018 m. lapkričio 27 d. (po pinigų gavimo) nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Be to, ieškovas 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pranešimuose dėl Vekselio (60 000 Eur) apmokėjimo savo ranka yra atlikęs įrašą: „Susipažinau, grąžinsiu iki 2019 m. vasario 1 d.“. Pakartotinai ant nurodytų pranešimų dėl Vekselio apmokėjimo ieškovas pasirašė 2019 m. vasario 2 d. susitikimo PC „Mega“ metu. Tai patvirtina, kad 60 000 Eur ieškovui buvo perduoti, jis nekėlė klausimo dėl likusios 45 000 Eur sumos pagal Vekselį neperdavimo (negavimo). 2019 m. vasario 2 d. susitikimo PC „Mega“ metu ieškovas grąžino atsakovui 15 000 Eur pagal kitą A. Č. ir A. L. susitarimą dėl automobilio „BMV 750“ pirkimo, suremontavimo, pardavimo ir pelno pasidalijimo. Šio sandorio pagrindu atsakovas sumokėjo automobilio pardavėjui 15 000 Eur avansą, pardavėjas nurodė likusią automobilio kainą sumokėti grynais, nenurodant visos pardavimo kainos. Tačiau automobilis turėjo būti įsigytas atsakovo bendrovės vardu, o tokiomis sąlygomis atsakovas automobilio pirkti negalėjo, dėl to atsisakė. A. L. su sūnum (ieškovu) nusprendė pirkti automobilį, paprašė atsakovo palikti pardavėjui sumokėtą avansą, kurį prižadėjo sugrąžinti. 2018 m. spalio 15 d. automobilį nusipirko E. L. ir PC „Mega“ sugrąžino 15 000 Eur. Įrašas Vekselyje, kad 15 000 Eur atsakovas gavo iš ieškovo pagal Vekselį, padarytas neteisingai, nes buvo susitarta, kad E. ir A. L. sugrąžins 30 000 Eur: 15 000 Eur pagal Vekselį ir 15 000 Eur avansą, sumokėtą už automobilį, o realiai grąžino tik 15 000 Eur. Būtent dėl to atsakovas pasiėmė Vekselio kopiją su originaliu įrašu kitoje pusėje ir skolininkus informavo, kad gautus pinigus įskaito pagal automobilio įsigijimo sandorį, o ne pagal Vekselį. Po daugkartinio skolos sumokėjimo atidėliojimo atsakovas suprato, kad geruoju skolos neatgaus, todėl 2019 m. vasario 13 d. ėmėsi priverstinio skolos pagal Vekselį išieškojimo veiksmų.

4. Trečiasis asmuo A. L. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad pusbrolių A. L. ir A. Č. santykiai buvo geri iki 2019 m. vasario 13 d., jie kelis metus kartu vystė bendrą ūkinę veiklą, buvo daug kartų vienas kitam skolinę pinigų ir dėl to nebuvo kilusių problemų. Ieškovas verčiasi miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimu–pardavimu, 2018 m. spalio mėnesio pradžioje jam reikėjo pinigų žemės sklypui įsigyti, todėl kreipėsi į tėvą dėl 60 000 Eur paskolos. A. L. kreipėsi į pusbrolį dėl paskolos ir kai šalys susitarė, ieškovas išdavė atsakovui 60 000 Eur sumos Vekselį. A. L. ir A. Č. 2018 m. spalio 5 d. susitiko ir šio susitikimo metu atsakovas perdavė trečiajam asmeniui 15 000 Eur grynais pinigais, nurodė juos perduoti Edvardui kaip dalį sumos pagal Vekselį, o likusius 45 000 Eur atsakovas prižadėjo pervesti į ieškovo banko sąskaitą. Taip pat nurodyto susitikimo metu A. Č. perdavė trečiajam asmeniui A. L. 35 000 Eur grynų pinigų, skirtų bendros veiklos vystymui (investicijoms). Dėl perduotų 35 000 Eur šalys dokumentų nepasirašė. A. L. perdavė iš atsakovo gautus 15 000 Eur ieškovui. PC „Mega“ susitikimo metu ieškovas grąžino atsakovui 15 000 Eur. Atsakovas Vekselio kitoje pusėje įrašė, kad 15 000 Eur ieškovas atsakovui sugrąžino. Trečiasis asmuo šį Vekselio įrašą nufotografavo. Taigi ieškovas grąžino atsakovui dalį sumos (15 000 Eur) pagal Vekselį, tačiau atsakovas priverstine tvarka išieškojo visą sumą (60 000 Eur) pagal Vekselį. Taip atsakovas apgavo ieškovą ir nepagrįstai praturtėjo.

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr.e2-1376-558/2020 2020 m. sausio 22 d. buvo gautas ieškovo A. Č. ieškinys atsakovui E. L. dėl 3 500 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 6 d., 302,50 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1376-558/2020 sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-1280-896/2020, nagrinėjamoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1280-896/2020.

7. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-25-773/2020 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2-1376-558/2020 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1280-896/2020 sujungtos, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1280-896/2020 ir byla paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovo E. L. ieškinį tenkino iš dalies – 2018 m. spalio 4 d. Neprotestuotino paprastojo vekselio dalį dėl 15 000 Eur sumos pripažino negaliojančiu, priteisė iš atsakovo A. Č. ieškovui E. L. 15 005,27 Eur ir 698,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovo A. Č. priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui A. Č. iš ieškovo E. L. 2 636,79 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2 636,79 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 327,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią priešieškinio dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog Vekselis išrašytas dėl 60 000 Eur sumos, kurios apmokėjimo terminas 2019 m. sausio 15 d. ir atsakovas grąžino ieškovui 15 000 Eur. Nagrinėjamo ginčo specifika yra ta, kad ieškovas neigia dalį šalių paskolos teisinių santykių pagal Vekselį ir teigia, kad negavo Vekselyje nurodytos skolos.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog pagal Vekselį negavo visos pinigų sumos. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys. Atsakovas nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jis 60 000 Eur sumą perdavė ieškovui iš karto po Vekselio išdavimo, jiems išėjus iš notaro kontoros; tokias pačias aplinkybes atsakovas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b. l. 78–81, 92-95). Ieškovo teiginiai apie gautą sumą, nagrinėjamoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu, keitėsi. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. spalio 5 d. ar 6 d. atsakovas ieškovo tėvui A. L. perdavė 15 000 Eur, likusių 45 000 Eur neperdavė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad turėjo būti perduota ne 60 000 Eur, o 50 000 Eur, nes 10 000 Eur buvo sutartos palūkanos. E. L. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog jis gavo 15 000 Eur (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b. l. 10–12). E. L. 2019 m. kovo 6 d. nurodė, kad jo tėvas gavo pinigus iš A. Č. ir perdavė jam 15 000 Eur. Likusi suma (kiek tiksliai nežinojo) buvo perduota jo tėvui A. L. po Vekselio pasirašymo (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b. l. 18–19). Taip pat akistatos metu E. L. nurodė, kad 15 000 Eur gavo iš tėvo (baudžiamoji byla Nr. 03-2-00142-19, b. l. 92–95). Teismas vertino, kad ieškovo parodymų nenuoseklumas leidžia spręsti apie jo nurodytų faktinių aplinkybių nepatikimumą.

11. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. 2019 m. balandžio 2 d. parodė, jog 2018 m. spalio 5 ar 6 d. susitiko su A. Č. Alytuje, jo automobilyje ir jam asmeniškai, jų bendros ūkinės veiklos vystymui, perdavė 35 000 Eur ir dar padavė 15 000 Eur, kuriuos liepė perduoti E. L., kitus 45 000 Eur pagal Vekselį prižadėjo pervesti į E. L. banko sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad A. L. yra ieškovo E. L. tėvas, taigi, suinteresuotas šios bylos baigtimi. Be to, iš jo procesinio elgesio aiškiai matyti jo konfliktiniai santykiai su atsakovu. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovo ir A. L. paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimu, su pinigų grąžinimu, dažnai nesutampa. Todėl teismas nusprendė, kad A. L. paaiškinimai yra nepatikimi.

12. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas E. L. verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, turi aukštąjį išsilavinimą, jo motina yra notarė. Šios faktinės aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo, leido spręsti, kad ieškovas turi panašaus pobūdžio teisinių santykių patirtį, turi galimybę gauti teisinių patarimų dėl tokio sandorio (vekselio) sudarymo iš savo artimųjų pusės. Todėl išduodamas Vekselį, pasirašydamas 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pranešimus dėl vekselio apmokėjimo, turėjo suprasti tokių savo veiksmų pasekmes. Tačiau tokius veiksmus atliko, tikėtina, kad jais patvirtino paskolos santykių susiformavimą.

13. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek jo tėvas A. L. nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl paskolos, nes žinojo, kad jis turi pinigų ir gali paskolinti. Atsakovas pateikė įrodymus: Pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Avora“ pažymą apie suteiktas pinigines lėšas, kurie patvirtina aplinkybes, jog A. Č. galėjo disponuoti 60 000 Eur suma, t. y. atsakovas turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų jas paskolinti ieškovui.

14. Teismas akcentavo, kad ieškovas iki atsakovas neišsiėmė Vykdomojo įrašo ir nepradėjo išieškojimo proceso, nekėlė klausimo, jog jam nebuvo suteikta paskola. Be to, ieškovas, pasirašydamas 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. Pranešimus dėl vekselio apmokėjimo, patvirtino paskolos suteikimo (gavimo) faktą. Teismas vertino, kad tokie ieškovo veiksmai / neveikimas leidžia daryti išvadą, jog paskolą jis gavo ir tik tada, kai atsakovas ėmėsi teisinių veiksmų skolą išieškoti, iškėlė versiją dėl lėšų neperdavimo.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas turėjo pakankamai piniginių lėšų, kurias galėjo paskolinti ieškovui ir dėl šios priežasties ieškovas per tėvą kreipėsi į atsakovą bei paskolos lėšos jam buvo perduotos, taip pat į ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog paskolos dalis (45 000 Eur) jam nebuvo perduota, padarė išvadą, kad ieškovas nebuvo suklaidintas ar apgautas atsakovo.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 2019 m. vasario 2 d. vienoje iš PC „Mega“ esančių kavinių ieškovas perdavė atsakovui 15 000 Eur. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šių lėšų perdavimo tikslo. Atsakovas teigia, kad ieškovas grąžino skolą ne pagal Vekselį, o pagal kitą prievolę. Teismas pažymėjo, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Šioje byloje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nėra susiję su viešuoju interesu, todėl teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Byloje nagrinėjami ieškinio reikalavimai dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu bei 60 189,77 Eur priteisimo bei priešieškinio reikalavimai dėl palūkanų ir nuostolių priteisimo. Byloje nenagrinėjamas atsakovo nurodytos kitos 15 000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, priteisimas. Todėl teismas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su sumokėtu avansu už automobilį, nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovo nurodytos aplinkybės dėl 15 000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, teisingos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjo, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovas E. L. išreiškė savo valią, kad sumoka dalį skolos, kuri užtikrinta Vekseliu. Be to, skolos, užtikrintos Vekseliu, mokėjimo terminas 2019 m. vasario 2 d., t. y. 15 000 Eur sumokėjimo momentu jau buvo suėjęs. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų (įrodymų) apie 15 000 Eur skolos, atsiradusios dėl sumokėto avanso už automobilį, aplinkybes. Todėl teismas vertino, kad net ir darant prielaidą, jog egzistuoja 15 000 Eur skola (avansas už automobilį), atsakovas, gavęs iš ieškovo 15 000 Eur pagal Vekselį, neturėjo pagrindo šią sumą įskaityti į 15 000 Eur skolą (avansą už automobilį). Todėl teismas nusprendė, kad ieškovas grąžino atsakovui 15 000 Eur skolą būtent pagal Vekselį.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovas be pagrindo kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo visai vekselio sumai, todėl buvo iš ieškovo nepagrįstai išieškota 60 189,77 Eur, o ne 45 184,50 Eur: 45 000 Eur skola bei 184,50 Eur notaro atlyginimas, kurį notaras maksimaliai galėjo paimti išduodamas vykdomąjį įrašą 45 000 Eur sumai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 57 „Dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo“).

18. Teismas vertino, kad ieškinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo panaikinimo patenkinimas šalims nesukeltų jokių materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi ieškinio pateikimo metu teisiniai santykiai, susiję su vykdomuoju įrašu, yra pasibaigę ir šio dokumento pagrindu šalims negali kilti jokių teisių ir pareigų (vykdomoji byla yra užbaigta). Jeigu ir būtų pareikštas reikalavimas dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo, teismas tokį reikalavimą būtų atsisakęs priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovas turėjo reikšti reikalavimą ne dėl Vekselio, o dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo, nes pasekmes ieškovui sukėlė vykdomasis įrašas.

19. Kadangi atsakovas be pagrindo gavo (išsiieškojo) iš ieškovo 15 005,27 Eur (60 189,77 Eur - 45 184,50 Eur) ir ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išsiieškotą sumą, teismas vertino, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti (iš ieškovo nepagrįstai išieškota dalis skolos). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų be pagrindo prarado 15 005,27 Eur, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 15 005,27 Eur.

20. Teismas nustatė, kad Vekselio apmokėjimo terminas buvo 2019 m. sausio 15 d. Atsakovas kreipėsi į notarą, kuris išdavė 2019 m. vasario 13 d. Vykdomąjį įrašą dėl 60 000 Eur Vekselio sumos. Atsakovas su Vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, buvo pradėta vykdomoji byla. Ieškovas 2019 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus policijos komisariatą su pareiškimu dėl galimų atsakovo nusikalstamų veiksmų; buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 52-1-01374-12 dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje (dėl sukčiavimo). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visiškai apribojant nuosavybės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti A. Č. priklausančia ir antstolio išieškota 60 189,77 Eur suma, kuri buvo antstolio depozitinėje sąskaitoje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 182 straipsnio 1 dalies požymių (įsiteisėjęs). Turto areštas panaikintas 2020 m. sausio 6 d. Antstolis išieškotas lėšas pervedė atsakovui A. Č. 2020 m. sausio 6 d.

21. Taigi dėl ieškovo E. L. nepagrįsto kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją atsakovas A. Č. teisę naudotis išieškotomis lėšomis įgijo tik 2020 m. sausio 6 d., t. y. praėjus 355 dienoms nuo Vekselyje nurodyto prievolės sumokėjimo momento. Todėl teismas nusprendė, kad E. L. praleido terminą sumokėti skolą 355 d. ir iš jo priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos.

22. Atsakovas A. Č. iš ieškovo E. L. nepagrįstai išieškojo 15 005,27 Eur, ši suma neįskaičiuotina į atsakovo nesumokėtą sumą, todėl atsakovas turi teisę gauti palūkanas. Todėl teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 2 636,79 Eur palūkanų už 355 d. nuo 45 184,50 Eur sumos.

23. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 52-1-01374-12 patirtos 302,50 Eur atstovavimo išlaidos, kurias atsakovas prašo priteisti kaip nuostolius dėl ieškovo nepagrįsto ikiteisminio tyrimo iniciavimo, nepriskirtinos prie atsakovui atlygintinų nuostolių, nes nenustatyta priešingų teisei ieškovo veiksmų. Ieškovas turėjo teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją ir byloje nustatyta, kad dėl dalies skolos kreipėsi pagrįstai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo piktybiškumo ir akivaizdaus siekio išvengti piniginės prievolės vykdymo. Nenustatęs neteisėtų ieškovo veiksmų, teismas priešieškinio reikalavimą dėl 302,50 Eur nuostolių priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Apeliaciniame skunde atsakovas A. Č. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl patenkintos ieškinio dalies ir atmestos priešieškinio dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovo E. L. atsakovui A. Č. 3 500 Eur palūkanų, skaičiuotinų nuo nesugrąžintos 60 000 Eur skolą pagal Vekselį, 302,50 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama sprendimo dalimi argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vekselio dalies nepripažino negaliojančia ir priteisė ieškovui iš atsakovo 15 005,27 Eur. Byloje teisingai nustatyta, kad atsakovas perdavė ieškovui 60 000 Eur pagal Vekselį ir dėl Vekselio pasirašymo ieškovas nebuvo suklaidintas arba apgautas (60 000 Eur gavo). Tačiau teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo perduota atsakovui 15 000 Eur suma, kuri buvo ne dalies skolos pagal Vekselį grąžinimas, o visai kitos prievolės įvykdymas – atsakovo sumokėto avanso už ieškovo įsigytą automobilį sugrąžinimas. Tai patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai.

24.2. Teismas nepasisakė dėl atsakovo akcentuotos aplinkybės, susijusios su atsakovo sumokėtu 15 000 Eur avansu už ieškovo įsigytą automobilį, t. y. ieškovas pateikė teismui versiją, kad grąžino atsakovui 15 000 Eur pagal Vekselį, o atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu atsikirto, jog ikiteisminiame tyrime yra nustatyti duomenys, patvirtinantys 15 000 Eur avanso grąžinimą pagal 2018 m. viduryje su pusbroliu (ieškovo tėvu) sudarytą žodinį Susitarimą nupirkti automobilį, jį sutvarkyti, parduoti brangiau bei gautą pelną pasidalinti (toliau – Susitarimas dėl automobilio pirkimo). Atsakovas sumokėjo automobilio pardavėjui 15 000 Eur avansą. Kadangi automobilis turėjo būti įsigytas UAB „Arvora“ vardu, o pardavėjas nurodė likusią automobilio kainą sumokėti grynais ir nenurodant visos sumos, atsakovas pirkti automobilį bendrovės vardu negalėjo, dėl to atsisakė. A. L. su sūnumi nusprendė pirkti automobilį, paprašė atsakovo palikti pardavėjui sumokėtą avansą, kurį prižadėjo sugrąžinti per kelis mėnesius. Automobilį 2018 m. spalio 15 d. nupirko E. L., bet atsakovui skolos (sumokėto avanso) nesugrąžino. Todėl ieškovas buvo skolingas atsakovui iš viso 75 000 Eur: 60 000 Eur pagal Vekselį ir 15 000 Eur pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo .

24.3. Ieškovas prie ieškinio pridėjo Vekselio fotonuotrauką, kurioje matyti Vekselyje padarytas atsakovo įrašas: „pagal Vekselį E. L. 2019 m. vasario 2 d. sumokėjo 15 000 Eur A. Č.“. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamoje byloje atsakovas yra paaiškinęs, kad įrašą Vekselyje atliko iš anksto ir suklaidintas, nes ieškovas ir jo tėvas nurodė, jog sugrąžins 30 000 Eur (15 000 Eur pagal Vekselį ir 15 000 Eur pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo). Po to, kai ieškovas ir jo tėvas sumokėjo atsakovui ne 30 000 Eur, o 15 000 Eur, atsakovas žodžiu informavo ieškovą dėl grąžintų 15 000 Eur įskaitymo į negrąžintą skolą už automobilio pirkimą, o ne į skolą pagal Vekselį. Dėl to atsakovas Vekselio kopiją su originaliu įrašu pasiėmė sau kaip pakvitavimą. Vekselio nuotrauka nelaikytina įrodymu apie mokėtojo prievolės dalies įvykdymą. Ikiteisminiame tyrime akistatos metu E. L. nurodė, kad Vekselio, kurio kitoje pusėje yra įrašas, jog A. Č. gavo iš E. L. 15 000 Eur, jam nebuvo grąžintas. Originaliame Vekselyje nėra įrašo apie 15 000 Eur sumokėjimą (grąžinimą). Ieškovas yra išsilavinęs, verslininkas, jo mama yra notarė, todėl grąžinant 15 000 Eur pagal Vekselį tikrai būtų pareikalavęs pakvitavimo, o jo negavęs, būtų ėmęsis veiksmų savo pažeistas teises ginti.

24.4. Skundžiamame sprendime yra pažymėtas ieškovo nesąžiningumas ir paaiškinimų dėl esminių bylos aplinkybių (lėšų pagal Vekselį gavimo, apgaulės) prieštaringumas. Todėl atsakovui nesuprantama, kodėl teismas atsisakė įvertinti dar nenuoseklesnius ir prieštaringesnius ieškovo parodymus. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, rungimosi principą, būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad 15 000 Eur perdavė atsakovui pagal Vekselį, o ne sugrąžino skolą (avansą) pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo.

24.5. Nei CK 6.55 straipsnis, nei kita CK norma negali varžyti kreditoriaus teisės pasirinkti, kuriai skolininko neįvykdytai prievolei įskaityti jo grąžinimas lėšas, juolab tokiu atveju, kai lėšos (15 000 Eur avansas) buvo paskolintos trumpam laikotarpiui artimiems giminaičiams, kurie 2019 m. vasario mėn. prižadėjo grąžinti 30 000 Eur. Būtent dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų (inicijuoto ikiteisminio tyrimo) atsakovas tik 2020 m. sausio 6 d. įgijo teisę naudotis iš ieškovo priverstinai išieškotais pinigais.

24.6. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nepriteista 302,50 Eur nuostolių, patirtų atsakovo dėl ieškovo inicijuoto ikiteisminio tyrimo. Šių nuostolių priteisimui egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai: ieškovas, inicijavęs ikiteisminį tyrimą, kurio metu teikė nenuoseklius, prieštaringus ir melagingus paaiškinimus, ne tik užvilkino skolos sumokėjimą atsakovui (antstolio išieškota iš skolininko skola nebuvo išmokėta kreditoriui), bet ir buvo laikinai suvaržytos atsakovo nuosavybės teisės; ii) žala: gintis nuo nepagrįstų ieškovo kaltinimų atsakovas buvo priverstas kreiptis dėl profesionalios atlygintinės teisinės pagalbos, už kurią sumokėjo 302,50 Eur; iii) priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėto veikimo ir žalos – nustatytu terminu neįvykdė prievolės pagal Vekselį bei nepagrįstai inicijavo ikiteisminį tyrimą, todėl atsakovas ilgą laiką negalėjo disponuoti savo pinigais ir patyrė papildomų gynybos išlaidų.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. L. prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu argumentus:

25.1. Byla išnagrinėta pagal ieškinyje ir priešieškinyje nurodytus reikalavimus. Atsakovo iškelta versija dėl grąžintos skolos dalies ne pagal Vekselį, o pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo yra nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovo teiginiai, kad jis kažkam sumokėjo avansą už automobilį neatitina tikrovės, tokių duomenų ikiteisminio tyrimo byloje nėra. Atsakovas nenurodė kam (kokiam asmeniui ar įmonei) sumokėjo avansą ir nepateikė įrodymo, kad jis arba UAB „Arvora“ sumokėjo 15 000 Eur. Taip pat atsakovas niekada nebuvo pareiškęs ieškovui arba jo tėvams reikalavimo dėl 15 000 Eur avanso, sumokėto už ieškovo įsigytą automobilį, sugrąžinimo.

25.2. Atsakovas pateikė ieškovui dvi pretenzijas dėl Vekselio apmokėjimo, todėl ieškovas susitiko su atsakovu dėl pinigų grąžinimo pagal Vekselį. Ieškovas išreiškė valią grąžinti 15 000 Eur pagal Vekselį ir atsakovas šį faktą patvirtino raštiškai. Ieškovas ir atsakovas padarė įrašą Vekselio kopijoje (rašysena skirtinga). Atsakovas be pagrindo kreipėsi į notarą dėl Vykdomojo įrašo ir nepagrįstai priverstine tvarka išieškojo 60 189,700 Eur pagal Vekselį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nesusiję su viešuoju interesu. Atsakovas priešieškinyje nėra pareiškęs reikalavimo priteisti iš ieškovo E. L. 15 000 Eur skolos (avanso) pagal žodinį Susitarimą dėl automobilio pirkimo, tačiau atsikirtimas į ieškinį buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas A. Č. iš ieškovo E. L. 15 000 Eur gavo ne pagal Vekselį, bet pagal žodinį Susitarimą dėl automobilio pirkimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, atsižvelgdamas ir į apelianto A. Č. procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl 15 000 Eur skolos (avanso) pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo.

Dėl rašytinių paaiškinimų

28. Teisėjų kolegija atsisako priimti Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 8 d. gautus atsakovo A. Č. rašytinius paaiškinimus, nes CPK normos numato šalims teisę pateikti apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį (CPK 307, 318 straipsniai), tačiau apeliacine tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą nėra numatyta galimybė šalims teikti atsiliepimus į pateiktą atsiliepimą.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

29. Byloje nustatyta, kad E. L., A. Č. ir A. L. sieja giminystės ryšiai: E. L. tėvas yra A. L., o A. Č. ir A. L. yra pusbroliai. Ieškovas E. L. yra mažosios bendrijos „Miškų aukcionai“ vadovas; veikia miško ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo–pardavimo srityje. A. Č. ir A. L. siejo bendra (jungtinė) veikla, verslo projektai energetikos srityje, pinigų vienas kitam skolinimas. Ieškovas 2018 m. norėjo įsigyti žemės sklypą, tačiau neturėjo pinigų, todėl kreipėsi į tėvą A. L. dėl paskolos. A. L. susitarė su pusbroliu (atsakovu) A. Č., kad pastarasis paskolins pinigų ieškovui žemės sklypo įgijimui. Atsakovas nenorėjo skolinti be garantijų, norėjo sudaryti paskolos sutartį su turto įkeitimu, bet toks sandoris būtų patvirtintas notaro per tris dienas, o tai ieškovui ir trečiajam asmeniui netiko. Notarė pasiūlė išduoti vekselį, patikrino E. L. registruotą turtą, išaiškino, kad vekselyje turi nebūti jokių papildomų įrašų ir kt. Ieškovas E. L. išdavė atsakovui A. Č. 2018 m. spalio 4 d. Neprotestuotiną paprastąjį vekselį, patvirtintą Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z., kuriuo ieškovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti atsakovui 60 000 Eur. Vekselio apmokėjimo terminas 2019 m. sausio 15 d.

30. Byloje nustatyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą nėra kvestionuojama aplinkybė, kad atsakovas perdavė ieškovui 60 000 Eur.

31. Ieškovas E. L. įsigijo 2018 m. spalio 15 d. automobilį „BMV 750 XL“ bei 2018 m. lapkričio 27 d. dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

32. Ieškovas 2019 m. sausio 15 d. Vekselio neapmokėjo. Atsakovas pateikė ieškovui 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. sausio 16 d. pranešimus dėl Vekselio apmokėjimo, kuriuose E. L. atliko įrašus, kad skolą grąžins 2019 m. vasario 1 d.

33. Ieškovas E. L., atsakovas A. Č. ir trečiasis asmuo A. L. 2019 m. vasario 2 d. susitiko PC „MEGA“ kavinėje, kurioje ieškovas (kartu su A. L.) perdavė atsakovui 15 000 Eur. Ieškovas likusios skolos pagal Vekselį atsakovui negrąžino.

34. Atsakovas kreipėsi į notarą, kuris išdavė 2019 m. vasario 13 d. Vykdomąjį įrašą dėl Vekseliu užtikrintos 60 000 Eur skolos. Atsakovas pateikė Vykdomąjį įrašą antstoliui, kuris priverstine tvarka išieškojo iš E. L. 60 000 Eur pagal Vekselį ir išieškotas lėšas (60 189,77 Eur) 2020 m. sausio 6 d. pervedė A. Č..

35. Antstolio išieškos lėšos atsakovui iš karto nebuvo pervestos, nes ieškovas kreipėsi į Alytaus policijos komisariatą su 2019 m. vasario 23 d. pareiškimu dėl galimų atsakovo nusikalstamų veiksmų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 52-1-01374-12 dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu buvo skirtas laikinas atsakovo nuosavybės teisės apribojimas, visiškai apribojant nuosavybės teisę valdyti, naudoti ir disponuoti A. Č. priklausančia ir antstolio išieškota 60 189,77 Eur suma, kuri buvo antstolio depozitinėje sąskaitoje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu pratęstas nuosavybės teisės apribojimas. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byla Nr. 52-1-01374-12 buvo nutraukta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 182 straipsnio 1 dalies požymių. Atsakovo turto areštas panaikintas 2020 m. sausio 6 d.

36. Byloje kilo ginčas ar pagal Vekselį, ar pagal žodinį Susitarimą dėl automobilio pirkimo 2019 m. vasario 2 d., ieškovas perdavė (grąžino) atsakovui 15 000 Eur. Ieškovas teigia, kad apmokėjo Vekselio dalį ir pateikė į bylą Vekselio kopijos fotografiją, kuriame padarytas įrašas: „Pagal vekselį 2018-10-04 E. L. apmokėjo 15 000,- (penkiolika tūkstančių), A. Č., 2019-02-02 ir parašas“. Atsakovas atsikirto, kad ieškovas atidavė atsakovui 15 000 Eur skolą ne pagal Vekselį, o pagal A. Č. ir A. L. žodinį Susitarimą dėl automobilio pirkimo (jo remontavimo, pardavimo bei pajamų pasidalijimo).

Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių

37. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo versiją dėl 15 000 Eur pagal Vekselį grąžinimo, savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2019 m. vasario 2 d. PC „MEGA“ kavinėje A. Č. buvo sugrąžinta 15 000 Eur suma ne pagal Vekselį, bet pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo. Atsakovas paaiškina, kad 2018 m. spalio mėn. viduryje su pusbroliu (A. L.) nusprendė nupirki automobilį, jį sutvarkyti, parduoti brangiau ir gautą pelną pasidalinti. Giminaičiai vienas kitu pasitikėjo, todėl dokumento dėl bendros (jungtinės) veiklos nepasirašė. Atsakovas sumokėjo automobilio pardavėjui 15 000 Eur avansą. Automobilis turėjo būti įsigytas atsakovo bendrovės UAB „Arvora“ vardu, tačiau pardavėjas nurodė likusią automobilio kainą sumokėti grynais ir nenurodant visos kainos sumos. Todėl atsakovas negalėjo pirkti automobilio bendrovės vardu. A. L. su sūnumi nusprendė pirkti automobilį, paprašė atsakovo palikti pardavėjui sumokėtą avansą, kurį prižadėjo sugrąžinti per kelis mėnesius. Automobilį 2018 m. spalio 15 d. nusipirko E. L..

38. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

39. Ieškovas aplinkybę apie pinigų grąžinimą pagal Vekselį įrodinėja paradyto įrašo fotografija. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004). Šioje byloje nenustatyta, kad padaryto įrašo dėl 15 000 Eur grąžinimo pagal Vekselį fotonuotrauka buvo padaryta neteisėtai, pažeidžiant įstatymus. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma sudaro pagrindą teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad 2019 m. vasario 2 d. ieškovas sumokėjo (grąžino) atsakovui 15 000 Eur paskolos dalį pagal Vekselį (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

40. Iš įrašo Vekselio antroje pusėje darytina išvada, kad ieškovo E. L. valia buvo dalies skolos pagal Vekselį grąžinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas suprato (negalėjo nesuprasti), kad ieškovas E. L. 15 000 Eur jam grąžina pagal Vekselį, nes trečiasis asmuo A. L. prižadėjo 15 000 Eur (pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo) grąžinti vėliau.

41. Tuo atveju, jeigu atsakovas susitikimo metu pareiškė, kad grąžintą 15 000 Eur sumą pagal Vekselį įskaito į sumokėtą avansą pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), atsakovas (kreditorius) turėjo Vekselyje padaryti įrašą apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Vekselio originale ir (arba) kopijoje, nei kitame skolos dokumente nėra padaryto atsakovo įrašo apie 15 000 Eur avanso pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo ir 15 000 Eur paskolos pagal Vekselį įskaitymą.

42. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo duoti skolininkui pakvitavimą (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, jeigu A. Č. priėmė iš ieškovo 15 000 Eur pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo, privalėjo duoti skolininkui E. L. būtent šios prievolės įvykdymą patvirtinantį pakvitavimą. Nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė į bylą pakvitavimo apie 15 000 Eur prievolės pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo visišką įvykdymą. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atskiro pakvitavimo dėl 15 000 Eur A. Č. nerengė, nes nebuvo sudaryta rašytinė sutartis.

43. Byloje nėra duomenų, kad: i) šalių susitikimo metu (2019 m. vasario 2 d.) buvo suėjęs, prievolės pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo mokėjimo terminas (kaip buvo suėjęs skolos pagal Vekselį mokėjimo terminas); ii) jei mokėjimo terminas pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo nebuvo nustatytas, nėra duomenų, ar buvo įvykdytos CK 6.873 straipsnio 2 dalies sąlygos (skola sumokėta per 30 d. nuo atsakovo pareikalavimo). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovas niekada nebuvo pareiškęs ieškovui arba jo tėvui reikalavimo dėl 15 000 Eur kaip avanso, sumokėto už ieškovo įsigytą automobilį, sugrąžinimo. Net ir darant prielaidą, kad atsakovas skolos pareikalavo žodžiu prieš 2019 m. vasario 2 d. susitikimą arba jo metu, akivaizdu, kad 15 000 Eur skolos grąžinimo terminas pagal Susitarimą dėl automobilio pirkimo nebuvo suėjęs.

44. Byloje yra pripažinta negaliojančia Vekseliu užtikrinta 15 000 Eur paskolos dalis, taip pat nustatyta, kad iš ieškovo E. L. buvo nepagrįstai išsiieškota 15 005,27 Eur suma pagal Vekselį (60 189,77 Eur - 45 184,50 Eur (45 000 Eur skolos bei 184,50 Eur notaro atlyginimo). Nuo nepagrįstai išsiieškotos sumos (15 005,27 Eur) už 355 dienas (nuo 2019 m. sausio 15 d. Vekselio apmokėjimo termino iki 2020 m. sausio 6 d. teisės naudotis išieškotomis lėšomis įgijimo) palūkanos (3 500 Eur) pirmosios instancijos teismo nepriteistos pagrįstai ir teisėtai.

45. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su skundžiamo sprendimo dalimi, iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimus (pripažinti negaliojančiu Vekselį dėl 15 000 Eur paskolos) ir netenkinta priešieškinio reikalavimų dalis.

Dėl atsakovo patirtų 302,50 Eur nuostolių

46. Atsakovo 302,50 Eur nuostoliai yra advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 52-1-01374-12, kuri Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės teismo prokuratūros 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nutraukta, nustačius, kad atsakovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje požymių.

47. CK 6.249 straipsnyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

48. Nagrinėjamu atveju ieškovo veiksmai (ikiteisminio tyrimo inicijavimas) yra teisėti, t. y. ieškovas turėjo baudžiamojo proceso įstatymo suteiktą teisę kreiptis teisėsaugos instituciją su pareiškimu dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynybos. Į nagrinėjamą bylą nėra pateikta įrodymų ir nenustatyta, kad ieškovas tyčia (siekdamas nevykdyti prievolės pagal Vekselį) pateikė teisėsaugos institucijai pareiškimą.

49. Teisėjų kolegija sutinka su A. Č., kad, jeigu ieškovas būtų nustatytu terminu sugrąžinęs visą skolą, užtikrintą Vekseliu, nebūtų pagrindo ikiteisminio tyrimo inicijavimui ir dėl to nebūtų reikėję atsakovui kreipti į advokatus teisinės pagalbos (nebūtų patyręs 302,50 Eur išlaidų). Tačiau pažymėtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje apgynė savo pažeistas teises dėl dalies skolos pagal Vekselį nepagrįsto išieškojimo, taigi, vertinat retrospektyviai (į praeitį), ieškovo veiksmai (ikiteisminio tyrimo inicijavimas) nebuvo nesąžiningi bei neteisėti, kaip teigia atsakovas. Ieškovas neprivalo atlyginti 302,50 Eur nuostolių atsakovui, nes ieškovas inicijavo ikiteisminį tyrimą teisėtai ir esant pagrindui (buvo grąžinęs atsakovui dalį skolos pagal Vekselį).

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

51. Apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo dalys dėl tenkintų ieškinio reikalavimų dalių ir netenkintų priešieškinio reikalavimo dalių paliekamos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui teisėjų kolegija nepasisako, nes iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos E. L. nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.